Alternatyvioji ir papildomoji medicina apibrėžta įstatymu
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, naujovės leis žmonėms lengviau pasirinkti paslaugas ir praktikas, geriau suvokti, kas yra gydymas, o kas – sveikatinimas. Be to, srities reglamentavimas sumažins galimybes žmonėms patirti žalą sveikatai, o jei taip atsitiktų – leis reikalauti kompensacijų iš tokių paslaugų teikėjų.
„Siekėme, kad žmogus, kuris sveikatos stiprinimui, gerinimui ar atstatymui pasitelkia vadinamuosius papildomus, alternatyvius metodus, būdus, gautų saugias ir kokybiškas paslaugas. Ir kiekvienam būtų aišku, kurios paslaugos priskirtinos sveikatinimo paslaugoms, o kurios – ne. Tad pakeitimais sumažinsime grėsmę atvejų, kad dėl nekokybiškai teikiamų, nesaugių sveikatinimo paslaugų žmonės dar labiau pakenkia savo sveikatai, o valstybė patiria papildomų išlaidų jų gydymui“, – sako ministras A. Veryga.
Pakeitimais apibrėžtos alternatyviosios ir papildomos medicinos praktikos, nustatant joms kokybės ir saugumo kriterijus. Taip pat reglamentuotas šių paslaugų licencijavimas, nustatyti atitinkami jų teikimo reikalavimai, o paslaugų teikėjams – ir reikalavimai profesinei kvalifikacijai.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis daugiau reprezentuojamas teigiamas šios veiklos paslaugų poveikis žmogaus sveikatai, tai skatina visuomenės didesnį domėjimąsi ir naudojimąsi papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugomis. Atsižvelgus į tai ir kartu siekiant išvengti didėjančios užkrečiamųjų ligų, infekcijų bei nepageidaujamų psichologinės savijautos, emocinės sveikatos pasikeitimų rizikų, priimti sprendimai sureguliuoti šią sritį. Taip vartotojus pasieks teisinga, neklaidinanti, aiški ir išsami informacija apie papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugų reikšmę žmogaus sveikatai.
Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugos nebus finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Už jas, kaip ir iki šiol, žmonės turės susimokėti patys.
Pasak Kosmetikų ir kosmetologų asociacijos prezidentės, Mokyklos „Art of beauty” direktorės Rūtos Bražiūnienės, kosmetologijoje bus reglamentuojamos tik tos procedūros, kurios gali pakenkti žmogaus sveikatai ir tik joms bus reikalingos licencijos. Nesudėtingos paslaugos, siekiančios gražinti žmogų, o ne sveikatinti ir toliau bus nereglamentuojamos.
Kosmetologai seniai laukia šio įstatymo, nes jis parengtas jau seniai, bet daugelį metų nebuvo priimtas. „Pagaliau jis bus pradėtas įgyvendinti, – sako Rūta Bražiūnienė, – Sveikatos apsaugos ministerija rengdama šį projektą aktyviai dirbo su visuomeniniais alternatyvios ir papildomos medicinos Sveikatos apsaugos ministro patvirtintais konsultantais“.
Pasak jos, tolesnė parengto įstatymo sėkmė priklauso nuo poįstatyminių aktų tikslumo. Svarbu bus išlaikyti rengto įstatymo ir jo poįstatyminių teisės aktų numatytą veiklos koncepciją.
„Didžiausia galima SAM klaida būtų savarankiškas poįstatyminių aktų rengimas, nesikonsultuojant su šių sričių specialistais, – sako R. Bražiūnienė. – Be abejo, rengiant sąrašus, kuriuose bus nurodyta kokios žmogaus sveikatai galimai pavojingos veiklos bus reglamentuojamos, o kurios ne, reikalingas išmanymas ir nešališkumas. Pavyzdžiui tam, kad ši veikla taptų tikrai legali, turi būti įvestas naujas ekonominės veiklos kodas, priskirtinas sveikatos priežiūros veiklų grupei“.