Vaikų širdies ligos / Shutterstock nuotr.

5 vaiko sveikatos būklės, kurias verta aptarti su gydytoju kardiologu

Aukse Kontrimiene
Publikuota: 2022-07-20 12:55
Įprastai rimtesnius vaikų sveikatos sutrikimus, taip pat ir susijusius su širdies veikla, pastebi šeimos gydytojas ir rekomenduoja tėvams apsilankyti pas specialistus. Tačiau jeigu vaikas pats pradeda skųstis neįprastais pojūčiais, skausmu širdies plote ar tėvai pastebi, jog jis neįprastai greičiau pavargsta fizinio krūvio metu, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vaikų kardiologė Gerda Jančienė pataria nenumoti ranka ir būtinai kreiptis į medikus. Gydytoja G.Jančienė portalo manodaktaras.lt skaitytojams papasakojo apie dažniausias vaiko sveikatos būkles, kurios gali būti susiję ir su kardiologinėmis ligomis.
Vaikų kardiologė Gerda Jančienė.

Vaikų kardiologė Gerda Jančienė.

  1. Širdies ūžesiai

Pasak medikės, viena dažniausių tokių būklių – širdies ūžesiai. Dėl jų kreipiasi tėveliai su mažais, ikimokyklinio amžiaus vaikais. Įprastai jie neturi skundų, vaikai nieko blogo nejaučia. Ūžesius profilaktinio patikrinimo metu klausydami širdį išgirsta šeimos gydytojai ir siunčia pasikonsultuoti su vaikų kardiologais, kad būtų nustatyta, ūžesys yra “geras“ ar „blogas“. Gerybiniai širdies ūžesiai mediciniškai vadinami funkciniais ūžesiais. O blogieji vadinami organiniais ir dažniausiai atsiranda dėl įgimtos širdies ligos.

„Paciento tėvus turėtų raminti žinojimas, kad didžioji dalis ūžesių būna gerybiniai. Jie atsiranda sveikoje širdyje. Kraujui tekant per širdies struktūras, kyla tam tikras garsas. Tėvai labai dažnai paklausia, ar jų vaikas tą širdies ūžesį išaugs. Tai ne visai teisingai  formuluojamas klausimas, nes gerybinis ūžesys nėra išaugamas, bet jis kinta priklausomai nuo įvairių dalykų: nuo kraujo tirštumo, širdies susitraukimų dažnio arba netgi nuo širdį dengiančių audinių sluoksnio storio“, – sako vaikų kardiologė.

Specialistės teigimu, kai vaikai suserga: vemia, viduriuoja, karščiuoja, daugiau prakaituoja, jų  kraujas tirštėja, tokiomis aplinkybėmis ir širdies ūžesys ryškėja. „Kai vaikas yra visiškai sveikas, ūžesio galime ir nebegirdėti. Tad nustačius funkcinį ūžesį, specifinis gydymas nereikalingas. O nustačius rimtą organinę širdies patologiją, pavyzdžiui, įgimtą širdies ydą ar įvairius vožtuvų pakitimus, dėl kurių širdis taip pat gali skleisti ūžesį, tokiais atvejais gydymo taktika parenkama individualiai kiekvienam ligoniukui ir gali prireikti net kardiochirurginės intervencijos“, – teigia vaikų kardiologė G.Jančienė.

  1. Skausmas krūtinės ląstoje

Kita būklė, atvedanti pacientą pas vaikų kardiologą – skausmas krūtinės ląstoje. Juo dažniausiai pasiskundžia vyresni, mokyklinio amžiaus vaikai, kurie turi didesnius fizinius krūvius. Gydytoja teigia, kad skausmai krūtinėje neretu atveju atsiranda ne dėl širdies patologijos. Jie gali kilti dėl kaulų, raumenų ligų, gali būti dėl nervų šaknelių uždegimo, vadinamosios neuralgijos. Įtampa, stresas, neigiamos emocijos taip pat gali išprovokuoti skausmą krūtinės ląstos srityje. Virškinamojo trakto ligos gali sukelti panašius skausmus. Nemalonių pojūčių gali atsirasti ir dėl kvėpavimo takų ligų: plaučių uždegimo, bronchų spazmų ar  alergijos.

