Ar galima išsitreniruoti miegoti mažiau? Tiesa ir mitai apie miegą

Miegas / Shutterstock nuotr.
Autorius: Manodaktaras.lt
Publikuota: 2020-09-01 20:00
Šiais greito gyvenimo laikais dauguma žmonių nuolat neišsimiega. Bet yra žmonių, kurie teigia, kad gerai jaučiasi miegodami mažiau nei įprastas 8 valandas per parą. Ar tai tiesa? Į klausimą atsako ir kai kuriuos mitus apie miegą apžvelgia „Medical News Today“.

MITAS: visiems reikia 8 valandų miego

Įprasta manyti, kad sveikiems suaugusiesiems reikia 7-9 valandų miego per parą. Tačiau reikalingo miego kiekis skiriasi įvairiais gyvenimo tarpsniais:

  • Naujagimiams reikia 14–17 valandų
  • Kūdikiams – 12–15 valandų
  • Darželinio amžiaus vaikams – 11–14 valandų
  • Ikimokyklinukams – 10–13 valandų
  • Mokyklinio amžiaus vaikams – 9–11 valandų
  • Paaugliams – 8–10 valandų
  • Suaugusiesiems – 7–9 valandų
  • Vyresnio amžiaus žmonėms ­– 7–8 valandų

MITAS: galite išsitreniruoti miegoti mažiau

Vyrauja įsitikinimas, kad organizmą galima ištreniruoti miegoti mažiau nei 7-9 valandas. Deja, tai mitas. Pasak ekspertų, retas atvejis, kad žmogui pakaktų mažiau nei 6 valandų miego. Nors kai kurie žmonės tikina, kad miegodami mažiau jaučiasi gerai, mokslininkai mano, kad tokie žmonės tiesiog pripranta prie miego trūkumo padarinių. Bet tai nereiškia, kad jų organizmams pakanka mažiau miego.

Tiesa, kai kuriais atvejais žmonėms iš tiesų gali pakakti mažiau nei 6 valandų miego per naktį. Tai lemia reta genetinė mutacija, bet ne organizmo „treniravimas“ miegoti mažiau.

MITAS: popiečio miegas nesveika

Paprastai rekomenduojama vengti pogulio dieną, kad nakties miegas būtų geresnis. Tačiau jei pastarąsias naktis miegojote mažiau, popiečio miegas gali padėti sumažinti miego trūkumą.

Popiečio miegas turėtų trukti apie 20 minučių, tiek pakanka jėgoms atgauti. Miegant ilgiau, galima pereiti į giliojo miego fazę ir atsibudus galite jaustis nepailsėję, irzlūs.

Be to, siesta kai kuriose kultūrose yra visiškai priimtina.  Paprastai popietę pradedame jaustis ne tokie energingi, taigi gali būti, kad nusnausti vidury dienos yra labiau natūralu negu laukti nakties miego.

Tyrimai rodo, kad popiečio miegas tiems žmonėms, kurie neturi miego sutrikimų, pagerina nuotaiką, sumažina mieguistumą, nuovargį. Vidury dienos pamiegantys žmonės geriau atlieka įvairias užduotis.

Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad žmonėms, kurie kelis kartus per savaitę nusnaudžia trumpo pogulio, sumažėja širdies ir kraujagyslių ligų, kognityvinės funkcijos sutrikimų rizika.

MITAS: visi gyvūnai miega

Kadangi žmonės ir naminiai gyvūnai miega, dauguma žmonių galvoja, kad visi gyvūnai miega. Tačiau tai netiesa. Kai kurie gyvūnai niekada nepatiria būsenos, kuri atitiktų miego kaip elgesio apibūdinimą. Knygos „Ar gyvūnai miega“ autoriai teigia, kad kai kurie gyvūnai gali kelias savaites po jauniklių atsivedimo arba per sezoninę migraciją miegoti labai mažai arba išvis nemiegoti, bet jokių miego trūkumo pasekmių dėl to jie nepatiria.

MITAS: daugiau miego – geriau

Nors neišsimiegojimas yra dažnesnė problema daugeliui žmonių, kai kurie žmonės miega ilgiau nei iš tiesų reikia jų organizmui. Tačiau ilgesnis miegas siejamas su prastesne sveikata. Pagal vieną tyrimą, nutukimo rizika didesnė tiems žmonėms, kurie miegojo per mažai arba per ilgai, palyginti su žmonėmis, kurių miego trukmė – vidutinė.

MITAS: miego trūkumas gali būti mirtinas

Nėra žinoma, kad kas nors būtų miręs dėl miego trūkumo. Teoriškai tai įmanoma, bet, kaip teigia mokslininkai, netikėtina.  

1965 metais amerikietis Randy Gardneris, kuriam tuo metu buvo 16 metų, dalyvavo nemiegojimo eksperimente. Jis iš viso nemiegojo 11 parų ir 24 minutes. Jau antrą parą R.Gardneriui tapo sunkiau sufokusuoti žvilgsnį. Ketvirtą parą jam pasidarė sunku sukoncentruoti dėmesį, jis tapo irzlus, atsisakė bendradarbiauti, prasidėjo haliucinacijos, kliedesiai. Šeštą parą sulėtėjo jo kalba, septintą nemiegojimo parą jis pradėjo kalbėti nerišliai, tapo sunkiau atsiminti. Dešimtą parą prasidėjo paranoja, vienuoliktą parą – jo veidas ir balso tonas neteko išraiškos. Suprastėjo jo gebėjimas išlaikyti dėmesį, atmintis. Su kiekviena diena miego trūkumo simptomai vis blogėjo, tačiau nemiegojimo eksperimento dalyvis išgyveno, ilgalaikių pasekmių sveikatai šis eksperimentas taip pat neturėjo.

Taigi iš kur kilo mitas, kad miego trūkumas gali nužudyti? Manoma, kad šį įsitikinimą paskatino vienas tyrimas devintajame dešimtmetyje. Miego tyrėjas Allanas Rechtschaffenas vykdė eksperimentą su žiurkėmis – patupdė žiurkes ant disko virš vandens. Kai tik gyvūnas užmigdavo, diskas automatiškai sujudėdavo, žiurkės turėdavo veikti, kad neįkristų į vandenį. Šis eksperimentas parodė, kad žiurkės, kurioms neleidžiama užmigti, nudvėsdavo po 2-3 savaičių.

Tiesa, panašiuose eksperimentuose, kai žiurkėms buvo neleidžiama užmigti kitais metodais, žiurkės nuo miego trūkumo nenudvėsdavo. Išgyveno ir balandžiai panašiame eksperimente, kuriame buvo naudojamas disko metodas.

Mirtino miego trūkumo mitas taip pat gali būti siejamas su retu genetiniu sutrikimu, dėl kurio žmogus negali miegoti. Tačiau žmones su šiuo sutrikimu pražudo ne pats miego trūkumas, o jo sukelta neurodegeneracija.

Nors miego trūkumas tiesiogiai nenužudo, tačiau verta paminėti, kad nuovargis padidina nelaimingų atsitikimų riziką – pavyzdžiui, vairavimo, kai esame pavargę, pasekmės gali būti mirtinos.

Be to, nuolatinis miego trūkumas padidina širdies ir kraujagyslių ligų, padidėjusio kraujo spaudimo, 2-ojo tipo diabeto ir kai kurių vėžio formų riziką.

Parengė Monika Kairienė pagal medicalnewstoday.com