Apie kruopas ir grūdus – kodėl atsisakome net pačių vertingiausių?

Kruopos su baziliku / Shutterstock nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2020-08-08 10:00
Madingos ypač vieno produkto dietos, daug populiarios, bet nepatikimos informacijos, žiniasklaidos suformuoti mitybos „autoritetai“ neretai atlieka meškos paslaugą – vaikydamiesi dietų, atsisakome vertingų produktų. Gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė su ironijos doze analizuoja, kodėl iš savo raciono pašalinome vieną ar kitą produktą, ir ar toks mūsų pasirinkimas nėra klaidingas. Šį kartą apie kruopas ir grūdus.
Dietologė Evelina Cikanavičiūtė
Dietologė Evelina Cikanavičiūtė

Apie kruopas ir grūdus

Grikiai

„Po grikių dietos į grikius negaliu net pažiūrėti – neretai tenka girdėti tokius pareiškimus ir tai puikus pavyzdys, kaip dietos, o ypač vieno produkto dietos gali nepelnytai visam gyvenimui iš raciono eliminuoti puikų ir anksčiau neretai mėgtą produktą“, – sako dietologė E.Cikanavičiūtė.

Perlinės kruopos

„Atsivalgiau armijoje!“. Pasak dietologės, jų nevalgymo priežastys gali būti panašios kaip ir vieno produkto dietų atveju, bet taip pat, tikėtina, daug reikšmės turi ir tam tikros neigiamos emocijos ir patirtys. „Bet iš kitos pusės – nesu niekada girdėjus, kad nevalgau konservų, nes armijoje atsivalgiau. Nors, tikiu, egzistuoja ir tokių atvejų“, – ironizuoja medikė.

Avižiniai dribsniai ir avižų kruopos

Neretai klausime, kas gi ten naudingo iš tų dribsnių? „Jei tai viso grūdo dribsniai, tai naudos nemažai: maistinės skaidulos, baltymai, vitaminai, mineralinės ir bioaktyviosios medžiagos bei energija“, – sako E.Cikanavičiūtė. Nustebusiems, ar egzistuoja avižų kruopos, dietologė turi paaiškinimą: „Jos panašios į perlines ir patinka tiems, kurie mėgsta jausti maisto struktūrą ir kietesnę konsistenciją. Pasižymi didesniu nei dribsniai skaidulinių medžiagų kiekiu, todėl ir ilgesniu sotumo jausmu, efektyvesniu tuštinimosi reguliavimu“.

Miežinės arba kvietinės kruopelės

„Šitos tik kiaulėms šerti“, – neretai tokių komentarų sulaukia šios grūdinės kultūros. „Su nedidelėmis išimtimis dauguma žmogaus valgomų maisto produktų tinka ir gyvuliams maitinti – ne išimtis ir grūdinės kultūros. Bet mažiau vertingesnės jos dėl to netampa“, – atsako dietologė E.Cikanavičiūtė.

Ryžiai

„Ten gi vienas cukrus!“ – komentuoja ryžių atsisakę skeptikai. Pasak dietologės, priklausomai nuo ryžių rūšies juose gali būti tik iki 1 g/100 g cukrų (monosacharidų ir disacharidų). Didžiąją dalį ryžių sudėties sudaro krakmolas, kurio sandara kiek varijuoja priklausomai nuo ryžių rūšies, t.y. skiriasi amilozės ir amilopektino santykis. Kuo amilozės daugiau, tuo mažesnis glikeminis indeksas, t.y. tuo lėčiau krakmolas suskaidomas iki gliukozės.

Mitai apie kruopas ir košes

„Taigi čia vaikų maistas“ arba „vaikystėj atsivalgiau“, – dažnai kruopos suprantamos kaip košių sinonimas, bet visgi ne kiekvienas patiekalas iš kruopų yra košė ir ne kiekviena košė yra iš kruopų, – sako E.Cikanavičiūtė. Jos teigimu, kruopų košės yra pirmasis kūdikių maistas po motinos pieno, bet kūdikiams ir vaikams jos rekomenduojamos ne dėl to, kad tai vaikiškas maistas, o dėl to, jog pasižymi aukšta maistine verte.

