Apie vaikų skiepus – iš gydytojos lūpų

Doc. dr. Sigita Burokienė, vaiko skiepijimas
Autorius: Projekto partnerio turinys, Laura Kešytė
Publikuota: 2021-05-06 09:45
Nuo kokių pavojingų ligų šiandien galime apsaugoti savo vaikus skiepais? Ir kodėl tai daryti būtina net ir pandemijos metu? Į rūpimus klausimus atsako Santaros klinikų Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriaus gydytoja-konsultantė, doc. dr. Sigita Burokienė.

Gal galite plačiau papasakoti apie vaikų skiepus, nuo kokių pavojingų ligų jie yra skiepijami?

Pagal šiuo metu galiojantį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, naujagimiai, kūdikiai ir vaikai valstybės lėšomis skiepijami nuo 14 infekcijų: tuberkuliozės, hepatito B, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, Haemophilus influenzae B tipo infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokokinės infekcijos, meningokinės (B tipo) infekcijos, žmogaus papilomos viruso ir rotavirusinės infekcijos. Visos šios ligos – labai pavojingos, galinčios sukelti sunkių komplikacijų ar baigtis mirtimi. 

Nemažai tėvų savo lėšomis paskiepija vaikus ir nuo kitų pavojingų ligų, tokių kaip vėjaraupiai ar erkinis encefalitas. Šios infekcijos gali komplikuotis sunkiu nervų sistemos pažeidimu. Tikėtina, kad greitu laiku šie skiepai bus prieinami visiems vaikams. 

Ypač pavojingos ligos – poliomielitas, difterija ir stabligė, jų mirtingumas siekia 30 proc. Džiugina, kad poliomielito Lietuvoje nebeturime daugiau nei 4 dešimtmečius, tačiau 1992 metais įvykęs šios ligos protrūkis Nyderlanduose neleidžia teigti, kad poliomielitas jau išnyko. Difterijos ir stabligės praeitą dešimtmetį dar turėjome ir Lietuvoje, o kai kuriose šalyse šios ligos vis dar plinta intensyviai, jas gali atvežti keliautojai.  

Norėčiau išskirti kokliušą, tymus ir meningokokinę infekciją, jos pavojingiausios kūdikiams – susirgus sunkia ligos forma, rizika numirti yra itin didelė. Gaila, bet šių ligų dar pasitaiko. Pastaraisiais metais sumažėjo stacionare gydomų vaikų dėl sunkios pneumonijos, komplikuoto ausies uždegimo, viduriavimo, meningito – tai skiepijimo rezultatas.

Kalbant apie vaikų skiepus, ko labiausiai baiminasi tėvai?

Vienus neramina šalutinis skiepų poveikis, kiti įsitikinę, kad kūdikiai gauna per daug skiepų. Apklausos rodo, kad vis dar daug tėvų mano, jog vakcinos nesaugios. Tiesa, pasidžiaugti galima tuo, kad jau šimtus kartų paneigta „teorija“ apie skiepų sukeltą autizmą vis rečiau girdima, kaip priežastis neskiepyti vaiko.

Visgi šiandien susiduriame su kita problema – dalis tėvų įsitikinę, kad jų vaikai skiepais valdomomis infekcijomis nesusirgs, todėl rizikuoja ir atžalų neskiepija. Kartais išgirstame tėvų nuomonę, kad geriau tegul vaikas perserga ir taip įgyja imunitetą. Tai labai neatsakingas požiūris. Tikrai niekam nelinkiu, kad jų kūdikis susirgtų kokliušu, meningokokiniu sepsiu ar kita sunkia liga.

Tėvams nerimą kelia ir tai, kad į vakcinas dedama kenksmingų vaikui medžiagų, pavyzdžiui, gyvsidabrio (tiomersalio), nors jo su maistu gauname kur kas daugiau nei su vakcina. Svarbu žinoti, kad į vakcinos sudėtį įeinantis gyvsidabris yra kitos formos nei aplinkoje ir greičiau išskiriamas iš organizmo, be to, gyvsidabrio druskos nebenaudojamos daugumos vakcinų gamyboje (labiau dėl neigiamo visuomenės požiūrio).

Vaiko skiepijimas / Shutterstock nuotr.
Vaiko skiepijimas / Shutterstock nuotr.

