10 patarimų, kaip teisingai matuotis kraujospūdį namuose

Kraujospūdžio matavimas namuose / Shutterstock nuotr.
Autorius: Eglė Dagienė
Publikuota: 2021-11-21 13:34
Remiantis tyrimais, maždaug 1 iš 3 lietuvių turi aukštą kraujo spaudimą (arterinę hipertenziją), bet pusė apie tai net nežino. Dažnai hipertenzija dar vadinama „tylia žudike“, mat pernelyg didelis kraujo spaudimas, jei jis ilgai nekontroliuojamas, gali pakenkti kraujagyslėms ir  kitiems organams. Ką būtina žinoti apie padidėjusį kraujospūdį ir kaip teisingai jį pasimatuoti namų sąlygomis, portalui manodaktaras.lt pasakoja gydytojas kardiologas Ali Aldujeli.

Kas yra padidėjęs kraujo spaudimas ir kuo jis pavojingas?

Aukštas kraujo spaudimas (AKS) arba arterinė hipertenzija yra kraujo slėgis į kraujagyslių sieneles, kai širdis plaka. Reikalingas normalus kraujo spaudimas, norint išstumti kraują per kūną, kad deguonis ir maistinės medžiagos galėtų patekti į audinius. 

Kraujo spaudimas yra matuojamas kraujospūdžio matavimo aparatais ir paprastai matuojamas gyvsidabrio milimetrais (mmHg). Kraujospūdžio rodmenis sudaro du skaičiai: pirmasis skaičius (sistolinis slėgis) rodo didžiausią kraujo slėgį į kraujagyslių sieneles, o antrasis skaičius (diastolinis slėgis) – mažiausią kraujo slėgį į kraujagyslių sieneles.

Kraujo spaudimas svyruoja visą dieną ir kinta, priklausomai nuo emocijų ir fizinio aktyvumo, pavyzdžiui, kraujospūdis pakyla pykstant ar jaučiant nerimą, o nukrenta poilsio, miego metu.

Dažnai girdime, kad hipertenzija vadinama „tylia žudike“. Pernelyg didelis kraujo spaudimas gali pakenkti kraujagyslėms ir  kitiems organams. Kuo didesnis kraujospūdis ir kuo ilgiau jis nekontroliuojamas, tuo didesnė daroma žala organizmui.

Nekontroliuojama hipertenzija gali sukelti komplikacijas, tokias kaip: 

  • Miokardo infarktą ar galvos smegenų insultą;
  • Aortos išsiplėtimą ar plyšimą;
  • Širdies nepakankamumą;
  • Inkstų funkcijos nepakankamumą;
  • Regos sutrikimus ar net apakimą;
  • Problemų dėl atminties ar supratimo. Gali paveikti jūsų sugebėjimą mąstyti, prisiminti ir mokytis;
  • Demenciją, nes susiaurėjusios ar užsikimšusios arterijos gali apriboti smegenų kraujotaką;

Sudėtingos hipertenzijos komplikacijos gali stipriai sutrikdyti sveikatą ar būti mirtinai pavojingos.

Gydytojas kardiologas Ali Aldujeli
Gydytojas kardiologas Ali Aldujeli

Kiek žmonių serga hipertenzija Lietuvoje ir kokio amžiaus dažniausiai? 

Hipertenzija yra labai paplitusi tarp lietuvių, tačiau daugelis nežino, kad turi šią ligą. Remiantis tyrimais, maždaug 1 iš 3 lietuvių serga hipertenzija ir pusė apie tai net nežino. Kitaip tariant, maždaug 1 iš 6 asmenų Lietuvoje serga hipertenzija to nežinodamas. 

Tarp tų, kuriems kada nors buvo diagnozuota hipertenzija, 70 proc. buvo paskirti vaistai, mažinantys kraujo spaudimą, tačiau tik apie 40 proc.  gydomų pacientų kraujospūdis buvo gerai kontroliuojamas.

Pirminė hipertenzija paprastai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, o tai sudaro apie 90 proc. visų sergančių hipertenzija.

Kokie veiksniai lemia padidėjusį kraujospūdį? 

Apie 90 proc. visų hipertenzija sergančių pacientų priežastys nėra tiksliai žinomos. Šis hipertenzijos tipas vadinamas „pirmine hipertenzija“ ir, manoma, yra susijęs su paveldimais veiksniais. Paprastai jis pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms

Likę 10 proc. pacientų šia liga serga dėl kitų ligų, tokių kaip inkstų ligos, endokrininės sistemos sutrikimai. Hipertenzija gali išsivystyti vartojant tam tikrus vaistus, pvz., kontraceptines tabletes, vaistus nuo peršalimo, skausmą malšinančius vaistus. Vartojant narkotines medžiagas, pvz., kokainą ar amfetaminą. Šis hipertenzijos tipas vadinamas „antrine hipertenzija“. Paprastai jis pasireiškia jaunesnio amžiaus žmonėms

Jei tėvai turi aukštą kraujospūdį, ar ir vaikai tai paveldės?

Pastebėta, kad polinkis sirgti hipertenzija yra paveldimas. Todėl, rekomenduojama reguliariai tikrintis sveikatą, atlikti profilaktinius tyrimus.

Kaip žmogus gali atpažinti, kad turi aukštą kraujo spaudimą? 