 „Nuo kruopų nepavalgau!“.  Pasak dietologės, mitybine prasme kruopos yra produktas, optimaliai tinkantis efektyviam ir ilgai trunkančiam sotumui pasiekti. Jos turi baltymų, angliavandenių, tarp jų didelį kiekį skaidulinių medžiagų ir vandens, kuris sukuria atitinkamą porcijos tūrį. „Tik akivaizdu, sotumas priklauso ne tik nuo fiziologinių veiksnių: pripildyto skrandžio tam tikru tūriu ir suskaidytų maistinių medžiagų patekimo į kraują, bet ir nuo skonio, malonumo pajautimo valgant mėgstamą maistą bei susiformavusių įpročių“, – teigia medikė.

„Nuo kruopų auga svoris!“. Dietologė tvirtina, kad šis mitas yra itin gajus, bet visgi išsiaiškinus, kad virtos kruopos pasižymi mažu energijos tankiu, tenka ieškoti kitų priežasčių. „Svoris gali didėti nuo kruopų, jei jos virtos ne vandenyje, o piene, jei pagardintos sviestu, spirgučiais, uogienėmis, medumi ir pan. Na, aišku, ir kokio dydžio porciją suvalgome“, – sako E.Cikanavičiūtė. 

„Kruopų netoleruoju!“ Dietologė pastebi, kad žmogus gali būti alergiškas kai kuriems grūdams ir kruopoms. Gali sirgti celiakija, todėl gliuteno turintys grūdai ir kruopos turi būti eliminuotos iš dietos. Gali turėti neceliakinį jautrumą gliutenui, kai nuo gliuteno turinčių grūdų ir kruopų vargina dirglios žarnos sindromo simptomai. Kai kuriais atvejais, ypač sergantiems virškinamojo trakto ligomis ar vyresniems žmonėms, skaidulingos kruopos gali sukelti tiek viršutinio, tiek apatinio virškinamojo trakto simptomus. Bet žmonės, kurie nepatenka į šias kategorijas, už šio žodžio „netoleruoju“ neretai paslepia žodį „nemėgstu“.

„Jas reikia labai ilgai virti!“ Kruopų virimo laikas priklauso nuo skaidulinių medžiagų kiekio jose, pačios kruopos dydžio. Todėl vienoms ilgiausiai verdančių – perlinėms kruopoms tikrai reikės 40-45 minučių. „Bet virimo laiką galima sutrumpinti prieš tai kruopas pernakt išmirkius šaltam vandenyje. Tad kruopų virimo laiko ilgumas sąlyginis klausimas, kurį kelis kartus sutrumpina maisto ir valgymo planavimas ir dalinis ruošimasis iš anksto“, – pataria dietologė E.Cikanavičiūtė.

„Valgau tik kokybišką/gerą be mielių duoną“, „Tik ruginę duoną“, „Tik juodą duoną!“ Pasak dietologės, juoda, ruginė ar be mielių duona nėra kriterijai, kurie šiais laikais garantuoja aukštą duonos maistinę vertę. Daug svarbiau atsižvelgti, kiek duonoje skaidulinių medžiagų (>5 g/100g), cukrų (<5g/100g) ir druskos (<1g/100g).)

„Naudoju miltus be gliuteno!“ Medikės teigimu, gliutenas, esantis kviečiuose, miežiuose ir rugiuose, nedaro nieko blogo ir nėra būtinybės jo eliminuoti, jei žmogus neserga celiakija ar neturi neceliakinio jautrumo gliutenui sukeliančio dirglios žarnos sindromo simptomus. Todėl begliutenių produktų vartojimas sveikam žmogui tampa tiesiog beprasmis ir perteklinis maisto raciono ribojimas.

Užsiregistruoti konsultacijai pas gydytoją dietologę Eveliną Cikanavičiūtę GALIMA ČIA.