5 dalykai, ko nesakyti negalintiems susilaukti vaikų

Nevaisingumas, pagalbinis apvaisinimas / Shutterstock nuotr.
Autorius: manodaktaras.lt
Publikuota: 2020-12-01 19:54
Negalėjimas susilaukti vaikų gali būti labai sunkus emociškai. Dažnai pasireiškia depresijos, nerimo sutrikimų simptomai, ypač tarp moterų, kurioms tenka didžiausia fiziologinė našta, susijusi su nevaisingumo gydymu – echoskopijos, hormonų injekcijos, kitos invazinės ir skausmingos procedūros. Žeidžia ir nejautrūs aplinkinių klausimai ir patarimai. Ko nesakyti poroms, negalinčioms susilaukti vaikų?

Kanados Reginos universiteto Psichologijos katedros docentės, dr. Jennifer L. Gordon specializacija – moterų, patiriančių vaisingumo sutrikimų, psichikos sveikata. Pasak psichologės ir tyrėjos, daug streso negalintiems susilaukti vaikų sukelia nevertingi aplinkinių komentarai ir pasiūlymai. Jennifer L. Gordon pateikia dažniausius komentarus, ko nereikėtų sakyti moterims ir poroms, kurios bando susilaukti vaikų.

1. Tiesiog atsipalaiduok ir pavyks

Tai yra dažniausias komentaras, kurį girdi moterys, patiriančios vaisingumo sutrikimų. Tiesa ta, kad nėra vienareikšmiškai įrodyta, jog stresas prisideda prie nevaisingumo. Kita vertus, tyrimai akivaizdžiai rodo, kad nevaisingumo diagnozė sukelia stresą.

Taigi nemanykite, kad stresas sukėlė nevaisingumą, ko gero, yra atvirkščiai. Iš pradžių bandančios susilaukti vaikų poros jaučiasi viltingai ir pakylėtai, tačiau nesėkmių mėnesiai ar metai sukelia daug streso.

2. Ar bandei užversti kojas sekso metu? Atsisakyti pieno produktų? Ir t.t., ir t.t.

Dauguma tokių liaudies patarimų nepagrįsti jokiais tyrimais. Patarimai dažnai žarstomi nežinant to žmogaus situacijos. Įsivaizduokite, kad jums diagnozuotas sutrikimas, dėl kurio pastoti labai sudėtinga, nesėkmingai atlikti trys pagalbinio apvaisinimo ciklai, patyrėte persileidimų. Dabar įsivaizduokite, kaip apmaudu būtų išgirsti, kad, jei būtumėte atsisakiusi pieno produktų, jau būtume pastojusi. Jei nežinote viso konteksto, susilaikykite nuo patarimų. Ir net jei žinote kontekstą, tegul gydytojas nusprendžia, kokios priemonės padės pastoti.

3. Nesijaudink, mano viena draugė negalėjo pastoti, bet su pagalbiniu apvaisinimu pavyko!

Nevaisingumo prognozė labai priklauso nuo konkretaus paciento aplinkybių – amžius, diagnozė, reprodukcinės sveikatos istorija, hormonų lygiai lemia gydymo sėkmę. Deja, bet faktas, kad draugės draugei pavyko pastoti po pagalbinio apvaisinimo, visiškai nieko nereiškia kitam žmogui.

4. Ar tikrai norite vaikų? Galite pasiimti mano!

Vaikų auginimas gali būti sekinantis – laisvai išliekite savo rūpesčius draugams, turintiems vaikų. Tačiau, kai kalbate su drauge, negalinčia susilaukti vaikų, jautriai vertinkite tai, kad ji atiduotų viską, kad turėtų tai, ką jūs turite. Nors tokia replika turėtų būti šmaikšti, greičiausiai ji bus suprasta kaip nejautri ir nemaloni.

5. Gal tiesiog įsivaikinkite?

Nėra tokio dalyko, kaip „tiesiog“ įsivaikinti. Įsivaikinimas gali būti emociškai sunkus, ilgai trunkantis procesas. Tai – labai atsakingas sprendimas, kurį reikia gerai apsvarstyti.

Tai ką sakyti?

Nevaisingumas susijęs su gedėjimo jausmu – moterys gedi vaiko, kurio galbūt niekada neturės. Taigi įsivaizduokite, kaip kalbėtumėtės su žmonėmis, kurie gedi artimojo, pavyzdžiui, su drauge, kurios sutuoktinis mirė. Nesakytumėte: „suprantu, kad ką tik netekai vyro, bet pabandyk tiesiog atsipalaiduoti“ arba „gali pasiimti mano vyrą“. Sakytumėte: „tau tikriausiai labai sunku“ arba „kai norėsi su kuo nors pasikalbėti, išklausysiu tave“.

Taip pat galite paklausti, kuo galite būti naudingi. Kai kurie žmonės apie apie savo nevaisingumo bėdas linkę kalbėti atvirai ir detaliai, kiti norėtų nukreipti dėmesį nuo šios problemos. Nepakenks paklausti, kokio palaikymo norisi.

„Tai kada vaikai?“

Ir paskutinis „ne“ – klausimas „tai kada vaikai?“. Nustebtumėte sužinoję, kiek daug jūsų pažįstamų žmonių negalėjo susilaukti vaikų, tačiau laikė tai paslaptyje. Iš pažiūros nekaltas klausimas gali būti tarsi peilis į širdį žmonėms, kuriems nepavyksta susilaukti vaikų. Taigi neklauskite šio klausimo.

Parengė Monika Kairienė pagal theconversation.com