Alopecija – liga, neretai painiojama su vėžiu: jaudinanti paauglės istorija

Alopecija; plaukų slinkimas / Shutterstock nuotr.
Autorius: Eglė Dagienė
Publikuota: 2022-01-16 13:51
„Ne, aš nesergu vėžiu. Aš tiesiog neturiu plaukų“, – tokį atsakymą dažniausiai yra paruošusi 17-metė Inga (vardas pakeistas – red. past.), eilinį kartą išgirdusi pažįstamų klausimus, kaip jai sekasi kovoti su „onkologine liga“. Prieš trejus metus būdama visai sveika mergina sužinojo diagnozę it iš giedro dangaus – ji serga retai vaikus užklumpančia autoimunine liga – židinine alopecija.

Per kelis mėnesius nuslinko visi plaukai

„Viskas prasidėjo, kai man buvo keturiolika metų. Ilsėjausi su tėvais Turkijoje ir staiga vieną dieną jie paklausė, ar aš skutuosi plaukus galvos šonuose, nes tose vietose jau buvo pradėję plikti plotai. Tuomet mes dar nieko blogo neįtarėme“, – portalui manodaktaras.lt pasakojo Inga.

Per maždaug tris mėnesius paauglei staiga nuslinko plaukai ne tik nuo galvos, bet ir nuo viso kūno. Gydytojai jai diagnozavo retai tokiame amžiuje pasitaikančią autoimuninę ligą – universalinę alopeciją, kurios atsiradimo priežastys nėra iki galo aiškios.

„Pirmą kartą išgirdusi šią diagnozę labai išsigandau. Nesupratau, kas tai, klausiau, kodėl man taip nutiko, jei iš artimųjų niekas ja neserga. Buvo baisu, ėmiau gyventi nuolatiniame strese, nes nežinojau, kas bus toliau. O baisiausia, kad niekas neskyrė tikslaus gydymo“, – ligos pradžią prisiminė mergina.

Sunkiausia buvo ištverti patyčias

Inga prisipažino išbandžiusi ir hormoninį gydymą, įvairius vaistus bei daugelį kitų procedūrų, tačiau, pasak jos, niekas nepadėjo. Bet sunkiausia, pasak merginos, buvo ištverti ne pačią ligą, o aplinkinių užgauliojimus ir patyčias. 

„Vaikai ir šiaip mokykloje dažnai tyčiojasi, o įsivaizduokite, jei esi be plaukų. Kiek žinau, visi, kurie serga šia liga, daugiau ar mažiau yra su tuo susidūrę. Ypač buvo sunku ištverti pirmaisiais metais. Stengiausi nekreipti į tai dėmesio, bandžiau nešioti peruką, vėliau – kepurę, užsisklendžiau savyje, liko tik tėvai ir keli geriausi draugai, kurie mane visada palaikė“, – portalui manodaktaras.lt neslėpė Inga.

Laimei, praėjusią vasarą mergina sako susipažinusi su bendraminčiais, kurie suprato ir nekreipė dėmesio į jos išvaizdą. Įgavusi daugiau drąsos ir pasitikėjimo paauglė nusprendė, kad jai neberūpi, ką galvoja kiti. Nuo to laiko ėmė vaikščioti be peruko ir kepurių, nesistengdama slėpti galvos.

„Nusprendžiau būti tokia, kokia esu. Patikėjau, kad esu išskirtinė, supratau, jog gyvenu tik vieną kartą. Na, ir tegu visi mato, kad neturiu plaukų. Artimieji ir draugai mane palaiko ir tai man suteikia stiprybės“, – šiandien jau šypsosi septyniolikmetė.

Net ir praėjus trejiems metams nuo ligos diagnozės gydytojai Ingai nieko nežada, bet vilties ji nepraranda.

Surasti gydytoją dermatovenerologą konsultacijai galite paspaudę čia.

Alopecija – kokia tai liga?

Pasak klinikos „Nordclinic" gydytojos dermatovenerologės–trichologės, dermatochirurgės Aistės Audickaitės, yra židininė, totalinė ir universalinė alopecija.

