A.Dulkys: užsigulėjusios vakcinos bus pervežamos kitur, svarstoma skiepyti abiturientus

Vakcina nuo COVID-19 / „Scanpix“ nuotr.
Autorius: Jūratė Damulytė, BNS
Publikuota: 2021-03-19 16:16
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pranešė svarstantis galimybę leisti abiturientams ir jų mokytojams pasiskiepyti prioriteto tvarka.

Toks sprendimas gali būti priimtas jau kitą savaitę, interviu BNS penktadienį sakė ministras.

Ministras taip pat teigė, kad pagal naują tvarką kai kuriose savivaldybėse užsigulinčios vakcinos bus vežamos į kitus skiepijimo centrus, o sprendimai bus priimami gyvai reaguojant į konkrečias situacijas.

„Ar čia yra kokia formulė? Ne, aklos formulės nėra. Tiesiog bus žiūrima, matuojama gyvai. (...) Sunaudosit ar ne, per kiek laiko įsipareigojate? Netenkina? Ačiū, išvežam“, – interviu sakė A.Dulkys.

Pagal naują vakcinavimo tvarką, labiausiai pažengę skiepijimo centrai jau penktadienį gaus papildomų vakcinų. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Alytaus ir Kauno miestų poliklinikos, Elektrėnų, Raseinių, Utenos bei Jurbarko rajono pirminės sveikatos priežiūros centrams penktadienį pristatomos papildomos vakcinų siuntos.

Nors kai kurių vakcinų tiekimai kartais stringa, tačiau visiems prioritetinėse grupėse esantiems gyventojams, norintiems pasiskiepyti, vakcinų pakaks ir „deficito“ nebus, tikina ministras.

„Aš kviečiu visus tuos, kurie jaučiasi, kad su jais nebuvo sukontaktuota, kad jie aktyviai kreiptųsi į savo gydymo įstaigas ar savivaldybės administracijos direktorių, nes būtent yra savivaldybių administracijų direktoriai paskyrę vakcinavimo koordinatorius kiekvienoje savivaldybėje. Jeigu žinau, kas mano šeimos gydytoja, kuri mano gydymo įstaiga, tai galima tiesiai ten, bet galima ir į pačią savivaldybės administraciją“, – ragina A.Dulkys.

A.Dulkys viliasi, kad naujoji lankstesnė tvarka galbūt leis paankstinti gegužę numatytą masinio gyventojų vakcinavimo pradžią.

Arūnas Dulkys / Pauliaus Peleckio nuotr.
Arūnas Dulkys / Pauliaus Peleckio nuotr.

– Paaiškinkit išsamiau ir konkrečiau, kaip nuo šiandienos vyks skiepijimas? Ar bus peržiūrimi suskiepytų prioritetinių grupių sąrašai? Ar bus sudaromi rezerviniai norinčiųjų sąrašai?

– Visų pirma, jeigu žiūrėsime į mūsų teisės aktą, kuriuo mes nustatome prioritetines grupes, kaip turi būti vakcinuojama, kokiu eiliškumu ir kas tokie, tai čia kol kas pasikeitimas yra tik vienas – kad jis yra papildytas punktu, kuriuo tarp prioritetinių grupių yra įrašomas Lietuvos prezidentas, Seimo nariai ir Vyriausybės nariai. Tai įsigalioja nuo pirmadienio. Čia tuo tikslu, kad būtent šita politikų grupė turėtų teisę vakcinuotis. Taip pat viešai pakvietėme, kad būtent „AstraZeneca“ vakcina šita grupė vakcinuotųsi.

Dabar pagrindiniai pokyčiai, kurie prasideda nuo šiandien ryto. Tai jeigu iki šiol kai vakcina atkeliaudavo į Lietuvą, mes ją paskirstome proporcingai pagal gyventojų skaičių grupėse tiems vakcinavimo centrams, o tada jie kokią vakciną tuo metu turėdavo, tokia vakcina žmones, kuriems yra eilė atėjusi, ir turėjo vakcinuoti.