Vaikų kardiologės teigimu, tik 5 proc. vaikų skausmai krūtinėje atsiranda dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Tikram kardiologiniam skausmui krūtinėje yra būdingi specifiniai požymiai: skausmas būna bukas, spaudžiančio, maudžiančio pobūdžio ir užima didesnį plotą. „Kai paprašai parodyti, kurioje konkrečiai vietoje skauda, kardiologinis pacientas deda ranką ant krūtinės visu delnu, o ne duria pirštu į vieną tašką. Tai nėra duriančio pobūdžio skausmas. Antras požymis: skausmas atsiranda ir stiprėja fizinio krūvio metu, o ramybės būsenoje rimsta. Dar vienas požymis, kad šis skausmas turi tendenciją plisti: į petį, ranką ar  kaklą. Tad jeigu skausmas atitinka visus tris išvardintus požymius, tuomet tikrai reikia pasirodyti vaikų kardiologui“, – pataria gydytoja.

  1. Sąmonės praradimai

Trečioji būklė – sąmonės praradimo epizodai (mediciniškai vadinamos sinkopės) – dažniausiai labai išgąsdina tėvus. Gydytoja teigia, kad visais atvejais vaikai apalpsta dėl smegenų hipoperfuzijos. „Paprasčiau tariant, smegenyse sumažėja kraujo, kartu sumažėja ir deguonies, todėl žmonės ir praranda sąmonę“, – paaiškina vaikų kardiologė. Yra nustatyta, kad mergaitės alpsta dažniau už berniukus.

Pasak medikės, tėvams reikėtų žinoti, kad, jeigu vaikas nualpo pirmą kartą gyvenime, be sąmonės buvo labai trumpą laiką, maždaug iki minutės, jeigu prieš nualpdamas jautė tokius simptomus kaip: silpnumą, pykinimą, galvos svaigimą, išpylė šaltas prakaitas, su visomis šiomis aplinkybėmis susiję sąmonės praradimai dažniausiai yra gerybiniai.

Gerybinius alpimus gali išprovokuoti specifinės aplinkybės: ilgas stovėjimas tvankioje aplinkoje, kraujo pamatymas ar kitas emocinis stresas, staigus kūno padėties pakeitimas: iš horizontalios į vertikalią. Sąmonės praradimą taip pat gali provokuoti skausmas, kosulys ar netgi šlapinimasis.

„Visgi, sinkopės gali būti susiję ir su kardiologinėmis ligomis. Jos kyla dėl širdies ritmo sutrikimų, kai širdis plaka pernelyg greitai arba per retai. Sąmonės praradimus gali sukelti vaistai, dažniausiai tie, kurie mažina kraujospūdį. Gali būti ir struktūrinės ar organinės širdies ligos“, – įspėja gydytoja vaikų kardiologė G.Jančienė.

Medikės teigimu, tokį sveikatos sutrikimą gali sukelti ir kitų sistemų ligos: neurologinės, endokrinologinės, įvairūs metoboliniai sutrikimai. „Visais atvejais reikalingą gydymo taktiką parenka atitinkamos srities medikai. O kai sąmonės netekimai yra gerybiniai, pagrindinės rekomendacijos būtų tokios: gerti pakankamą kiekį skysčių, geriausia vandenį ir vengti provokuojančių faktorių bei anksčiau išvardintų aplinkybių. Dažniau alpstantiems rekomenduojame atlikti fizinius pratimus, kurie didina kraujo spaudimą smegenyse. Jeigu dėl kažkokių priežasčių turime ilgai stovėti, reikia judėti: daryti pasistiebimus ant pirštų galų, mindžikuoti vietoje. O kai jau pajuntame, kad svaigsta galva, būtina stengtis išeiti į gryną orą ir nedelsiant priimti horizontalią padėtį, nes ignoruojant panašius organizmo siunčiamus signalus, greičiausiai būsime paguldyti priverstinai! Dažnai alpstantiems skrydžio metu, be pakankamo vandens kiekio ir kojų fizinių pratimų sėdint, rekomenduojamos dar ir elastinės kojinės“, – pataria gydytoja G.Jančienė.

  1. Širdies plakimas

Medikė teigia, jog normaliai žmogus neturi jausti širdies plakimo. Jeigu vaikas pradeda skųstis, kad jo „širdis plaka” ir dar kaip nors „lyg ne taip, kaip turėtų”,  jie yra siunčiami konsultuotis pas vaikų kardiologus.

„Dažniausios galimos kardiologinės širdies plakimo priežastys – tai įvairūs širdies ritmo sutrikimai ir ekstrasistolės (liaudiškai dar vadinamos permušimais). Atskira grupė – ne kardiologinės, o kitų sistemų ligos: skydliaukės funkcijos sutrikimai, anemija ar tiesiog karščiavimas, kurio metu taip pat gali būti juntamas širdies plakimas. Trečioji grupė: nerimas, baimė, panikos priepuoliai. Jų metu žmogaus organizme išsiskiriantis adrenalinas visiškai sveiką širdį verčia dirbti stipriau ir greičiau“, – paaiškina gydytoja vaikų kardiologė G.Jančienė.

