Kvėpavimo funkcijos nepakankamumas; apsunkintas kvėpavimas / Shutterstock nuotr.

7 patarimai: kaip išvengti kvėpavimo funkcijos nepakankamumo

Eglė Dagienė
Publikuota: 2022-09-26 10:21
Kvėpavimo funkcijos nepakankamumas – tai klinikinis sindromas, kurio metu plaučiai nesugeba tinkamai įsotinti kraujo deguonimi ir/ar pašalinti iš jo anglies dvideginį. Kai kurių šaltinių duomenimis, 1 iš 4 pacientų, kurie kreipiasi į gydytoją, skundžiasi oro trūkumu. Kaip atpažinti ūminį bei lėtinį dusulį, kas dažniausiai juos sukelia ir kaip to išvengti, portale manodaktaras.lt kalbamės su pulmonologe Aušra Kaletkiene.
Esant kvėpavimo nepakankamumui, pasak gydytojos, dažniausiai pasireiškia šie simptomai:

  • Padažnėjęs kvėpavimas
  • Odos pamėlynavimas
  • Dusulys
  • Deformuota krūtinės ląsta
  • Priverstinė kūno padėtis
  • Širdies ritmo sutrikimai, dažnesnis pulsas
  • Kalbos sutrikimas
  • Mieguistumas
  • Bendras didelis silpnumas
Gydytoja pulmonologė Aušra Kaletkienė

Gydytoja pulmonologė Aušra Kaletkienė

Ūmų dusulį gali pajusti ir jaunimas

Išskiriamas ūminis ir lėtinis kvėpavimo nepakankamumas. „Ūmus kvėpavimo nepakankankamumas dažniausiai būna plaučių ir širdies ligų požymis. Bet taip pat gali būti sąlygotas ir kitų būklių, tokių kaip alergija, didelis nerimas ar panikos atakos, ūmus nukraujavimas traumos metu. Paprastas peršalimas bei infekcija plaučiuose, intensyvus kosulio priepuolis ar intensyvus fizinis krūvis taip pat gali sukelti ūmaus dusulio simptomus“, – paaiškino A.Kaletkienė.

Todėl ūmų kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, pasak jos, gali pajusti ir jauni žmonės tam tikrų būklių metu, o lėtinis kvėpavimo funkcijos nepakankamumas dažniausiai nustatomas vyresnio amžiaus žmonėms, jau sergantiems lėtinėmis plaučių, širdies ar kitomis ligomis. 

Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas diagnozuojamas, kai dusulys tęsiasi daugiau tris mėnesius. Dažniausiai lėtinis kvėpavimo nepakankamumas, anot gydytojos, vystosi dėl lėtinių kvėpavimo sistemos ligų: lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, bronchinės astmos, bronchektazių, plaučių fibrozės ir kt. Taip pat lėtinis dudulys gali būti ir lėtinių širdies ligų pasekmė.

Tyrimai padeda atskleisti dusulio priežastis

Norint nustatyti kvėpavimo funkcijos nepakankamumuo priežastis, dažniausiai atliekami šie tyrimai:

  1. Paciento apžiūra: temperatūra gali parodyti infekcijos požymius; plaučių auskultacija ir kvėpavimos garsai gali leisti įtarti tam tikrą plaučių patologiją.
  2. Pulsoksimetrija – tai specialus prietaisas, kuris, uždėtas ant piršto, parodo deguonies kiekį jūsų kraujyje.
  3. Elektrokardiograma gali parodyti širdies ligos požymius.
  4. Plaučių rentgenograma ir krūtinės ląstos tomografija.
  5. Kraujo tyrimai.
  6. Spirometrija ir kiti kvėpavimo mėginiai matuoja plaučių tūrį.

Kada būtina kardiolgo ar pulmonologo konsultacija

„Jei dusulys nepraeina, esant ramybės būsenoje apie 30 minučių, ir jei jis pasireiškia kasdien bei trukdo užsiimti įprasta veikla – nieko nelaukiant kreipkitės į gydytoją“, – patarė pulmonologė.
 
Kardiologo pagalbos ieškoti reikėtų, jei dusulio metu:

  • stebite patinusias kojas, 
  • jaučiate dažną ir neritmišką širdies plakimą, krūtinės skausmą, plintantį į ranką arba lydimą gausaus prakaitavimo, pykinimo, 
  • jeigu jūsų šeimoje buvę širdies ligomis sirgusių asmenų.