Pagrindinis pokytis – kiekvienas, kai registruosis, kai domėsis arba kai jo ieškos registracija, jis, visų pirma, galės žinoti, kokia vakcina šiuo metu yra vakcinavimo centre ir galės pasirinkti ją. Jei vakcinavimo centre yra tik „AstraZeneca“, tai žmogus žinos tai ir, jeigu jis nenorės, galės nukelti vėliau savo atvykimą į vakcinavimo centrą. Bet jei jį tenkina, jis iš karto gali vakcinuotis. Yra laisvė pasirinkti vakciną.

Antras esminis pokytis – kadangi tų grupių prioritetinių yra, jos turi savo eiliškumą, bet tas judėjimas jis buvo toks, kad, na, kol tą vieną konkrečią grupę neiščiupinėdavo, labai lėtai judėdavo į kitą grupę. Kadangi nebūdavo pasirinkimo, ypač kai prasidėjo tas reputacinis aspektas dėl „AstraZeneca“ atsirasti, pradėjo daugėjo situacijų, kai žmonės atvykę į vakcinavimo centrą ir sužinoję, kad tai bus „AstraZeneca“, tiesiog atsisakydavo ir tokiu būdu suplanuotus sąrašus išblaškydavo, tada gaudavosi, kad dienos gale lieka neužbaigtų darbų, nes kažkas atsisakė, kažkas atėjęs atsisakė. Mes savo tvarką koreguojam, kad duodam žinoti visiems vakcinavimo centrams, kad nuo šiol jūs galite labai lanksčiau pereiti iš vienos grupės į kitą. Reiškia, skambinam, domimės, yra toje grupėje norinčių, jei pavyzdžiui, turiu tik „AstraZeneca“, nėra, viskas – judu į kitą grupę. Spartinam judėjimą iš vienos grupės į kitą.

– Kuriame etape pagal SAM sudarytą skiepijimo grafiką šiuo metu esame – kiek matau didesnė dalis prioritetinių grupių jame žymimos nurodant kad jų skiepijimas „įgyvendintas“. Ką rodo duomenys, kokia dalis šių žmonių pasiskiepijo, o kokia dalis atsisakė?

– Labai skirtingai esame kiekviename vakcinavimo centre, nes reikia pripažinti, kad susidūrėme su ta situacija, kad tiek organizaciniai gebėjimai, tiek tarpusavio komunikavimas, tiek žmonių apsisprendimai kiekviename buvo skirtingi. Aš dabar tikrai neturiu labai kažkokių konkrečių duomenų. Net kiek atsisakiusių, jei neklystu, mes tokių skaičių nerenkam.

– Bandau suprast, kokiame vakcinavimo proceso etape įsigalioja pakeitimai? Ar tie pakeitimai galios ir toms grupėms, kurių skiepijimas įgyvendintas? Pavyzdžiui, medikams?

– Bet kurioje iš grupių, net ir pradedant nuo medikų, jei kažkas tada, kai pradėjom gruodį–sausį vakcinuoti medikus, buvo neapsisprendęs, nenorėjo, negalėjo, tai jis irgi dabar gali iš karto kreiptis. Jei tose grupėse yra žmonių, kurie buvo neapsisprendę, jie lygiai taip pat gali dabar kreiptis.

– Jie patys gali kreiptis, ar į juos proaktyviai irgi bus kreipiamasi, skambinama, klausiama?

– Buvo proaktyvu nuo pat pradžių, buvo apklausinėjami. Pavyzdžiui, medikų grupėje nėra nė vieno, kuris nebūtų apklaustas.

– Ar pats registravimasis skiepui keičiasi, ar lieka tas pats – žmogus turi sulaukti gydymo įstaigos, poliklinikos skambučio, ar turi pats kreiptis?

