Alergologė pataria: kaip palengvinti pavasarinės alergijos simptomus

Šienligė / Shutterstock nuotr.
Autorius: Eglė Dagienė
Publikuota: 2022-04-12 12:17
Pavasarinis augalų žydėjimas ne visiems teikia džiaugsmą. Jei jūsų organizmas turi padidėjusio jautrumo reakciją į augalų žiedadulkes, tai vos išsprogus pirmiesiems medžių pumpurams ar sužydėjus piktžolėms, ima varginti alerginė sloga – vienas pagrindinių šienligės simptomų. Ja skundžiasi apie 10–30 proc. žmonių visame pasaulyje. 

Apie tai, kodėl net ir sveiki žmonės kartais pajunta šios ligos požymius ir kaip palengvinti savo savijautą, portale manodaktaras.lt kalbamės su alergologe ir klinikine imunologe Neringa Stirbiene.

Alergologė, klinikinė imunologė dr. Neringa Stirbienė.
Alergologė, klinikinė imunologė dr. Neringa Stirbienė.

Sergančiųjų alergine sloga daugėja

Šienligė – alerginė liga, kuri atsiranda dėl padidėjusio jautrumo reakcijos į augalų žiedadulkes. Šienligę Lietuvoje dažniausiai sukelia beržinių medžių (beržų, alksnių, lazdynų), žolių (motiejuko, šunažolės ir kt.) ir piktžolių (kiečio, pelyno) žiedadulkės. 

Beržiniai medžiai žydi pavasarį, žolės – birželio, liepos mėnesiais, o piktžolės – rugpjūtį, rugsėjį. Tikslus augalų žydėjimo laikas priklauso nuo klimatinių sąlygų, pavyzdžiui, kaip anksti prasideda pavasaris. 

„Įvairios alerginės ligos, taip pat ir alerginė sloga, dažnėja. Prie to prisideda ir klimato kaita, kai plinta augalai ten, kur jie anksčiau neaugo, bei aplinkos užterštumas, nes užterštoje aplinkoje žiedadulkės labiau alergeniškos“, – teigė alergologė N.Stirbienė.

Simptomai kasmet kartojasi

Jei žmogus alergiškas žiedadulkėms, augalo žydėjimo metu atsiranda vandeninga sloga, priepuolinis čiaudulys, nosies, akių niežėjimas, užburkimas. Kartu su alergine sloga, pasak gydytojos, gali prasidėti ir konjunktyvitas, kai akys parausta, peršti, ašaroja, kartais bijo šviesos. 

Sergančiųjų alergine sloga pablogėja gyvenimo kokybė, nes dėl pasireiškiančių simptomų sunkiau sukoncentruoti dėmesį, atsiranda miego sutrikimų, nuovargis, irzlumas. 

Kaip įtarti, kad žmogus galėtų būti alergiškas žiedadulkėms? Pasak alergologės, apie tai įspėja minėti simptomai, kurie kartojasi maždaug tuo pačiu metų laiku. Tokiu atveju rekomenduojama kreiptis į alergologą, kuris, atlikęs tyrimus, galės tiksliai nustatyti nusiskundimų priežastį. 

Šienligė, anot N.Stirbienės, gali varginti vaikus, paauglius ir suaugusiuosius, tačiau nebūdinga kūdikiams ir vaikams iki 2 metų amžiaus. 

„Būna, kad žmogus, kuris anksčiau nėra turėjęs jokios alergijos, įsijautrina ir pradeda jausti šienligės simptomus. Deja, to priežastys nėra iki galo aiškios. Manoma, kad tam turi reikšmės genetiniai ir aplinkos veiksniai. Galbūt ateityje bus daugiau duomenų, kurie padės atsakyti į šį klausimą“, – svarstė klinikinė imunologė.

Ko vengti, sergant šienlige

Išvengti ore sklandančių augalų žiedadulkių, pasak N.Stirbienės, beveik neįmanoma. Ypač didelė žiedadulkių koncentracija yra saulėtomis, giedromis, vėjuotomis dienomis, todėl tokiomis dienomis alergologė pataria kaip įmanoma vengti eiti į lauką ir nelaikyti atvirų langų. 

„Kambarius geriau vėdinti anksti ryte arba vėlai vakare, ar po lietaus, kai žiedadulkių koncentracija mažiausia. Jei vis dėlto tenka eiti į lauką, apsisaugoti nuo žiedadulkių patekimo į kvėpavimo takus padeda veido kaukės, nuo patekimo į akis – akiniai. Grįžus iš lauko būtina išsiplauti plaukus, nusiprausti po dušu, pasikeisti viršutinius drabužius“, – patarė specialistė.

Palengvinti savijautą gali padėti vaistai nuo alergijos, kurie gali būti geriami, lašinami į akis ar nosį. Tinkamiausią gydymą padeda parinkti gydytojas alergologas.

Alergiją galima sumažinti ir net išgydyti

Kaip teigė klinikinė imunologė N.Stirbienė, šienligę galima išgydyti arba žymiai susilpninti jos simptomus, taikant specifinę imunoterapiją. Specifinės imunoterapijos, kuri gali tęstis apie 3–5 metus, metu gydoma mažomis žiedadulkių alergenų dozėmis, kad organizmo imuninė sistema „priprastų“.

Gydymo efektas, anot gydytojos, yra ilgalaikis, tęsiasi ir baigus gydymo kursą. 

„Gydymas specifine imunoterapija sumažina naujų įsijautrinimų riziką ir gerina gyvenimo kokybę. Specifinė imunoterapija gali būti poliežuvinė, kai lašinami lašiukai po liežuviu, arba poodinė, kai alergenai suleidžiami po oda žasto srityje, – paaiškino alergologė. – Kai sergama šienlige, gydymą specifine imunoterapija svarbu pradėti iš anksto, t.y. iki žiedadulkių sezono pradžios. Todėl geriau šį gydymą pradėti rudenį arba žiemą“.