Alternatyvioji ir papildomoji medicina apibrėžta įstatymu

Joga ore / Shutterstock nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2020-01-17 12:00
Seimas priėmė įstatymų pataisas, kuriomis reglamentuota, kas laikoma alternatyviąja ir papildomąja medicina, nustatyti tokioms paslaugoms ir jų teikėjams keliami reikalavimai. Iki šiol ši sritis nebuvo apibrėžta, tad nebuvo jokių galimybių užtikrinti nei žmonių, besinaudojančių tokiomis paslaugomis, saugumo, nei jas teikiančiųjų atsakomybės. Naujovės įsigalios 2021 m. sausio 1-ąją.

Įstatyme rašoma, kad papildoma ir alternatyvi medicina yra licencijuojama veikla, apimanti rekreacijos, natūraliosios, liaudies medicinos sritis. Tokias paslaugas teikiantiems asmenims reikės įgyti išsilavinimą, artimą jų veiklos sričiai. Tai gali būti medicina, reabilitacija, akušerija ir kita. Papildomajai ir alternatyviajai medicinai taip pat priskiriama akupunktūra, antroposofinė medicina, ajurveda, gydymas žolelėmis, homeopatija, naturopatija, tradicinė kinų ir tibetiečių medicina, šiatsu, joga ir daugybė kitų.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, naujovės leis žmonėms lengviau pasirinkti paslaugas ir praktikas, geriau suvokti, kas yra gydymas, o kas – sveikatinimas. Be to, srities reglamentavimas sumažins galimybes žmonėms patirti žalą sveikatai, o jei taip atsitiktų – leis reikalauti kompensacijų iš tokių paslaugų teikėjų.

„Siekėme, kad žmogus, kuris sveikatos stiprinimui, gerinimui ar atstatymui pasitelkia vadinamuosius papildomus, alternatyvius metodus, būdus, gautų saugias ir kokybiškas paslaugas. Ir kiekvienam būtų aišku, kurios paslaugos priskirtinos sveikatinimo paslaugoms, o kurios – ne. Tad pakeitimais sumažinsime grėsmę atvejų, kad dėl nekokybiškai teikiamų, nesaugių sveikatinimo paslaugų žmonės dar labiau pakenkia savo sveikatai, o valstybė patiria papildomų išlaidų jų gydymui“, – sako ministras A. Veryga.

Pakeitimais apibrėžtos alternatyviosios ir papildomos medicinos praktikos, nustatant joms kokybės ir saugumo kriterijus. Taip pat reglamentuotas šių paslaugų licencijavimas, nustatyti atitinkami jų teikimo reikalavimai, o paslaugų teikėjams – ir reikalavimai profesinei kvalifikacijai.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis daugiau reprezentuojamas teigiamas šios veiklos paslaugų poveikis žmogaus sveikatai, tai skatina visuomenės didesnį domėjimąsi ir naudojimąsi papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugomis. Atsižvelgus į tai ir kartu siekiant išvengti didėjančios užkrečiamųjų ligų, infekcijų bei nepageidaujamų psichologinės savijautos, emocinės sveikatos pasikeitimų rizikų, priimti sprendimai sureguliuoti šią sritį. Taip vartotojus pasieks teisinga, neklaidinanti, aiški ir išsami informacija apie papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugų reikšmę žmogaus sveikatai.

Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugos nebus finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Už jas, kaip ir iki šiol, žmonės turės susimokėti patys.

Rūta Bražiūnienė, Kosmetikų ir kosmetologų asociacijos prezidentė, Mokyklos “Art of beauty” direktorė.
Rūta Bražiūnienė, Kosmetikų ir kosmetologų asociacijos prezidentė, Mokyklos “Art of beauty” direktorė.

Pasak Kosmetikų ir kosmetologų asociacijos prezidentės, Mokyklos „Art of beauty” direktorės Rūtos Bražiūnienės, kosmetologijoje bus reglamentuojamos tik tos procedūros, kurios gali pakenkti žmogaus sveikatai ir tik joms bus reikalingos licencijos. Nesudėtingos paslaugos, siekiančios gražinti žmogų, o ne sveikatinti ir toliau bus nereglamentuojamos.

Kosmetologai seniai laukia šio įstatymo, nes jis parengtas jau seniai, bet daugelį metų nebuvo priimtas. „Pagaliau jis bus pradėtas įgyvendinti, – sako Rūta Bražiūnienė, - Sveikatos apsaugos ministerija rengdama šį projektą aktyviai dirbo su visuomeniniais alternatyvios ir papildomos medicinos Sveikatos apsaugos ministro patvirtintais konsultantais“.

Pasak jos, tolesnė parengto įstatymo sėkmė priklauso nuo poįstatyminių aktų tikslumo. Svarbu bus išlaikyti rengto įstatymo ir jo poįstatyminių teisės aktų numatytą veiklos koncepciją.

„Didžiausia galima SAM klaida būtų savarankiškas poįstatyminių aktų rengimas, nesikonsultuojant su šių sričių specialistais, - sako R. Bražiūnienė. - Be abejo, rengiant sąrašus, kuriuose bus nurodyta kokios žmogaus sveikatai galimai pavojingos veiklos bus reglamentuojamos, o kurios ne, reikalingas išmanymas ir nešališkumas. Pavyzdžiui tam, kad ši veikla taptų tikrai legali, turi būti įvestas naujas ekonominės veiklos kodas, priskirtinas sveikatos priežiūros veiklų grupei“.