– Dviejų krypčių eismas. Lygiai taip pat ir pats vakcinavimo centras ieško, bet lygiai taip ir kiekvienas žmogus gali pats kreiptis. Nes yra labai daug skirtingų situacijų. Su kai kuriais buvo susisiekta, su kai kuriais – galbūt ne. Neabejoju, kad yra ir žmogiškojo faktoriaus, nes lygiai taip pat ir mane asmeniškai pasiekia laiškai, kad štai: „Esu tokio amžiaus grupės žmogus, matau, kad jau pas mus vakcinuoja jau ir jaunesnį, bet manęs niekas nepakvietė.“

Mes už tai kiekvieną savaitę darom reguliarius susitikimus su vakcinavimo koordinatoriais, kur stengiamės susitarti, susikalibruoti, kviečiam, kad tos problemos būtų sprendžiamos. Jų yra pačių įvairiausių, nes kažkas sako, kad atvykti negali, kažko telefonu nerado, kažkieno duomenys klaidingi buvo sistemoje ir jo dėl to nerado.

Aš kviečiu visus tuos, kurie jaučiasi, kad su jais nebuvo sukontaktuota, kad jie aktyviai kreiptųsi į savo gydymo įstaigas ar savivaldybės administracijos direktorių, nes būtent yra savivaldybių administracijų direktoriai paskyrę vakcinavimo koordinatorius kiekvienoje savivaldybėje. Jeigu žinau, kas mano šeimos gydytoja, kuri mano gydymo įstaiga, tai galima tiesiai ten, bet galima ir į pačią savivaldybės administraciją.

Arūnas Dulkys / Pauliaus Peleckio nuotr.
Arūnas Dulkys / Pauliaus Peleckio nuotr.

– Ar nauja tvarka gali turėti įtakos masinio vakcinavimo pradžiai, kuri dabar numatyta gegužę, – ją paankstinti, pavėlinti? Ar esate tai įvertinę?

– Mes tikimės, kad šitie  pokyčiai turėtų pagreitinti tą etapą, apie kurį irgi svarstėme. Nes buvo ant mūsų darbo stalo svarstymas iš karto pradėti tą laisvą registraciją. Būtent dėl „AstraZeneca“ padaryti tokį kaip atskirą...

Bet pasianalizavom ir pamatėm, kad mus pasiekė signalai, kad tikrai yra labai daug žmonių esamose prioritetinėse grupėse, kurie tikrai vakcinuotųsi ta „AstraZeneca“. Tada tapo aišku, jei jau šitame etape paleisime visišką laisvą vakcinavimą, tada reiškia, kad nukentėtų tose prioritetinės grupėse esantys žmonės, kurie sutiktų vakcinuotis „AstraZeneca“, bet gal nespėtų užsiregistruoti, pritrūktų tų vakcinų ir taip toliau.  

Reiškia, mes dabar greičiau praeisim pro vakcinavimo prioritetines grupes būtent „AstraZeneca“ kontekste, išsiaiškinsim, kiek yra norinčių, patenkinsim „AstraZeneca“ norinčius prioritetinėse grupėse, tada žinosim, kad štai, yra tas momentas, kada galime pradėti masinę vakcinaciją su tiek tos „AstraZeneca“, kiek turim.

Tačiau pastaruoju metu per kelis kartus gaunam žinias iš „AstraZeneca“, kad jie mums ir tiekimą mažins. Nežinau, kiek šita žinutė susijusi su reputacine problema Europos mastu, bet faktas, kad jie ir tiekimą mažina – tarkim, skiriasi, ką žinojom prieš kelias savaites, kas bus artimiausiais mėnesiais, ir ką žinom dabar.

– Numatote ir naują vakcinų paskirstymo tvarką – savivaldybėms ne tik pagal gyventojų skaičių, bet ir pagal vakcinavimo tempus. Kurios savivaldybės jau dabar gali tikėtis didesnio kiekio vakcinų?

– Iš principo iki šiol stengdavomės skirstyti vakcinas pagal gyventojų skaičių prioritetinėse grupėse, tai dabar mes sakom, kad kiekvieną savaitę žiūrėsim, kaip kokiems vakcinavimo centrams sekasi, ir jei kažkuriuose labai gerai organizuojami darbai, susitvarko, yra pajėgūs dar daugiau vakcinuoti, jei tų vakcinų turim, reiškia mes jiems vešim daugiau.

Į kurias savivaldybes vešim artimiausiu metu daugiau, dabar dar vyksta šiuo metu analizė ir skirstymas, kuris bus šiandien ir pirmadienį.