Pulmonologo pagalbos ieškoti reikėtų, jei:

  • dusulys yra lydimas karščiavimo, kosulio, švokštimo ar kitų švilpiančių garsų kvėpavimo metu, 
  • jaučiate padidėjusį mieguistumą, apatiją, 
  • rūkote ar dažnai būnate kenksmingoje dulkėtoje aplinkoje, 

Ūmus kvėpavimo nepakankamumas – pagydomas

Nustačius kvėpavimo nepakankamumą, pulmonologės A.Kaletkienės teigimu, pirmiausia gydoma šį sindromą sukėlusi liga ir šalinamos priežastys, taip pat skiriama papildomai deguonies terapija per nosines kaniules bei taikoma reabilitacija ir kvėpavimą gerinančios bei fizinio krūvio toleranciją didinačios mankštos.
 
„Ūmus kvėpavimo nepakankamumas, gydant bei pašalinus jį sukėlusią priežastį, dažnai yra praeinatis ir išgydomas sindromas, – teigė gydytoja. – Tačiau esant lėtinei plaučių ar širdies ligai ir, jei ji komplikuojasi lėtiniu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, ją visiškai išgydyti tampa sudėtinga. Gydymas padeda sustabdyti ligos ir tuo pačiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumo progresavimą“.

Patarimai, kaip pagerinti plaučių funkciją ir būklę, norint išvengti kvėpavimo funkcijos nepakankamumo:

1. Nerūkykite

Rūkymas yra blogiausia, ką galite padaryti savo plaučiams. Kuo daugiau rūkote, tuo labiau rizikuojante susirgti plaučių vėžiu ar lėtine obstrukcine plaučių liga bei lėtiniu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Nerūkykite nei tabako lapų, nei pypkės, nei elektroninių cigarečių, nei marihuanos ar kaljano. Pasyvus rūkymas – taip pat kenksmingas, todėl neturėtumėte būti prirūkytoje patalpoje.

2. Daugiau aktyviai judėkite

Fiziniai pratimai pagerins jūsų širdies būklę, taip pat jūsų plaučiai lengviau aprūpins širdį ir raumenis deguonimi. Reguliarūs fiziniai pratimai labai svarbūs sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis, norint pagerinti fizinio krūvio toleranciją ir apsaugoti nuo lėtinio kvėpavimo funkcijos nepakankamumo išsivystymo.

3. Saugokitės užteršto oro

Žmonės, sergantys plaučių ligomis, itin jautriai reaguoja į oro taršą. Susirūpinimą kelia ne tik lauko oro, bet ir vidaus patalpų tarša. Patalpų orą teršia įvairios krosnelės, židiniai, pelėsiai, gyvūnų pleiskanos, statybinės medžiagos, net gi oro gaivikliai ir deginamos žvakės. Todėl reikėtų pašalinti visus šiuos taršos šaltinius bei pagerinti patalpų ventiliaciją. Daugelis darbo vietų kelia nemažai rizikos susirgti plaučių ligomis. Labiausiai rizikuoja statybų srities darbuotojai, plaukų bei nagų grožio specialistai. Todėl  būtinai pasinaudokite apsaugos priemonėmis kaukėmis ir respiratoriais. 

4. Tinkamai maitinkitės

Subalansuota mityba palaikys jūsų širdį ir plaučius sveikus, apsaugos nuo nutukimo, kuris taip pat gali sukelti lėtinį kvėpavimo funkciją.

5. Stiprinkite imunitetą, saugokites infekcijų

Jei sergate LOPL arba kitomis plaučių ligomis, kvėpavimo takų infekcijos gali būti ypatingai kenksmingos. Prasidėjus gripo sezonui, būtinai pasiskiepykite. Tą padaryti turėtų ir sulaukę 65-erių bei vyresni žmonės. Taip pat turėtumėte imtis visų priemonių, kad išvengtumėte infekcijos: dažniau plaukite rankas, gripo sezonu venkite būti minioje, išlaikykite teisingą darbo ir poilsio režimą, skirkite pakankamai laiko miegui.

6. Laiku kreipkitės gydytojo pagalbos

Jei kosulys nepraeina ilgiau nei mėnesį arba sunku kvėpuoti net ir be fizinio krūvio, nedelsiant kreipkitės į gydytoją. Švokštimas, kosulys su krauju ar skrepliais, trunkantis ilgiau nei mėnesį, taip pat svarbus įspėjimas apie plaučių problemas. 

7. Kontroliuokite savo lėtines ligas

Jei sergate astma ar lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL), darykite viską, kad kontroliuotumėte padėtį. Reguliariai vartokite gydytojo paskirtus vaistus, kurie gali sumažinti astmos priepuolių riziką arba netgi sustabdyti simptomus. Žinokite savo negalavimų sukėlėjus ir, jei tik įmanoma, stenkitės jų išvengti. Taip pat darykite viską, kad išvengtumėte kvėpavimo takų infekcijos, kuri tik dar labiau pablogins situaciją.