Apie kokius sveikatos sutrikimus dažnai liudija šąlančios galūnės

Šąlančios galūnės; kraujotakos sutrikimai / Shutterstock nuotr.
Autorius: Eglė Dagienė
Publikuota: 2022-10-06 12:16
Kiekvienas savo aplinkoje nemažai pažįstame žmonių, kurie skundžiasi šąlančiomis kojomis, o vasarą nustebina prisilietę šaltomis rankomis. Jei tai nevargina ir netrukdo kadieniam gyvenimui – nėra ko nerimauti, tačiau, pasak šeimos gydytojos Julitos Valančauskytės, šąlančios galūnės gali būti susijusios ir su kraujotakos pakitimais, „šokinėjančiu“ kraujospūdžiu bei kai kuriomis lėtinėmis ligomis.

Nusiskundimų dėl šąlančių galūnių galime išgirsti tiek iš jauno, tiek iš vyresnio amžiaus žmogaus. Turbūt ir patys nors kartą esame pajutę, kaip stipriau šąla rankos ar kojos. Pasak gydytojos, šaltesnėje aplinkoje ramiai sėdint ar gulint žmogaus kraujotaka persiskirsto ir svarbiausia užduotimi tampa išsaugoti ir maksimaliai aprūpinti vidaus organus, tokius kaip širdį, inkstus, kepenis, plaučius. 

„Galūnėse nėra gyvybiškai svarbių organų, nėra gausesnio raumeninio ar riebalinio audinio, todėl kraujotaka čia nėra intensyvi, o tai lemia ir mažesnę kūno temperatūrą jose. Tačiau būna, kai galūnių šalimo jausmas asmenis vargina beveik visada, nepaisant aplinkos temperatūros. Šąlančių galūnių sąvoka, kuomet simptomai lydi beveik kasdien, dažniausiai susiję su anatomiškai siauresnėmis kraujagyslėmis, sumažėjusiu ar padidėjusiu kraujo spaudimu, tam tikromis lėtinėmis ligomis“, – portalui manodaktaras.lt pasakojo klinikos „Inmedica“ šeimos gydytoja J.Valančauskytė.

Šeimos gydytoja Julita Valančauskytė
Šeimos gydytoja Julita Valančauskytė

Šalčio pojūtį lemia įvairūs veiksniai

Kartais užeinantį šalimo pojūtį, anot gydytojos, gali lemti ir trumpalaikiai dalykai, tokie kaip:

  • Didelis stresas

Stresas gali keisti kraujagyslių sienelių tonusą. Kūnui nenaudingas ir lėtinis užsitęsęs pergyvenimas, neigiamos emocijos, kurios skatina simpatinę nervų sistemą veikti, o jos veiklai pernelyg suaktyvėjus, kraujotakos sistemoje esantis kraujas perskirstomas į gyvybinius organus centre, taip „nuskriaudžiant“ galūnes.

  • Vitaminų ir mineralų trūkumas.

Pavyzdžiui, sumažėjęs geležies kiekis lemia mažiau efektyvią hemoglobiną pernešančio eritrocito gamybą, audiniuose gali iš dalies trūkti su jais pernešamo deguonies, kitų maistinių medžiagų, tokiu atveju turimi resursai vėlgi perskirstomi gyvybinių funkcijų užtikrinimui.

  • Magnio trūkumas

Organizme trūkstant magnio, gali pakisti kraujagyslių tonusas. B pogrupių trūkumai gali vėlgi lemti mažakraujystę, taip pat daryti įtaką stresiniam, priepuoliniam spazmui odoje, dažniausiai plaštakose bei lemti Reino sindromo vystymąsi.

  • Skysčių trūkumas

Tai susiję su kraujagyslių tūrio užpildymu, tiesiogiai susijusio su šalčio ir šilumos pojūčiais galūnėse. Taip pat gausus šaltų skysčių vartojimas.  

  • Sutrikęs darbo ir poilsio režimas, gyvensenos pokyčiai

Tai gali lemti šąlančių galūnių simptomus. Tokia rizika didesnė neturintiems įprasto dienos-nakties režimo, ilgai dirbantiems sėdimą darbą (nejudant sutrinka kraujotaka), besilaikantiems dietos ir negaunant reikalingų maistinių medžiagų. 

  • Žalingi įpročiai

Kaip žinia, rūkymas itin didelę reikšmę turi kraujotakos sistemai, ilgai  ir po daug rūkantiems siaurėja ir „kalkėja“ kraujagyslės, sutrinka kraujo pratekėjimas, pirmiausai pažeidžiant periferinę kraujotaką galūnėse bei pagrindines kraujagysles širdyje. Alkoholio vartojimas skatina kraujagyslių sieneles atsipalaiduoti, tačiau pranykus jo poveikiui yra itin šalta, kadangi nemaža dalis šilumos buvo atiduota į aplinką kraujagyslių išsiplėtimo metu. 