Kur matom, kad užsiguli vakcinos, lygiai taip pat per kiekvieną reguliarų susitikimą bus apsitariama ir, jeigu bus matoma, kad štai jau istoriškai neprotingą laiką (guli – BNS) ir nepagrindžia priežasčių, taip, jos bus paimamos ir išvežamos į kitus vakcinavimo centrus. Taip, tai irgi bus daroma.

Ar čia yra kokia formulė? Ne, aklos formulės nėra. Tiesiog bus žiūrima, matuojama gyvai. Norim reaguoti į gyvenimą, nes gali būti pačių įvairiausių situacijų. Pavyzdžiui, Kauno centras dirba labai sklandžiai, tačiau turėjo kelias savaites darbų perorganizavimą, žiūrėjo Ledo rūmus, pas juos kažkurį laiką buvo mažesnis vakcinavimas. Tai nereiškia, kad centras dirba blogai, tiesiog jie turi tarpinį jėgų pergrupavimą. Nežiūrėsim biurokratiškai, bus proaktyviai veikiama.

Bus tam tikras vadybinis spaudimas vakcinavimo centrams pasitempti, o miestų savivaldybių vadovams – tam tikras (spaudimas – BNS) prieš rinkėjus gausis, nes žmonės galės kelti klausimą, kodėl pas mus vakcinuojama mažiau nei kitur.

– Bet kaip kokį nors Šalčininkų rajoną ar Visaginą išjudinsit, jei veiks tas principas „skiepysi daugiau – gausi daugiau, skiepysi mažiau – gausi mažiau“? Ar jie nėra pasmerkti likti „uodegoje“?

– Taip, pripažįstu, čia yra didžiulė problema. Bet aš kažkaip galvoju, kad būtent mūsų įdedami pokyčiai paaštrins tą diskusiją, galų gale, pradės gal aiškiau aiškėt, ko iš tikrųjų tame regione nori žmonės – ar tai yra vietinės valdžios per mažai pastangų, ar iš tikrųjų tie žmonės nenori. Čia nieko nepadarysim, čia yra ta vieta, kur kalbam apie komunikavimą, įtikinimą.  Čia galbūt yra labai ilgalaikė problema, aš susiduriu su labai teisinga kritika ne tik šiai, bet Vyriausybei apskritai, kad galbūt esam per mažai įdėję indelio edukuojant žmones, šviečiant. Apskritai apie skiepus – ne tik apie šitas vakcinas, net apskritai apie šituos dalykus. Galbūt yra ilgalaikės spragos, ne tik trumpalaikės, na, ką, turėsim, ką galvoti.

Tai, ką jaučiu, ką sako specialistai, profesionalai komunikacijos, čia yra labai gili problema, nes kalbam apie žmonių įsitikinimus, apie labai gilius įpročius. Ir net tiek gilius, kad mėginimus labai kategoriškai perlaužti jų nuomonę, jie mato kaip tam tikrą identiteto, orumo pažeidimą. Tai yra didžiule problema.

– Ką ministerija, centrinė valdžia konkrečiai padarė dėl šių savivaldybių, kuriose dominuoja kitakalbiai, kitataučiai gyventojai, kad juos pasiektų daugiau įtaigios informacijos, kad paskatintų abejojančiuosius skiepytis? SAM lankstinukai – tik lietuviškai, ar svarstote, kaip padėti toms savivaldybėms pasiekti žmones geriau?

– Turim daug vietų, kurios yra silpnos, ir manau, kad čia, šitoje vietoje, reikia pripažinti, kad čia – viena pačių silpniausių vietų. Čia, iš tikrųjų, yra ta vieta, kur mes esam mažiausiai ko padarę. Aš net galvoju, kad apskritai valstybėje, ne tik šiuo klausimu, per mažai kitataučių atžvilgiu esam ką skyrę.

O tie komunikacijos specialistai, kurie mus irgi konsultuoja, yra atkreipę dėmesį, kad mes, centrinė valdžia, turim ir jų kalba (informuoti – BNS), ir galvoti apie kanalus kitus. Bet, netuščiažodžiaujant, šitoje vietoje šiandien turiu pasakyti, kad taip, tai yra vieta, kurioje esame padarę labai mažai ir turėsim dar daryti. Pripažįstu. Tiesiog.

