Alergija pelėsiui – ką reikėtų apie tai žinoti?

Pelėsis / Fotolia nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2020-09-19 15:00
Atšalus, daugiau lyjant, padidėjus drėgmei menkiau vėdinamose patalpose gali atsirasti pelėsis. Augdami pelėsiai gamina ir išskiria nuodingas medžiagas – mikotoksinus, kurie kenkia nervų sistemai, imuninei sistemai, smegenų ląstelėms. Jei toksinių ir pavojingų mikroorganizmų koncentracija gyvenamojoje aplinkoje didelė, tai grybinis užterštumas gali paveikti žmones, kurie jiems yra jautrūs, ir tapti sunkių ligų, tokių kaip alergija, bronchinė astma, kvėpavimo takų uždegimas, viena iš priežasčių. Taip pat nuodingos medžiagos gali su maistu pakliūti į žarnyną ir pakenkti virškinimo sistemai.

Pagrindiniai alergijos pelėsiui požymiai: užsikimšusi nosis arba sloga, nosies niežėjimas, gerklės perštėjimas, čiaudulys, ašarojimas. Žmonėms, sergantiems astma, alergija pelėsiui gali paaštrinti astmos simptomus. Labiausiai pelėsių pažeidžiamos žmonių grupės – mažamečiai vaikai ir pagyvenę bei ligoti žmonės, kadangi jie daugiausia laiko praleidžia patalpose ir jų imunitetas jautriausias.

Vaikų ligų gydytoja, vaikų klinikos „Mama, aš sergu“ pulmonologė-alergologė Indrė Plėštytė – Būtienė sako, kad ne visos organizmo reakcijos į pelėsį yra alergija, tą reikėtų atskirti. „Jeigu mes turime jautrią kvėpavimo takų sistemą, gausus pelėsis duoda ir kvapą, tai tas kvapas gali dirginti ir nebūtinai tai yra alerginė reakcija. Pelėsis veikia kaip dirgiklis. Be to pelėsis veisiasi ten, kur šalta ir drėgna. Ta drėgmė gali kenkti organizmui, žmogus gali nuolat sloguoti, kosėti, reikštis peršalimo simptomai. Taip kad tai gali būti netinkamos aplinkos veiksnys, o ne alergija“, – sako gydytoja alergologė.

Indrė Plėštytė-Būtienė / Asmeninio albumo nuotr.
Indrė Plėštytė-Būtienė / Asmeninio albumo nuotr.

Pasak medikės, klinikiniai simptomai ir alerginiai tyrimai įrodo, ar čiaudėjimas, niežtinti nosis yra alergijos pelėsiui simptomai.  „Ši alergija nėra labai dažna, bet žmonės prisiskaito ir mano, kad jeigu ten pakampėje kur nors prie plastikinių langų rėmų atsiranda šiek tiek pelėsio, tada jam jau būtinai alergija pelėsiui ir ieško priežasčių“, – teigia Vaikų klinikos „Mama, aš sergu“ gydytoja I.Plėštytė-Būtienė.

Gydytoja tvirtina, kad turi būti pakankamai didelis alergenų kiekis, kad alergija pasireikštų. „Tikrai būna tokių atvejų, kai ateina pacientas ir jau nuo drabužių gali pajusti sklindantį pelėsio, drėgmės kvapą. Kai yra didelis kiekis alergenų, gali tikrai įvykti įsijautrinimas. Bet jeigu tik viename kampelyje yra šiek tiek pelėsio, tai tikrai jis nebus vienintelė priežastis, kodėl pasireiškia alergija“, – tvirtina I.Plėštytė-Būtienė.

Gydytojos alergologės teigimu, pelėsis yra grybelis, todėl reikia įvertinti ar žmogaus organizme nėra grybelinės infekcijos disbalanso. „Juk kartais ir pelėsinis sūris, kurį valgome, ar, tarkime, žarnyne esanti grybelinė infekcija gali sukelti reakciją, todėl reikia įvertinti visą organizmą, kodėl atsiranda alergija pelėsiui“, – teigia medikė. Gydytoja teigia, kad lyginant su alergijomis namų dulkių erkėms, žiedadulkėms ar gyvūnams, pelėsis užima gana kuklią vietą.

„Paminėčiau dar ir pelėsį, esantį lauke. Atėjus rudeniui, krenta lapai, o jei ruduo drėgnas, dažnai lyja, ir lapų krūvelėse būna pelėsio. Tuomet palaksčius po rudeninius lapus, gali pasireikšti alergijos simptomai„, – atkreipia dėmesį I.Plėštytė-Būtienė.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus specialistų patarimai, kaip naikinti pelėsį:

Pirmas žingsnis kovoje su pelėsiais – nustatyti jų atsiradimo vietas ir priežastis. Svarbiausia priemonė naikinant pelėsius – sumažinti padidėjusią kondensacinę drėgmę. Problemą galima išspręsti pašalinus sąlygas pelėsiams augti – sutvarkius stogus ir plyšius, sureguliavus šildymą ir vėdinimą. Prakiurę ir užsikimšę lietaus nutekamieji vamzdžiai taip pat teikia pelėsiams reikalingą drėgmę. Todėl patalpas reikia vėdinti keletą kartų per dieną, ypač virtuvę.

Pastovi 40–65 proc. santykinė drėgmė neleidžia pelėsiams ir kitiems alergenams veistis. Drėgmės lygio palaikymui rekomenduojama naudoti drėgmės surinktuvus, oro kondicionierius. Norint namuose palaikyti optimalią drėgmę, patariama gaminant maistą įjungti garų surinktuvą ar praverti langą, o maudantis praverti ventiliacijos angas. Nakčiai verta palikti praviras vonios duris, kad vonios kambaryje esanti drėgmė išsisklaidytų. Neperlaistyti augalų (jų namuose nerekomenduojama auginti pernelyg daug). Jei įmanoma, skalbinius džiovinkite ne kambariuose. Sutaisykite lašančius vamzdžius ir kranus.

Kai lauke oro temperatūra žemiau 0°C, geriausia patalpas vėdinti trumpai (2–3 min.), plačiai atveriant langus. Lauko temperatūrai esant 5–10°C, patalpų vėdinimo laiką galima pailginti. Efektyvu kelioms minutėms patalpose sukelti skersvėjį.

Gyvenamuosiuose kambariuose, virtuvėje, vonioje ideali temperatūra turėtų būti 19–22 °C, o miegamuosiuose – 16–20°C.

Pelėsių naikinimo priemonės negali sustabdyti jų augimo ilgam laikui, jie anksčiau ar vėliau vis tiek atsinaujina. Net geriausios pelėsius naikinančios priemonės nebus efektyvios, jeigu nuo paviršiaus nebus gerai nuvalyti pelėsiai. Jei liks nors keletas jų pradų, pelėsiai greitai vėl pasirodys. Jie gali būti šalinami cheminiu arba mechaniniu būdu.

Patys galite tvarkyti tik nedidelius pelėsių plotus. O jei įsisenėjusį ir pavojingą pelėsį netinkamai naikinsite patys, galite pakenkti savo sveikatai ir gyvenamajai vietai. Todėl geriausia pelėsių naikinimą ir prevenciją patikėti specialistams. Jie tikrai žinos, kaip su juo susidoroti.

Užsiregistruoti pas vaikų ligų gydytoją, vaikų pulmonologę-alergologę Indrę Plėštytę-Būtienę GALITE ČIA.