Alergijų rizika gali būti nulemta pirmųjų 6 gyvenimo savaičių / Shutterstock nuotr.

Alergijų rizika gali būti nulemta pirmųjų 6 gyvenimo savaičių

Monika Kairiene
Publikuota: 2020-01-14 08:00
Alergijų riziką iš dalies lemia „sterili“ vaikystė – kontakto su mikroorganizmais ir infekcijomis trūkumas. Mokslininkams vis daugiau tyrinėjant žmogaus žarnyno mikrobiotos reikšmę įvairioms ligoms, manoma, kad alerginių ligų vystymuisi įtakos turi ir žarnyne gyvenantys mikroorganizmai. Žarnyno mikrobiotos formavimuisi didelę įtaką turi pirmosios gyvenimo savaitės. Pasak alergologės ir klinikinės imunologės Neringos Stirbienės, pirmosios 6 gyvenimo savaitės laikomos kritiniu periodu, lemiančiu kūdikio polinkį į alergiją ir astmą.
Pirmosios 6 savaitės – „galimybių langas“

Tyrimai rodo, kad vaikai, kurių žarnyno bakterijų įvairovė mažesnė, vėliau dažniau sirgo alerginėmis ligomis. Alergologė ir klinikinė imunologė Neringa Stirbienė sako, kad pirmos 6 gyvenimo savaitės laikomos „galimybių langu“, lemiančiu kūdikio polinkį į alergiją ir astmą. Polinkį lemia aplinkos ir vidiniai veiksniai, susiję su žarnyno mikrobiota – žarnyne gyvenančių mikroorganizmų visuma.

Žarnyno mikrobiotos formavimuisi pirmosiomis naujagimio savaitėmis įtakos turi gimimo būdas. Pasak alergologės, gimstant natūraliai, naujagimis kontaktuoja su motinos gimdymo takuose esančiais mikroorganizmais ir taip jais užsisėja, mikroorganizmai pakliūna ant jo odos, į kvėpavimo takus, žarnyną. O gimstant Cezario pjūvio operacijos būdu, naujagimis pakliūna į ligoninės aplinką. „Kai kurios klinikos taiko vaginalinį apsėjimą – Cezario pjūvio būdu gimusį naujagimį ištepa išskyromis iš motinos makšties, kad jis gautų kuo natūralesnę mikroflorą. Nes gimusių Cezario pjūvio būdų naujagimių mikroflora yra mažiau įvairi, vyrauja kitokios bakterijos nei gimusių natūraliu būdu“, – sako N. Stirbienė.

Žarnyno mikrobiotos formavimuisi per pirmųjų 6 gyvenimo savaičių „galimybių langą“ įtakos turi ir naujagimio mityba. „Krūtimi maitinamų kūdikių mikroflora įvairesnė, žindymas padeda įsitvirtinti gerosioms bakterijoms žarnyne, nes kūdikiai kontaktuoja su ant motinos odos esančia mikroflora, kuri patenka į jų žarnyną. Taip pat motinos piene aptinkama mikroorganizmų, kurie, kaip rodo tyrimai, į pieną atkeliauja iš žarnyno. Tai irgi leidžia vystytis sveikai kūdikio žarnyno mikroflorai“, – sako alergologė N. Stirbienė.

Kaip išnaudoti „galimybių langą“?

Žinant, kad pirmosios 6 gyvenimo savaitės tokios svarbios žarnyno mikrobiotos formavimuisi ir alergijų rizikai, ar galima kaip nors paveikti polinkį alerginėms ligoms? Gydytoja N. Stirbienė sako, kad vykdoma daug tyrimų, siekiant išsiaiškinti, ar papildomai vartojant gerąsias bakterijas – probiotikus, prebiotikus (komponentai, turintys įtakos virškinamojo trakto mikrobiotos sudėčiai ir aktyvumui, pavyzdžiui, inulinas, fruktooligosacharidai), sinbiotikus (probiotikų ir prebiotikų mišinys) – galima apsisaugoti nuo alerginių ligų išsivystymo. Tačiau kol kas rekomendacijų vartoti gerąsias bakterijas gyvenimo pradžioje mokslininkai neteikia.

Pasak gydytojos, Pasaulio alergijos organizacija alergijos prevencijai ir atopinio dermatito profilaktikai rekomenduoja probiotikus vartoti nėščiosioms ir žindančioms, kurių vaikui gresia didesnė alergijų rizika, t.y., jei alergine liga serga vaiko mama, tėtis, brolis ar sesė, taip pat didelės alergijos rizikos kūdikiams.

Higiena ir sterilumas

Žarnyno mikrobiotos pakitimai – vienas iš alergijų rizikos veiksnių, tačiau reikšmės turi ir genetika bei aplinkos faktoriai. Viena iš hipotezių teigia, kad alerginių ligų atsiradimą ir gausėjimą lemia sąlyčio su mikroorganizmais trūkumas. „Gyvename santykinai švariau, mažiau kontaktuojame su aplinkos mikroorganizmais, viską valome, šveičiame cheminėmis priemonėmis. Jei nepaskyrė gydytojas, nereikėtų naudoti visokių antiseptinių muilų, kurie naikina ne tik aplinkos bakterijas, bet ir mūsų gerąsias bakterijas ant mūsų odos. Tai padidina galimybę išgyventi pakliuvusioms patogeninėms bakterijoms. Higienos reikia, bet nereikia sterilumo“, – sako alergologė ir klinikinė imunologė N. Stirbienė.