– Europos vaistų agentūra vakar pakartojo tą patį, ką yra sakę ir anksčiau – kad vakcina yra saugi, o jos nauda nusveria žalą. Kodėl prieš tris dienas tų Europos vaistų agentūros patikinimų buvo per maža, o vakar jie suveikė ir jų pakanka?

– Situacija nėra tokia pati, kokia buvo prieš dvi dienas, nes Europos vaisų agentūra įvardino, kad imsis papildomų veiksmų ir su gamintoju, kad gamintojas bus įpareigotas vakcinų aprašyme nurodyti naujus požymius situacijų, poveikiu, kurių iki šiol nebuvo . Buvo išanalizuoti tie signalai ir tam tikri signalai buvo pripažinti kad jie yra mažesnės rizikos nei buvo pačių tyrimų metu, kai kurie signalai buvo visiškai nauji. 

Europos vaistų agentūra toliau darys dėl jų tyrimus, bendraus su gamintoju, savo ruožtu ir mūsų Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba įveda papildomas farmakologinio budrumo priemones, šeimos gydytojus pasieks papildoma informacija apie naujus šalutinius poveikius, bus suteikiama papildoma informacija gydymo įstaigoms.

Reiškia, generalinė linija, kad vakcinos naudų yra daugiau negu žalų, ji yra patvirtinama, tačiau gydymo įstaigoms, medikams yra įpareigojama, kad juos pasiektų ta papildoma informacija ir kad pacientus pasiektų nauja informacija, kad yra atsiradusios naujos informacijos apie galimus šalutinius ir labai sudėtingus požymius.(...)

Noriu atkreipti dėmesį, kad taip darysime ir ateity ir netgi dar stiprinsim Valstybinės vaistų kontrolės tarnyboj, nes reikia ir išteklių šitai sričiai. Ir dar noriu priminti, buvo du stabdymai Lietuvoje ir „Pfizer“, mums buvo kilę įtarimų dėl šalčio grandinės pažeidimų, dėl temperatūrinio išlaikymo. Aš suprantu, kad „AstraZeneca“ atveju čia suveikė kitaip negu tie, labai didžiulė banga nusklido, bet mūsų darbo organizavimo struktūroje tai neturėtų būti neįprastas dalykas, kad yra sustabdoma, nes kilus įtarimų, vėl stabdysime. 

– Sakote, kad reaguosite ir ateity panašiai. Tai jeigu taip nutiktų, kad šiandien ar rytoj Vaistų kontrolės tarnyba gauna dar tris ar šešis pranešimus apie galimas sunkias reakcijas į kažkokią vakciną, ar tai reiškia, kad gali būti panašu principu stabdoma vakcinacija ja?

– Nebūtinai. Europos vaistų agentūra akumuliavimo visas reakcijas, iš visų šalių susirinko pranešimus, juos sugrupavo, pažiūrėjo, kiek ten jų baigėsi mirtimi, kokios rūšys, kai kuriuos signalus, kaip ir minėjau sako, ne, šitie signalai neviršija tyrimo metu, kai vakcinos buvo kuriamos, tu šalutinių požymių ir apie juos yra žinoma vakcinų aprašyme, reiškia nieko tokio. Rado keletą visiškai naujų ir būtent jaunų žmonių grupėje ta tikrų šalutinių poveikių, kuriuos toliau analizuos.

Tai reiškia, kad nebūtinai tie atsiradę nauji signalai, jie dabar pateks į tyrimus, bet tai nereiškia, kad automatiškai dėl kiekvieno naujo atvejo reikėtų stabdyti. Ne, šito nebus. Čia daugiau buvo iššaukta stabdymo grandinė to budrumo, kad buvo nauji signalai, niekas apie juos iki šiol nežino ir nežino, kaip vertinti. Būtent dėl to dvi pastarąsias paras visų nacionalinių šalių agentūrų atstovai kartu su Europos vaistų agentūra sėdėjo kelias dienas savo posėdžiuose, aptarinėjo, analizavo, tarėsi ir dabar davė, kaip sakyčiau, išrišimą.