Medikė pataria tėvams išmokti klausytis vaiko širdies: „Pridėkite ranką prie vaiko krūtinės ir pajauskite širdies plakimą pačiose įvairiausiose situacijose: kai jis neturi jokių skundų, kai miega, kai pabėgioja. Pastebėsite skirtumą, tada bus lengviau suprasti, ar viskas yra gerai: ar širdis plaka teisingai ir ritmiškai. Taip pat verta suskaičiuoti, kiek kartų per minutę plaka širdis ramybės būsenoje ir pabėgiojus. Kai vaikas pradeda skųstis, kad jo širdis plaka kažkaip neįprastai, o tėvai jaučia nesuskaičiuojamai greitą ar neritmišką jo širdies plakimą, tuomet jau būtina kreiptis į medikus“.

Gydytojos teigimu, tėvai ne visada žino, kad kuo vaikas mažesnis, tuo jo širdelė plaka greičiau. Suaugusio žmogaus širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje yra nuo 60 iki 90 kartų per minutę. Tuo tarpu 2 metų vaiko širdis normaliai plaka nuo 100 iki 150 kartų per minutę. Kuo vaikas darosi vyresnis, tuo jo širdis plaka rečiau.  

  1. Aukštas kraujospūdis

Vis dažniau ir vaikų amžiuje nustatoma patologija – arterinė hipertenzija arba padidintas kraujo spaudimas. Medikė pasakoja, kad padidintas kraujo spaudimas vaikams dažniausiai nustatomas atsitiktinai, profilaktinio patikrinimo metu. „Mes, kardiologai, tai siejame su keliais dalykais: su sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, padidėjusiu kūno svoriu ir daugėjančiomis išmaniosiomis technologijomis mūsų aplinkoje. Išmanieji prietaisai stimuliuojančiai veikia centrinę nervų sistemą, ko pasekoje kyla kraujo spaudimas“, – priežastis vardina vaikų kardiologė G.Jančienė.

Gydytoja atkreipia dėmesį, jog arterinė hipertenzija vaikų amžiuje neretai yra labai rimta ir sunkiai pasiduodanti gydymui sveikatos problema. „Tėvai turėtų sunerimti, jeigu mato, kad vaikui per greitai auga kūno svoris, jis pradeda dažniau skųstis galvos skausmais, ir jeigu be paaiškinamos priežasties (nėra slogos, traumos) atsiranda kraujavimai iš nosies. Tokiais atvejais tėvai su vaiku turi kreiptis į vaiko gydytoją ir pasitikrinti dėl galimai padidėjusio kraujo spaudimo“, – teigia kardiologė.

Covid-19 infekcijos pasekmės

Medikė atkreipia dėmesį, jog ypač padaugėjo nusiskundimų širdies veikla tarp vaikų, kurie persirgo Covid-19 infekcija: „Skaičiuojama, kad apie pusė vaikų, kurie persirgo, net ir besimptome forma, jaučia ilgiau nei 3 mėn. išliekančius simptomus (yra duomenų, kad net ir iki 8 mėnesių). Tie simptomai ne visada būna labai sunkūs, bet jie neigiamai veikia vaiko gyvenimo kokybę“.

Vaikai jaučia širdies permušimus, pasitaiko dažno širdies plakimo, dar vadinamo tachikardija,  epizodai. Gali atsirasti iki to nebuvę skausmai krūtinės ląstoje. Atsiranda bendras silpnumas, vargina fizinio krūvio netoleravimas. „Mes, kardiologai, tirdami tokius vaikus, randame tam tikrus širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimus: nustatome pačią širdį maitinančių kraujagyslių – koronarų pakenkimus, skysčio kiekio aplink širdį padidėjimą ar pablogėjusią širdies raumens funkciją. Ir visa tai – Covid-19 infekcijos sukeltos ligos pasekmės“, – vardina gydytoja vaikų kardiologė G.Jančienė.

Medikė užsimena ir apie įgimtas širdies ydas, kurios dažniausiai gydomos chirurginiu būdu. „Nors šiuos vaikus medikai dažniausiai nori matyti reguliariai, galiu tik pasidžiaugti: šiuolaikinė medicina, kasdien naujai kuriamos technologijos ir gydytojų – širdies chirurgų meistriškumas tokiems ligoniukams neretai užtikrina ilgą ir kokybišką gyvenimą“, – tvirtina vaikų kardiologė.

Surasti gydytoją vaikų kardiologą savo mieste ir užsiregistruoti konsultacijai patogu manodaktaras.lt platformoje.