Sunerimti reikėtų, jei šaltas galūnes lydi ir kiti simptomai

Jeigu šaltos galūnės asmeniui yra nuolatinis „palydovas“, lydintis tiek žiemą, tiek vasarą, anot šeimos gydytojos, nerimauti dėl to nereikėtų. Mat gali būti, kad žmogui tai yra norma, kai siauresnės kraujagyslės lemia mažesnį kraujo pritekėjimą į galūnes ir dėl to atsiranda šalimo pojūčiai, ypač vakare, einant miegoti, arba iš ryto, taip pat dienos eigoje ramiai sėdint. Jei žmogus įvardija šiuos pojūčius jaučiantis gana seniai, daugeliu atveju tai ir bus jam visiška norma.

Tačiau gydytoja J.Valančauskytė pataria sunerimti, jei galūnių šalimo pojūtį lydi ir kiti simptomai, tokie kaip kojų tinimas, skausmas, žaizdelių atsivėrimas, galvos svaigulys, mirguliavimas akyse. 

„Kartais šie simptomai gali pradėti progresuoti: prasidėję nuo šalčio pojūčio simptomai gali pereiti į odos spalvos pakitimus (pabaltavimas, pamėlynavimas, paraudonavimas), audiniai gali tapti „išbrinkę“, paviršiuje gali atsirasti negyjančios opelės, trūkinėjanti oda. Jei prisideda ir sisteminiai simptomai, tokie kaip silpnumas, mėtymas į šonus, užtemimai akyse, tarsi sąmonės sutrikimai – tokiu būdu organizmas jau praneša apie rimtesnes ligas, lėtinių ligų paūmėjimų, dėl ko privaloma susirūpinti ir būtina kreiptis į gydytojus“, – paaiškino šeimos gydytoja.

Šąlančios galūnės – įvairių negalavimų signalas

Šąlančios galūnės, pasak medikės, gali būti ir kaip viena iš lėtinių organizmo ligų išraiškų:

  1. Kraujotakos ligos (aterosklerozė, širdies nepakankamumas, arterinė hipertenzija), kurių metu tiesiogiai pažeidžiamos kraujagyslės; 
  2. Cukrinis diabetas, jei nėra gydomas ir nekeičiamas gyvenimo būdas, verčia pacientus susidurti su komplikacijomis, t.y. daugybiniais kraujagyslių pažeidimais inkstuose, akyse, taip pat ir periferinėje kraujotakoje (tai yra galūnėse), lemiančių šių kūno dalių sutrikimus; 
  3. Užsitęsusi mažakraujystė; 
  4. Sutrikusi skydliaukės veikla – ypač sulėtėjus jos veiklai, sergant hipotiroze, kuomet lėtėja ir širdies darbas, pulsas, taigi ir kraujotaka; 
  5. Reumatinės ligos, tokios kaip Reino sindromas, kai atsiranda spazmai galūnėse ir sutrinka paviršinė kraujotaka iki odos pabalimo, taip pat kaip viena iš sisteminės raudonosios vilkligės ligos išraiškų – šalimo jausmas rankose ir kojose. 

Kada kreiptis į gydytoją

Kreiptis į savo šeimos gydytoją ar kitą specialistą patariama, jei šąlančios galūnės pradeda varginti staiga; pastebėjote odos spalvos pakitimus, žaizdeles, tinimą. Taip pat būtina pasikonsultuoti ir dėl galimų lėtinių ligų: širdies ir kraujagyslių ligų, sutrikusio gliukozės apykaitos ciklo, skydliaukės veiklos. 

Šeimos gydytojas, žinodamas anamnezę bei ankstesnius susirgimus, gali padėti geriausiai suprasti, kas vyksta kūne, ar tai yra pavojinga. Patariama profilaktiškai atlikti kraujo tyrimus, siekiant išsiaiškinti vitaminų, elektrolitų, geležies galimą stoką.

Efektyvūs būdai, norint pagerinti kraujotaką

Anot gydytojos J.Valančauskytės, kraujotaką galūnėse galima pagerinti daugeliu būdų, pavyzdžiui:

  • atliekant reguliarią mankštą, sportuojant, kasdien vaikštant;
  • ypač naudingas masažas, tepimas ir trynimas aliejais bei šildančiais kremais;
  • dirbantiems sėdimą darbą rekomenduojamos pertraukos pėdų judinimui, pirštų mankštai, delnuose galima gniaužyti specialius, tam skirtus „antistresinius“ kamuoliukus;
  • padėti sau galima ir išgėrus šiltos arbatos, prausiantis kontrastiniu dušu bei sveikai maitinantis;
  • saugoti jautrias vietas nuo šalčio, pasirūpinti tinkamomis kojinėmis ir pirštinėmis šaltuoju metų laiku;
  • vengti stresinių dirgiklių, žalingų įpročių;
  • pasistengti išsimiegoti ir turėti bent minimalią discipliną dienos eigoje;
  • laiku atlikti lėtinių ligų diagnostiką.

Užsiregistruoti konsultacijai pas šeimos gydytoją galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.