– Ar skiepijimo prioritetų sąrašo nežadama pildyti ne tik paminėta valstybės vadovų ar politikų grupe, bet pavyzdžiui, pedagogais – mokytojai kelia klausimą dėl numatytų kontaktinių konsultacijų abiturientams ir nesulaukia informacijos, ar jie gali būti prieš tai paskiepyti?

– Svarstome, šiuo metu ant mūsų darbo stalo, gali būti, kad kitą savaitę galbūt turėsime naujienų dėl prioritetų peržiūrėjimo. Taip, šiuo metu žiūrime būtent dėl mokytojų ir dėl abiturientų. Galutinis apsisprendimas matyt bus kitą savaitę. 

– Ar gali būti ir daugiau prioritetinių grupių, kurios atsirastų papildomos?

– Šiuo metu arčiausiai to sprendimo teigiamo yra tai apie ką dabar kalbame, kiti dalykai dar ne.

– Pirmadienį žadama akcija – „AstraZeneca“ skiepysitės ir jūs, ir kiti valstybės vadovai viešai. Iki šiol į kritiką dėl prastos komunikacijos jūs atsakydavote, kad ne politikai turi apie vakcinas kalbėti, o ekspertai, medikai, žmonėms tai yra įtaigiau. Tai kokią konkrečiai grupę žmonių siekiate įtikinti šia akcija, į ką ji yra orientuota?

– Matyt, neįtikinsiu tų žmonių, kuriems yra autoritetas šeimos gydytojai, kaimynai gydytojai, ekspertai, bet tikiu, kad gal bus kažkokia grupė žmonių, kuriems bus svarbus ir mano asmeninis pasiskiepijimas. Bet prisipažinsiu – nežinau, į kokią grupę žmonių galėčiau pretenduoti.

Tiesiog, manau, subrendome tam etapui. Pirminis mūsų planas buvo, kad kol yra vakcinų mažai, laikiausi principo, kad kiekviena slaugytoja, kiekvieno slaugytojo padėjėjas yra svarbesnis už kiekvieną politiką. O dabar, manau, atėjome tą etapą, ir būtent ta reputacinė „AstraZeneca“ situacija... Buvo planas, kad startuotume ties masine vakcinacija, kai yra daug vakcinų ir visiems yra galimybė tai daryti. Šiuo atveju dar nėra masinės vakcinacijos, bet tiesiog atsirado pojūtis, kad dabar esame šitame etape, kad tikrai reikia. 

– O ką tuomet atsakysite galimiems kritikams, kad toks politikų veiksmas galbūt tėra pretekstas anksčiau būti paskiepytiems ir įrašytiems į prioritetų grupę? 

– Matyt, visada bus viena grupė ir sakys, kad viskas buvo padaryta, kad būtų greičiau pasiskiepyta, bet aš manau, kad būtent tas reputacinis aspektas, parodymas pasitikėjimo visomis vakcinomis, parodymas, kad vakcinavimas apskritai turi daugiau naudų, negu rizikų, man atrodo šitame etape yra kaip tik prasminga politikams parodyti. Vakar čia toks sutapimas, vakar dienos situacija, kada Seimas negali baigti posėdžio nuotoliniu būdu dėl techninių kliūčių, galbūt tai padės ir sklandesniam valdymo organizavimui. Matyt, visų žmonių yra interesas, kad visos valdžios struktūros irgi dirbtų sklandžiai. Bet suprantu, kad tikrai vieningo atsakymo čia nebus ir, matyt, ir tų nuomonių bus visokių. 

– Vakar Seimas ketino priimti įstatymą dėl privalomo kai kurių darbuotojų testavimo. Priėmimas žlugo, nutraukus nuotolinį Seimo posėdį dėl techninių nesklandumų. Ar turite preliminarų sąrašą, kas privalėtų testuotis, jei įstatymas būtų priimtas ir įsigaliotų?

