Ar mankšta padės sumažinti varginančias COVID-19 ligos pasekmes?

Mankšta, reabilitacija persirgus COVID-19 infekcija / Shutterstock nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2021-02-27 15:30
Persirgus COVID-19 liga, ne vienam pacientui medikai įtaria ar net diagnozuoja post-covid sindromą, kai ligos sukelti simptomai išlieka daugiau nei tris mėnesius. Dar vadinamam ilgalaikiam Covid sindromui yra būdingi šie ilgai nepraeinantys simptomai: didelis nuovargis (dėl kurio pacientai nebegeba arba dalinai nebegeba atlikti kasdienių darbų), išliekantis dusulys, sąnarių, krūtinės, galvos skausmai, kosulys, negrįžtančios uoslės ir skonio funkcijos, užgulusi nosis, apetito netekimas bei galvos svaigimas.

Skaičiuojama, jog minėti simptomai gali varginti apie 10-20 proc. pacientų, persirgusių COVID-19 liga. Pats dažniausias simptomas – nuovargis, kuris pasireiškia bent 7-8 pacientams iš dešimties. Kineziterapeutas Valdas Buterlevičius pasakoja, kad tarp jo pacientų jau pasitaikė ne vienas, kuris yra persirgęs COVID-19 infekcija, jaučia ligos pasekmes: „Dažniausiai skundžiasi nuovargiu ir išliekančiu dusuliu“.

Gydytojas kineziterapeutas Vaidas Buterlevičius
Gydytojas kineziterapeutas Vaidas Buterlevičius

Pasak specialisto, iš pradžių visas dėmesys buvo skiriamas hospitalizuotų, ūmių ir sunkiai sergančių pacientų gydymui. „Dabar, kai pirmasis ūminių COVID-19 pacientų priepuolis sutramdytas, turime spręsti pasekmes. Mes pastebime, kad pacientai, sėkmingai pasveikę po šios ligos, kenčia nuo trumpalaikio ir ilgalaikio ligos sukelto poveikio. Tad reikia įdėti daug pastangų ir padidinti reabilitacijos prieinamumą. Kineziterapeutai bus būtini teikiant šias reabilitacijos paslaugas. Kineziterapeutas gali atlikti svarbų vaidmenį reabilituojant pacientus, persirgusius COVID-19 sukelta liga, kurie patiria kasdienio fizinio funkcionavimo apribojimus“, – sako kineziterapeutas V.Buterlevičius.

Specialistas teigia, kad kineziterapijos tikslas – suteikti pacientui galimybę dar labiau padidinti fizinį aktyvumą ir pagerinti fizinius pajėgumus. „Atrodo, jog pagrįstai manoma, kad mokymo principai, pvz., taikomi pacientams, sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis, gali būti taikomi pacientams, persirgusiems ir COVID-19 infekcija. Jeigu bandymų rezultatai nerodo jokių rimtų apribojimų ar rizikos, treniruočių dažnumas, intensyvumas, laikas, trukmė ir pratimų tipas gali būti palaipsniui didinami“, – tvirtina kineziterapeutas.

V.Buterlevičiaus teigimu, pacientams būtinas papildomas (nors ir lengvas) kasdienis fizinis aktyvumas, stiprinant organizmą. Taip vaduojamasi iš organizmą kaustančių simptomų. „Pacientas iš lėto, nuosekliai ir struktūrizuotai mokinamas, kaip pasirinkti tam tikras kūno padėtis ar kvėpavimo technikas, padėsiančias mažinti dusulį. Be kvėpavimo pratimų, pacientams dar galima atlikti vibro masažus“, – sako specialistas.

Pasak kineziterapeuto, pacientai gali mankštintis namuose, bet prieš pradedant jis rekomenduoja pasikonsultuoti su mediku.  „Pratimai yra labai individualus dalykas, juos galima paskirti tik po gydytojo konsultacijos ir apžiūros. Tik tada galime paskirti tam tikri kvėpavimo pratimus, masažą ar dar kokią kitą terapiją“, – tvirtina specialistas.

Reabilitologai pacientams po sunkių ligų neretai kalba apie dozuotą fizinį aktyvumą. Kineziterapeutas  V.Buterlevičius pritaria, kad fizinis aktyvumas yra viena iš pagrindinių žmogaus fizinės, socialinės ir emocinės gerovės sąlygų, svarbiausias sveikatą stiprinantis veiksnys. Visgi, norint, kad fizinis aktyvumas būtų naudingas sveikatai, jo apimtis ir intensyvumas turėtų būti paskirti individualiai, atsižvelgiant į žmogaus sveikatos būklę, fizinį pajėgumą ir pomėgius. Teisingai dozuotas fizinis krūvis padeda įveikti širdies ir plaučių ligas, padeda kovoti su alergijomis. Individualiai dozuotas fizinis krūvis sumažina metabolinio sindromo riziką. Metabolinis sindromas – tai kompleksinis sveikatos sutrikimas, kuriam būdingas padidėjęs kraujo spaudimas, didelis cukraus kiekis kraujyje, antsvoris.

Pradėti galima ir paprasto pasivaikščiojimą gryname ore. „Vaikščiojimas stiprina imuninę sistemą. Neskubant vaikščiodami gryname ore mes atsipalaiduojame ir nusiraminame. Kvėpavimas tampa ramesnis ir gilesnis. 30 minučių ėjimo per dieną yra privalomas minimumas, kurio turite laikytis, kad imuninė sistema nenusilptų“, – pataria kineziterapeutas  V.Buterlevičius.

Užsiregistruoti pas gydytoją kinezeterapeutą Vaidą Buterlevičių konsultacijai galite paspaudę čia.