Ar kolektyvinis imunitetas sulėtins COVID-19 plitimą?

Ar kolektyvinis imunitetas sulėtins COVID-19 plitimą? / Shutterstock nuotr.
Autorius: Manodaktaras.lt
Publikuota: 2020-03-20 15:09
Kartu su žmonių judėjimo ir susibūrimų ribojimu, plačiu testavimu ir vakcinomis kaip dar vienas būdų suvaldyti COVID-19 pandemijai minimas kolektyvinis imunitetas. Ko reikia jam pasiekti?

Kas yra kolektyvinis imunitetas?

Vadinamasis bandos arba kolektyvinis imunitetas – reiškinys, kai pakankama dalis populiacijos turi imunitetą tam tikrai ligai ir taip užkertamas kelias infekcijos plitimui.

Kolektyvinis imunitetas suformuojamas vakcinavimu arba persergant. Svarbiausia, kad tam tikra populiacijos dalis turėtų atsparumą. Susirgę ir pasveikę nuo COVID-19 ligos, tikėtina, tampa atsparūs šiam virusui.

„Kai maždaug 70 proc. populiacijos užsikrečia ir pasveiksta, galimybė kilti protrūkiui yra kur kas mažesnė, nes dauguma žmonių tampa atsparūs infekcijai. Tai vadinama bandos imunitetu“, – sako Londono Higienos ir tropinės medicinos mokyklos profesorius Martin Hibberd.

Ar kolektyvinis imunitetas paveiks COVID-19 pandemiją?

Tyrimai rodo, kad vienas COVID-19 užsikrėtęs žmogus užkrečia vidutiniškai 2-3 kitus žmones. Tai reiškia, kad jei nebus imtasi jokių kitų priemonių, grupinis imunitetas pradės veikti, kai imunitetą įgis 50-70 proc. populiacijos.

Tačiau sumažinant žmonių skaičių, kuriuos gali apkrėsti sergantis žmogus, grupinis imunitetas susiformuoti gali ir anksčiau. Tam reikia laikytis socialinio atstumo priemonių – uždaryti mokyklas, dirbti iš namų, vengti susibūrimų ir dažnai plauti rankas.

„Epidemiologiniu požiūriu svarbiausia yra sumažinti skaičių žmonių, su kuriais kontaktuojame, tam, kad galėtume sumažinti skaičių žmonių, kuriuos užkrečiame, ir tada grupinis imunitetas susiformuos anksčiau. Tikslas bus pasiektas, kai vienas apsikrėtęs žmogus užkrės vidutiniškai vieną ar mažiau nei vieną žmogų“, –sako Liverpulio universiteto profesorius Matthew Baylis.

Parengė Monika Kairienė pagal reuters.com

Naujausi straipsniai