Apgamai: 5 būdai pasitikrinti, ar nesupyktybėjo

Apgamai / Shutterstock nuotr.
Autorius: Eglė Dagienė
Publikuota: 2021-10-05 18:39
Kiekvienas iš mūsų ant savo kūno turime daugiau ar mažiau apgamų. Vieni – jau nuo gimimo, kiti atsiranda laikui bėgant. Ką daryti, jei apgamų daugėja, ir kokiais atvejais juos būtina suskubti šalinti, portalui manodaktaras.lt pasakoja gydytoja dermatovenerologė dr. Eglė Aukštuolienė.

Neretai apgamus painiojame su kitais odos dariniais. Kas būdinga apgamui?

Ne kiekvienas odos darinys yra apgamas. Apgamas yra gerybinis odos darinys, susidaręs iš melanocitų – pigmentinių odos ląstelių sankaupų. Priklausomai nuo to, kuriame odos lygmenyje yra išsidėsčiusios šios ląstelės, išskiriami junties apgamai, kombinuoti ir dermaliniai apgamai. 

  • Jungties apgamai – tai rudos, tamsiai rudos aiškių ribų apvalios ar ovalios dėmelės.
  • Mišraus tipo apgamai – tai virš odos iškilę darinukai, nuo tamsiai rudos iki šviesios spalvos.
  • Dermaliniai apgamai – odos ar rausvos spalvos dariniai. Gali būti minkštos konsistencijos.
  • Dar yra atipiniai apgamai – tai gerybiniai apgamai, kuriems būdinga asimetrija, nelygūs kraštai, netolygi spalva, diametras didesnis nei 6 milimetrai, t.y., jie turi požymių, būdingų melanomai. Nebūtinai gyvenimo bėgyje jie supyktybės, tačiau vėžio rizika yra didesnė nei įprastų apgamų.

Kas lemia apgamo spalvą? 

Tam įtakos turi pigmentinių ląstelių (melanocitų) funkcinis aktyvumas ir išsidėstymo gylis odoje. Tad apgamų spalva gali svyruoti nuo rožinės, odos spalvos (iškilūs apgamai) iki tamsiai rudos, juodos.

Kodėl vieni apgamų turi vos po kelis, kitų kūnas – kone nusėtas jais?

Nėra tiksliai žinoma, kodėl būtent tam tikroje vietoje proliferuoja apgamo ląstelės. Apgamų atsiradimą įtakoja paveldimumas, ilgas buvimas saulėje, imuninė būklė. Pavyzdžiui, žmonės su daugybiniais apgamais dažniausiai turi giminaičių su panašiais dariniais, tam tikrų genų mutacijos siejamos su įgimtų apgamų atsiradimu, saulėtose valstybėse gyvenantys asmenys turi daugiau apgamų nei jų giminaičiai Šiaurės Europoje. 

Imunosupresija taip pat skatina naujų apgamų atsiradimą. Šviesiaodžiai linkę turėti daugiau apgamų nei tamsiaodžiai.

Pagal apgamų atsiradimo laiką apgamai skirstomi į įgimtus ir įgytus. 

Įgimti apgamai būna matomi jau gimimo metu ar atsiranda pirmųjų gyvenimo metų bėgyje. Apie 1 proc. asmenų turi vieną ar daugiau apgamų gimimo metu. Šie apgamai gali būti kelių centimetrų ir didėti vaikui augant. Spalva varijuoja nuo rudos iki juodos, paviršiuje gali augti plaukai. 

Įgyti apgamai – tai gyvenimo bėgyje atsiradę apgamai, dažniausiai iki 1 centimetro dydžio. Normalu, kad iki 40 metų amžiaus gali susiformuoti naujų apgamų. Vyresniame mažiuje apgamų neturėtų atsirasti, kai kurie gali visai išnykti. 

Dr. Eglė Aukštuolienė
Dr. Eglė Aukštuolienė

Ar juos reikia nuolat stebėti? 

Pikčiausias odos vėžys – melanoma – 50 proc. atvejų atsiranda sveikoje odoje kaip naujas darinys, 50 proc. atvejų išsivysto iš apgamų.  Todėl rekomenduojama reguliariai atlikti visos odos patikrą, nes laiku pastebint pakitimus, galima aptikti vėžį, o taikant tinkamą gydymą, galima išgelbėti žmogui gyvybę. 

Namuose galima atlikti darinių patikrą patiems, juos įvertinant pagal ABCDE taisyklę:

A (assimmetry) – ar apgamas simetriškas?
B (borders) – ar kontūrai taisyklingi?
C (color) – ar spalva tolygi, vienoda, ar matomos dvi ar daugiau spalvų?
D (diameter) – ar darinio skersmuo didesnis nei 6 mm?
E (elevation) – ar darinys, laikui bėgant, didėja, keičiasi?

Pastebėjus aukščiau nurodytus pakitimus, rekomenduojama kreiptis į specialistą.

Kokiais atvejais būtina šalinti apgamą?

Apgamai dėmių pavidalu, t.y., nepakilę virš odos paviršiaus, paliekami stebėjimui, o pastebėjus, kad apgamas keičiasi, tampa atipiniu ar įtariama melanoma – taikomas darinio chirurginis išpjovimas, t.y., pacientas gydomas.

Kalbant apie įvairius gerybinius darinius (iškilius gerybinius apgamus, papilomas, seborėjines keratomas) – jų šalinimas dėl sveikatos nėra būtinas. Galimas šių darinių šalinimas dėl estetinių sumetimų ar dėl patogumo (pvz., yra traumuojamose vietose). Tačiau būtinai prieš šalinimą specialistas turi įvertinti, ar tai tikrai gerybinis darinys.

Ką būtina žinoti apie karpas?

Karpos – gerybiniai dariniai, kuriuos sukelia papilomos virusas. Kartais jos gali išnykti savaime, imuninei sistemai nugalėjus virusą, tačiau dažnu atveju tenka gydyti, kadangi negydant gali išplisti. Karpų gydymui naudojami tepami vaistai su įvairiomis rūgštimis, šaldytas azotas, lazeris. 

Kokie apgamų šalinimo būdai šiuo metu dažniausiai taikomi?

Gerybiniams odos dariniams šalinti dažniausiai naudojamas lazeris, elektrokauteris, šaldytas azotas. Jei šiais metodais nepavyktų pašalinti viso darinio, tuomet darinys, esant būtinybei, šalinamas chirurginiu būdu.

Kaip dažnai patariama apsilankyti pas dermatologą pasitikrinti apgamų ir kitų odos darinių?

Kasmet vis daugėja pacientų, besikreipiančių dėl apgamų, kadangi daugėja informacijos apie apgamus, jų požymius, odos vėžį. Džiugu, kad žmonės vis labiau rūpinasi savo sveikata ir atkreipia dėmesį į odos darinius. 

Jei apžiūrėjęs darinius specialistas nemato įtartinų pakitimų, rekomenduojama apgamų patikra vieną kartą per metus. Jei pacientas yra padidintos rizikos grupėje, darinių kontrolė atliekama kas 4–6 mėnesiai. 

Taip pat labai svarbi savistaba: jei asmuo pastebi, kad kažkuris apgamas skiriasi nuo likusiųjų arba atsirado naujas keistas darinys, visuomet reikia pasirodyti dermatologui.

Užsiregistruoti konsultacijai pas gyd. dermatovenerologę dr. Eglę Aukštuolienę galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.