Ką sakote tėvams, kategoriškai atsisakantiems skiepyti vaikus nuo ligų, nuo kurių, jūsų manymu, neskiepyti yra per daug rizikinga?

Pirmiausia bandau suprasti, kokios priežastys nulėmė tokį sprendimą. Skiriu tam nemažai laiko, aptariame ir ligų pavojus. Taip pat stengiuosi paaiškinti, kaip skiepai veikia, kokios yra šalutinės reakcijos, kaip prižiūrėti paskiepytą vaiką ir ką daryti pasireiškus šalutinėms reakcijoms. 

Būtent šalutinės reakcijos – tai, ko dažnai tėvai išsigąsta, paskaitę informacinį lapelį. Visgi svarbu suprasti, kad vaistų gamintojai privalo išvardyti visas įmanomas, net ir labai retas šalutines reakcijas, ir žinoti, kaip atskirti normalią reakciją nuo nepageidaujamo vakcinos poveikio. Pastarasis turi būti įvertintas gydytojo ir privalomai registruojamas.

Kai kontraindikacijų skiepams nėra, o tėvai vis tiek nesutinka skiepyti vaiko, tenka paaiškinti, kad jie priima sprendimą ne už save, bet už kitą žmogų. Ar tikrai užaugęs vaikas bus laimingas, turėdamas didesnę riziką susirgti pavojingomis infekcinėmis ligomis? 

Beje, žinau atvejų, kai, mokydamiesi biologijos, šešiolikmečiai išreiškia norą pasiskiepyti visomis ankstyvoje vaikystėje praleistomis vakcinomis. Už tai „ačiū“ savo tėvams tikriausiai jie nepasako...

Prisiminkime prieš keletą metų turėtą pamoką su tymais. Iki 2016-ųjų mažėjusios ligos apimtys leido galvoti, kad tymai suvaldyti, tačiau dėl sumažėjusių skiepijimo apimčių jie sugrįžo 2018–2019 metais. 

PSO duomenimis, nuo tymų mirė apie 350 tūkst. žmonių. Liga neaplenkė ir Lietuvos. 2019 metais registruoti 834 tymų atvejai. Daugiausia sirgo vaikai. Iki 1963 metų, kai buvo atrasta tymų vakcina, kasmet pasaulyje nuo šios ligos mirdavo apie 2,6 mln. žmonių, daugiausia vaikų. 

Ką būtina žinoti, paskiepijus vaiką? Ko patariate vengti? Kaip atpažinti nepageidaujamas reakcijas ir jas įvertinti tinkamai?

Pirmą parą po skiepo reikėtų vengti aktyvios veiklos – nemaudyti vaiko, saugoti nuo peršalimo (neiti į lauką šaltuoju metų laiku, vėjuotą, lietingą dieną). Svarbu nepažeisti, netrinti ar kitaip nesudirginti skiepų dūrio vietos. 

Po skiepo vaikui gali pasireikšti vietinių reakcijų – patinimas, paraudimas, sukietėjimas dūrio vietoje. Vietinės reakcijos labai dažnos ir gali pasitaikyti net kas antram paskiepytam. Gali atsirasti bendro pobūdžio reakcijų – pakilusi temperatūra, galvos skausmas, neramumas, bėrimas. 

Organizmo reakcija į kiekvieną skiepą yra nevienoda. Tarkime, karščiavimas iki 38,0 °C, trunkantis iki 48 val., yra natūrali organizmo reakcija į skiepą, vaikui visiškai nepavojinga. 

Jeigu karščiuojantis vaikas yra neramus, temperatūra nemažėja, patartina duoti paracetamolio, daugiau skysčių, neapkloti jo storomis antklodėmis (organizmas negalės atiduoti į aplinką šilumos pertekliaus). Beje, skiepijant kai kuriais skiepais, pavyzdžiui, nuo meningokoko, rekomenduojama paracetamolio duoti profilaktiškai. Ilgiau nei 48 val. trunkantis karščiavimas arba karščiavimas virš 38,5 °C jau laikomas nepageidaujamu reiškiniu ir reikalinga gydytojo konsultacija.

Labai noriu paskatinti visus tėvus aptarti jiems kylančius klausimus apie vaikų sveikatą pirmiausia ne su „Google“, kaimynu ar draugu, o su vaiko gydytoju. Abipusis pasitikėjimas ir bendras tikslas padėti vaikui – būtinos sąlygos sėkmingai vaiko sveikatos priežiūrai. Juk vaikai – tai žmonės, už kuriuos sprendimą priima jų atstovai – tėvai, tad dvejojantiems tėvams siūlau pasikliauti gydytojais bei mokslo ir laiko įrodymais. 