– Sąrašo neturiu, bet būtų čia pasirenkama tai kaip ir pristatant įstatymą. Jo esmė tokia, kad nuostatos veiktų būtent tų veiklų atžvilgiu, kurios yra atpalaiduojamos būtent karantino ekstremalios situacijos kontekste. Tokios ir būtų tos pirmos grupės. Bet nenoriu užbėgt už akių. Bet pats principas, jei mes būtume turėję tokį įstatymą, kai mes atpalaidavome primąsias veiklas, tai, be abejo, man atrodo būtų buvę gerai, kad būtų veiklos atnaujinimo sąlyga – prašome jūsų testuotis, kad ir jūs ir jūsų klientai būtų saugūs. Tame vis tiek nėra prievartos, bet jei esate kategoriškai prieš testavimąsi, tai atsiprašome, bet negalėsite karantino ekstremalios situacijos metu atnaujinti veiklos, tai man atrodo tokios žaidimo taisyklės būtų sąžiningos.

– Įvertinus dinamiką Lietuvoje ir Europoje, koks scenarijus artimiausioms savaitėms ir mėnesiams labiau tikėtinas Lietuvoje – karantino griežtinimas ar švelninimas?

– Dėl švelninimo būčiau atsargesnis, nes pasakysiu atvirai – dabar labai su nerimu žiūrime į tokių mūsų regionų kaip Marijampolė, Vilnius situaciją, nes čia matome britiškos koronaviruso atmainos plitimą. Pradėjome sekoskaitą daryti ir ji vis daugiau mums duoda rezultatų ir tie rezultatai, deja, rodo, kad paplitimas gan didelis ir dabar yra vienas klausimas – kaip suveiks ši atmaina. Jeigu ji veiks taip, kaip suveikė Danijoje, panašu, kad taip suveikė Estijoje, reiškia artimiausių dviejų trijų savaičių bėgyje pas mus turėtų pradėti didėti sergamumas. Nes tos atmainos sklinda pusantro karto greičiau ir jų mirtingumas pusantro–du kartus didesnis.

(...) Šiuo metu mes banguojame. Labai numušėme temperatūrą, noriu visiems padėkoti, buvome pirmi pasaulyje, ir nuo 1,5 tūkst. atvejų 100 tūkst. gyventojų 14-kos dienų bėgyje iki maždaug 230 atvejų, tai tikrai labai geras rezultatas, bet mes sustojome. Įvyko stabilizacija, bet ne toje vietoje, kur norėtųsi. Todėl dabar labai svarbu laikytis visų taisyklių, laikytis atstumų, naudoti kaukes, naudoti testavimą, nes tai yra galimybė greičiau identifikuoti, greičiau izoliuotis ir greičiau išspręsti tą problemą.

Testavimo apimtys pastaruoju metu šiek teik didėja, tas profilaktinis testavimas duoda rezultatą, gal ir dėl to dabar yra daugiau tų atvejų, nes daugiau testuojame. Žodžiu, artimiausios dvi trys savaitės yra tokios indikacinės, kurios parodys, kur link mes judame. Bet ir kaimyninėje Lenkijoje matome situaciją, visiškas lockdownas, mes esame tokioj kaip saloje ir su nerimu stebime. Pagrindinės priemonės – testavimas. Todėl dabar imamės visų pastangų kuo labiau išplėtoti testavimą.

– Kaip pats vertinate savo pirmąjį šimtą dienų? Ir kokį balą sau rašytumėt pagal savo ne kartą aptartą lyderio apibrėžimą ir supratimą? 

– Mažą balą, nežinau, kokį, bet aš tikėjausi, kad padarysiu daugiau. (...) Pagal savo pirminį planą įsivaizdavau, kad sveikatos apsaugos sistemoje yra stipresnės pavaldžios institucijos, aš nesitikėjau, kad yra šitaip nustekenta sveikatos apsaugos sistema ir kad nėra į ką atsiremti, praktiškai visus darbus tenka daryti atėjusiai naujai politinei komandai, o didžioji dalis Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų yra arba be vadovų, arba su laikinais vadovais, arba su vadovais, kurie prastai dirba. Šioje vietoje man buvo didžiulis smūgis, nesitikėjau, kad atsidursiu tokioje situacijoje.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.