Antrinis nevaisingumas: lemiamas veiksnys – moters amžius

Nėštumo testas / Shutterstock nuotr.
Autorius: Monika Kairienė
Publikuota: 2021-02-17 09:30
Kalbėdami apie nevaisingas poras, dažniausiai įsivaizduojame porą, kuri neturi vaikų ir nesėkmingai bando jų susilaukti. Tačiau iš tiesų nemažai porų susiduria su antriniu nevaisingumu, kai jau turi vaikų arba kai moteris buvo pastojusi, tačiau pakartotinai pastoti nepavyksta. Tikslios statistikos nėra, tačiau manoma, kad apie 15 proc. porų susiduria su antrinio nevaisingumo problema. Kas yra antrinis nevaisingumas ir kokios jo priežastys, portale manodaktaras.lt paaiškina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro vadovė, gydytoja akušerė-ginekologė doc. dr. Eglė Drejerienė.

LSMUL Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro vadovė, gydytoja akušerė-ginekologė doc. dr. Eglė Drejerienė paaiškina, kas yra antrinis nevaisingumas: „Dažnai manoma, kad antrinis nevaisingumas – tai situacija, kai jau gimdžiusi moteris negali pastoti pakartotinai. Tačiau medicininis antrinio nevaisingumo apibūdinimas kiek skiriasi. Antriniu nevaisingumu vadinamas toks vaisingumo sutrikimas, kai moteris, kuri buvo pastojusi praeityje, negali pastoti pakartotinai. Diagnozuojant antrinį nevaisingumą, praeityje buvusio nėštumo baigtis nėra svarbi – jis gali būti pasibaigęs gimdymu, savaiminiu persileidimu ar nėštumo nutraukimu, praeityje gali būti operuotas negimdinis nėštumas.“

Pasak LSMUL Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro vadovės E.Drejerienės, dažniau į vaisingumo specialistus kreipiasi poros, negalinčios susilaukti pirmojo vaiko. Jei nepavyksta susilaukti antrojo vaiko, dalis tokių porų dar kurį laiką neigia problemą, mano, kad jei jau anksčiau pavyko susilaukti vaikų, o jei dar pavyko lengvai, vaisingumo sutrikimai jų nepaveiks. „Iš dalies tiesa, kad su antriniu nevaisingumu susiduriančios poros ilgiau neigia problemą. Toks požiūris ypač būdingas pacientams, neturintiems ryškesnių sveikatos sutrikimų ir jau turintiems vaikų. Jei buvę nėštumai nesibaigė sėkmingu gimdymu, delsiama mažiau. Kartais gali susidaryti įspūdis, kad požiūris į pirminį nevaisingumą rimtesnis“, – sako LSMUL Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro vadovė doc. dr. E.Drejerienė.

Į vaisingumo specialistus rekomenduojama kreiptis, jei moteriai iki 35 metų nepavyksta pastoti metus, 35 metų ir vyresnėms moterims rekomenduojama laukti ne ilgiau pusmečio.

Viena svarbiausių aplinkybių – moters amžius

Pasak gydytojos akušerės-ginekologės E.Drejerienės, antrinio nevaisingumo priežastys – tokios pačios kaip ir pirminio: „Ovuliacijos sutrikimai, kiaušintakių pažeidimas, ejakuliato kokybės pakitimai. Dalis priežasčių po klinikinio ištyrimo lieka neaiškios.“

Tačiau kalbant apie antrinio nevaisingumo priežastis, svarbūs keli aspektai. Viena svarbiausių aplinkybių – moters amžius. Net ir keleri metai nuo paskutinio nėštumo gali turėti lemiamos įtakos moters vaisingumui. „Šiuo metu Lietuvoje pirmojo vaiko dažniausiai susilaukia 27-29 metų moterys. 2000-aisiais vidutinis pirmą kartą gimdančių moterų amžius buvo tik 23 metai. Natūralu, kad antrojo vaiko gimimas planuojamas perkopus trisdešimtmetį. Vyresnio reprodukcinio amžiaus moterys turi mažesnį kiaušidžių rezervą, t. y., kiaušidėse senka folikulų, galinčių subrandinti kiaušialąstę, atsargos. Kiaušidžių rezervo mažėjimas prasideda apie 35-uosius gyvenimo metus, nuo 37-erių procesas greitėja. Senkant kiaušidžių rezervui, keičiasi lytinių ląstelių kokybė. Dėl to kiaušialąstės blogiau apvaisinamos, susiformuoja daugiau neteisingos genetinės informacijos embrionų, kuriems nelemta implantuotis į gimdą“, – portale manodaktaras.lt paaiškina gydytoja akušerė-ginekologė E.Drejerienė.

Pasak gydytojos, su amžiumi susijusios ir ligos, turinčios įtakos vaisingumui: „Vyresnėms moterims dažniau diagnozuojamos ginekologinės ligos, joms dažniau atliekamos ginekologinės operacijos bei nustatomi bendrieji sveikatos sutrikimai, mažinantys vaisingumą. Atskirai reikėtų paminėti endometriozę, ypatingai nepalankiai veikiančią moters reprodukcinę sistemą bei kiaušidžių rezervą, gimdos miomas, trikdančias embrionų implantaciją, dubens uždegimą, sąlygojantį kiaušintakių pakitimus. Vyresnėms moterims dažniau diagnozuojami medžiagų apykaitos surikimai, endokrininių liaukų ligos bei nutukimas.“

Pasak doc. dr. E.Drejerienės, vyrų vaisingumui amžius neturi tokios didelės reikšmės, tačiau pirmuosius spermos kokybės pakitimus galima pastebėti apie 40-tuosius metus.

Nevaisingumo tema – iš tabu šešėlio

LSMUL Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro vadovė doc. dr. Eglė Drejerienė sako, kad iki 2000-ųjų apie nevaisingumą nebuvo įprasta rašyti ar diskutuoti: „Tai buvo savotiškas tabu. Problemą internetiniuose portaluose viešino susikūrusi pacientų asociacija. Atviriau apie problemą imta kalbėti maždaug apie 2002-2004–uosius metus, prasidėjus pirmiesiems debatams dėl pagalbinio apvaisinimo įstatymo. Naujasis pagalbinio apvaisinimo įstatymas pagerino specializuotos pagalbos prieinamumą tūkstančiams Lietuvos porų.“

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Socialinė informacinė kampanija „Rinkis gyvenimą“