Doc. dr. Sigita Burokienė
Doc. dr. Sigita Burokienė

Ar šiuo metu globaliai siaučianti COVID-19 pandemija turėjo (ar turi) įtakos vaikų vakcinavimo mastams Lietuvoje?

ULAC bendri Lietuvos duomenys rodo, kad vakcinacijos apimtys sumažėjusios vos keliais procentais. Kūdikių skiepijimo apimtys mažėjo ne taip smarkiai (1 proc.) kaip vyresnių vaikų (2–3 proc.). Nors, skaičiuojant procentais, skirtumai – tarsi nedideli, nepaskiepytų vaikų dalis padidėjo daugiau nei tūkstančiu. Deja, vakcinavimo terminų nesilaikymas, didesnė neskiepytų vaikų dalis gali sudaryti tinkamas sąlygas skiepais valdomų ligų protrūkiams.

Svarbu paminėti ir tai, kad šiandien apie skiepus, ypač nuo COVID-19, kiekvienas turi savo nuomonę. Kartais – labai keistą, apipintą mitais. Gaila, kai visuomenėje žinomi žmonės, kai kurie politikai ginčija skiepijimo naudą, taip sukeldami tėvams dvejonių arba paskatindami juos atsisakyti skiepyti savo vaiką. Taip pat jeigu apie skiepijimą yra diskutuojama artimoje aplinkoje, kažkas pasidalija patirtimi apie šalutinį poveikį, tėvai dažniau bus nusistatę neskiepyti arba pradės dvejoti. 

Visiems, kurie yra neapsisprendę, abejoja, noriu priminti, kad dar neseniai, vos prieš kelis dešimtmečius buvo „normalu“ vežti vaikus ant galinės sėdynės, neprisisegusius saugos diržais, o kūdikius – tiesiog laikyti ant rankų, bet ne specialioje kėdutėje. Tuomet vaikų mirtys arba stiprūs sužalojimai eismo įvykiuose buvo daug dažnesni negu dabar, kai prisegti vaiką yra tiesiog įprotis, o vežti kūdikius ir jaunesnio ikimokyklinio amžiaus vaikus specialioje kėdutėje – savaime suprantamas dalykas. 

Dar dabar atsimenu tą socialinę reklamą, kai per avariją maža mergaitė iškrinta pro priekinį automobilio langą. Po šios reklamos man nebereikėjo raginti savo vaikų prisisegti saugos diržų. Ką tuo noriu pasakyti? Proaktyvūs veiksmai, užkertantys kelią būsimai nelaimei (šiuo atveju – ligai), yra daug efektyvesni ir atneša daugiau naudos. Skiepai – būtent tokia priemonė.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena:

  • Didžioji dalis medicinos personalo šiuo metu jau yra paskiepyti arba persirgę koronaviruso sukelta liga, gydymo įstaigose paisoma visų saugumo reikalavimų. 
  • Visi vaikai, kuriems pagal skiepijimo kalendorių priklauso skiepai, turi būti paskiepyti gydymo įstaigose tiek per karantiną, tiek per ekstremaliąją situaciją. 
  • Profilaktiniai skiepijimai neatidedami, nes profilaktinių skiepijimų atidėjimas arba pertrūkiai sukelia užkrečiamųjų ligų protrūkius, o laiku nepaskiepytiems asmenims gresia užkrečiamųjų ligų komplikacijos ir mirtys.
  • Numatyta, kad planiniams skiepijimams atlikti gydymo įstaiga turi paskirti konkretų laiką ir atskiras patalpas, užtikrindama, kad nesikirstų pacientų, atvykstančių planinių skiepijimų, ir kitų pacientų srautai.
  • Skiepai turi būti atidedami tik tuo atveju, jei žmogus – nesvarbu, suaugusysis ar vaikas, – neseniai keliavo užsienyje arba turėjo kontaktų su sergančiuoju koronavirusinės infekcijos sukelta liga.

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.

Sveikatos stiprinimo fondas
Sveikatos stiprinimo fondas
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, už teksto turinį atsakingas partneris.