Židininė alopecija (alopecia areata) – tai autoimuninė odos liga (t.y. plaukų folikulai atpažįstami mūsų organizmo kaip svetimos struktūros), kuriai būdinga dažniausiai galvos plaukuotoje dalyje atsirandantys ovalo formos išplikę plaukų plotai. 

Šia sunkiai prognozuojama liga serga apie 1,7 proc. populiacijos. Įtakos sergamumui neturi nei lytis, nei amžius ar rasė. 

„Vaikams tikimybė susirgti židinine alopecija yra vienas iš tūkstančio. Ligai prasidėjus vaikystėje, dažnai išplikę plotai atsinaujina, liga sunkiau prognozuojama, tačiau ne visais atvejais“, – pasakojo gydytoja dermatovenerologė–trichologė.

Plaukams iškritus visame galvos plote, liga vadinama totaline alopecija, o jų netekus visame kūne – universaline alopecija. 

Gydytoja dermatovenerologė–trichologė, dermatochirurgė Aistė Audickaitė
Gydytoja dermatovenerologė–trichologė, dermatochirurgė Aistė Audickaitė

Kokie šios autoimuninės odos ligos simptomai ir atsiradimo priežastys?

Deja, anot gydytojos, nėra aiškių alopecijos atsiradimo priežasčių, tačiau liga gali būti susijusi su autoimuniais procesais organizme: vitiligo, skydliaukės funkcijos sutrikimu. Įtakos gali turėti genetinis polinkis, taip pat stresas.

Pasak dermatovenerologės–trichologės A.Audickaitės, pirmieji simptomai – tai dažniausiai atsirandantys ovalo formos išplikę odos ploteliai galvos plaukuotoje dalyje, kartais susiliejantys į didesnius plotus, gali apimti visą galvos sritį. 

Pacientai taip pat gali netekti antakių, blakstienų ar plaukų kitose kūno srityse. 

Kaip gydomi alopecija sergantieji?

Alopecija, pasak gydytojos, neturi specifinio gydymo. Praktikoje taikomi:

  • hormoniniai tepami vaistai,
  • injekciniai preparatai,
  • lokali imunoterapija,
  • geriami hormoniniai vaistai, atsižvelgiant į išplikusius židinius, jų išplitimą. 

Gydymas padeda greičiau plaukams ataugti. 

Ar plaukai kada nors atauga?

„Jei nustatyta nerandėjanti alopecija, kai plaukų folikulai nėra sunaikinami, plaukai dažnu atveju atauga. Pradžioje jie gali ataugti be pigmento, šviesios spalvos, tačiau vėliau dažniausiu atveju plaukai atgauna buvusią spalvą“, – pasakojo gydytoja dermatovenerologė–trichologė. 

Ligos eiga, pasak gydytojos, sunkiai prognozuojama. Plaukams ataugus esą sunku nuspėti, ar neatsiras naujų židinių ir ar išplikę odos plotai nesiplės, ar nebus paveikti visi kūno plaukai. Nemažai atvejų tokių – kai plaukai atauga visiškai ir liga nesikartoja. Visgi, būna ir tokių atvejų, kurie sunkiai gydomi ir kai kuriais atvejais plaukai neatauga.

Plaukų netekimas, ypač atsiradęs vaikystėje ar paugystėje, neretai yra lydimas patyčių. Kaip su jomis susidoroti? 

„Nerimas dėl atsirandančių išplikusių odos plotų yra suprantamas visose amžiaus grupėse, todėl visada norime pacientams paaiškinti, pasikalbėti su jais apie ligos eigą, priežastis bei kokius geriausius gydymo metodus galime pritaikyti kiekvienam individualiai“, – sakė dermatovenerologė–trichologė A.Audickaitė. 

Kadangi vienas iš svarbių atsiradimo veiksnių yra stresinės situacijos, todėl labai svarbu, anot gydytojos, kiek įmanoma labiau nusiraminti. Nors tai padaryti  pacientui būna labai sunku, bet tai be galo svarbu viso gydymo efektyvumui.

Surasti gydytoją dermatovenerologą konsultacijai galite paspaudę čia.