Deja, dauguma aukštą kraujospūdį turinčių žmonių nejaučia jokių simptomų, net kraujo spaudimo rodmenims pasiekus pavojingai aukštą lygį. Pasireiškiantys simptomai gali būti tokie kaip:

  • galvos skausmas,
  • dusulys,
  • skausmas krūtinėje arba širdies plote
  • net kraujavimas iš nosies.

Tačiau šie simptomai nėra specifiniai ir paprastai nepasireiškia tol, kol aukštas kraujospūdis nepasiekia sunkios ar pavojingos gyvybei stadijos.

Norinti nustatyti problemą, būtina reguliariai ir tiksliai tikrinti kraujospūdžio rodmenis. Atsižvelgiant į kraujospūdžio lygį, amžių, bendrą širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos lygį ar rekomendavus gydytojui, gali būti paskirtas dažnesnis kraujospūdžio matavimas.

Hipertenzija nustatoma, jei sistolinis kraujospūdis nuolat yra ≥ 140 mmHg arba diastolinis kraujospūdis yra ≥ 90 mmHg.

Ar patartina kiekvienam namie turėti spaudimo matuoklį ir kasdien juo naudotis? Kaip teisingai tai daryti?

Taip, labai svarbu kraujo spaudimą stebėti namuose ir tai fiksuoti savo užrašuose. Tai leidžia matyti, kada ir kaip keičiasi jūsų spaudimo rodmenys. Jūsų gydytojas galės peržiūrėti informaciją, kad nustatytų, ar vaistas veikia.

Rekomendacijos kraujo spaudimo stebėjimui namuose: 

  1. Nesimankštinti, nerūkyti ir nevartoti maisto ar gėrimų, kuriuose yra kofeino (pvz., arbatos ar kavos), likus bent 30 minučių iki matavimo.
  2. Atsipalaiduoti bent 5 minutes prieš matavimą be trukdžių (pvz., nežiūrėkite televizoriaus).
  3. Kraujospūdį matuoti maždaug tuo pačiu laiku kiekvieną dieną.
  4. Jei jaučiate skausmą, šaltį, nerimą ar įtampą, spaudimo nematuokite.
  5. Patogiai įsitaisyti tiesia nugara.
  6. Įsitikinkite, kad ranka būtų stabilioje padėtyje, o manžetė tame pačiame lygyje kaip ir jūsų širdis.
  7. Kojas laikyti nesukryžiuotas ant grindų.
  8. Atsipalaiduoti ir nekalbėti.
  9. Po pirmojo matavimo visiškai atleisti manžetės slėgį ir pakartoti tuos pačius veiksmus, kad gautumėte dar vieną kraujospūdžio rodmenį. Du matavimai turėtų būti atliekami bent su vienos minutės pertrauka.
  10. Fiksuoti vidutinę, mažiausiai dviejų rodmenų vertę ir pasižymėti užrašuose.

Kokie būtų jūsų patarimai, kaip žmogui išmokti kontroliuoti kraujo spaudimą?

Kontroliuoti ir valdyti aukštą kraujo spaudimą ankstyvosiose hipertenzijos stadijose gali padėti gyvenimo būdo pakeitimas:

  • Sveika mityba, saikingas druskos, cukraus vartojimas, ribotas kavos kiekis,
  • Reguliarus fizinis krūvis,
  • Kūno masės indekso (KMI) kontrolė,
  • Atsisakymas žalingų įpročių tokių kaip alkoholis, rūkymas, nes tai dažnina pulsą ir padidina arterinį kraujo spaudimą,
  • Patiriamo streso lygio sumažinimas,
  • Kokybiškas miegas,
  • Laiko praleidimas gryname ore.

Jeigu gyvenimo būdo pakeitimas, dieta ir mankšta nepadeda, gydytojas gali rekomenduoti kraujos spaudimą mažinančius vaistus. Gydymas pradedamas vienu vaistu arba dviejų vaistų deriniu. Jei spaudimas nesureguliuojamas, skiriamas trečias.

Tikslas – pasiekti, kad suaugusio žmogaus kraujo spaudimas būtų mažesnis nei 140/90 mmHg.

Ar galima sustabdyti vaistų vartojimą, jei jie jau sureguliavo kraujospūdį?

Visiškai ne! Tai dažniausiai daroma žmonių klaida. Jie vartoja vaistus pakankamai ilgai, kad suvaldytų aukštą kraujo spaudimą, bet nevartoja jų, kad jis būtų kontroliuojamas. 

Nevertėtų nutraukti vaistų nepasitarus su gydytoju, nors atrodo, kad kraujo spaudimas jau nėra aukštas.  Hipertenzija gali būti visą gyvenimą trunkanti liga, todėl gali tekti vartoti vaistus kasdien visą likusį gyvenimą. Verta saugoti savo sveikatą.

Tiesa ar mitas, kad raudonas vynas yra naudingas sveikatai ir palaiko normalų kraujo spaudimą? 

Anksčiau žmonės vartodavo raudonąjį vyną nedideliais kiekiais, kad palaikytų gerą širdies veiklą. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad alkoholis (bet kokia forma) neturi naudingos vertės ir jo geriausia vengti.

Užsiregistruoti konsultacijai pas „Northway“ medicinos centro Klaipėdoje kardiologą Ali Aldujeli galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.