Ar versti valgyti ir gerti sergantį vaiką?

Sergantis vaikas neturi apetito. / Shutterstock nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2020-01-15 08:00
Žiemą sunku išvengti peršalimo ligų. Ypač dažnai serga vaikai, sukeldami rūpesčių savo tėvams. Vienas jų – ar sergantis vaikas turėtų valgyti, juk dažniausiai mažieji ligoniukai atsisako ne tik maisto, bet ir gėrimo. Ar teisingai elgiasi tėvai bandydami įkalbėti sergančius vaikus praryti bet šaukštelį šilto maisto, kalbamės su vaikų ligų gydytoja, vaikų pulmonologe-alergologe Indrė Plėštytė – Būtiene.

Kai vaikas suserga, apetitas sumažėja. Taip ir turėtų būti. Valgant stipriai dirginama imuninė sistema – ji turi atpažinti, kokios maisto medžiagos, bakterijos ar virusai pateko į organizmą, ir nuspręsti, toleruoti tai ar ne. Sergant imuninė sistema nesugebėtų vienodu pajėgumu kovoti su svetimkūniu ir tinkamai kontroliuoti virškinimo. Žinoma, kad net 80 proc. imuninės sistemos ląstelių yra žarnyne. Tad bet kokie permesti resursai į, pavyzdžiui, kvėpavimo takų gleivinę, tikrai nusilpnintų virškinimo veiklą.

Svarbu, kad sergantis vaikas turėtų užtektinai energijos ir resursų kovai su ligos sukėlėjais. Pagrindinė taisyklė – valgyti reikėtų dažniau ir nedideliais kiekiais, kad nebūtų pernelyg apkrautas žarnynas. Jis turėtų gauti visų reikalingų maisto medžiagų. Per didelis kiekis riebalų ar baltymų gali neigiamai veikti vaiko savijautą. Jei ligoniukas nenori nieko valgyti, nereikėtų jo versti. Pasveikę vaikai greitai papildo išeikvotas atsargas. Maitinimas per prievartą gali mažyliui pakenkti – turėti įtakos mitybos sutrikimams ateityje. 

Vaikų ligų gydytoja, vaikų pulmonologė-alergologė Indrė Plėštytė – Būtienė.
Vaikų ligų gydytoja, vaikų pulmonologė-alergologė Indrė Plėštytė – Būtienė.

Ar aukšta temperatūra daro įtaką virškinimui, gal karščiuojant geriau neduoti jokio maisto?

Valgyti vaikui geriau duoti tada, kai temperatūra nukrinta (tiek veikiama vaistų, tiek savaime). Paprastai sumažėjus temperatūrai vaikas pats paprašo. Ypač jei serga virusine infekcija. Jei ligoniukas serga bakterine infekcija, dažniausiai jo apetitas yra prastas ir nukritus temperatūrai. Nes tuo metu vyrauja intoksikacija. Įvairūs mūsų virškinimo trakte esantys fermentai aktyvinami ir skaido maistines medžiagas esant atitinkamai temperatūrai. Tad greičiausiai karščiuojant virškinimas arba bus gerokai lėtesnis, arba visai nevyks.

Sergantį vaiką visi nori palepinti, ypač seneliai, ar nėra kenksmingi saldumynai, saldainiai, šokoladas?

Papildomi cheminiai priedai, konservantai ar dirbtiniai dažikliai, kurių yra saldainiuose, tikrai nepalengvins imuninei sistemai darbo. Kovodama su infekcija ji dar turės skirti resursų šiems junginiams atpažinti ir šalinti. Dažnai sergant pasireiškęs bėrimas, viduriavimas ar bloga savijauta būna susijusi su netinkama mityba. Lengvai įsisavinami angliavandeniai lengvai ir pasišalina iš organizmo. Jau žinoma, kad gliukozės šuoliai organizme gerokai alina tiek insulino išsiskyrimą, tiek nervų sistemą.

Sergančiam vaikui siūloma vaisių, galvojant, kad neva reikia daugiau vitaminų. Kai vaikas serga, vitaminus greičiau įsisavins ligų sukėlėjai, o ne vaikas. Jei liga buvo sekinanti, vitaminų patariama duoti jai pasitraukus.

Skysčiai labai svarbūs gijimo procesui? Ką pasiūlyti vaikui gerti, juk ne visi noriai geria žolelių arbatą su medumi.

Taip, sergantis vaikas atsisako gerti. Ir kuo mažiau jis geria, tuo mažiau nori. Didėja intoksikacija, užsitęsia karščiavimas ir liga. Svarbu mokyti vaiką tinkamai gerti ne sergant, o kai jis sveikas. Išugdžius tinkamus įpročius, ligos metu nekils problemų, kaip įpratinti mažylį gerti.

Jei vaikas nevemia ir neviduriuoja, t. y. nepraranda daug mineralinių medžiagų, tinka gerti įprastą vandenį. Tačiau jei yra sunki dehidratacija, vaistinėse galima nusipirkti specialių tirpalų, kurie padės atkurti skysčių ir mineralinių medžiagų balansą. Nerekomenduojama gerti per daug arbatų. Nereikėtų dėti į arbatą cukraus ar kitų saldik-lių. Jei vaikas kitaip negeria, be abejo, medus yra geriausia alternatyva. Tik svarbu jo nedėti į itin karštą vandenį, nes visos gerosios savybės žus.

Nelengva sergančiam vaikui sugirdyti reikiamą kiekį skysčių. Jei mažylis geria mišinuką, jį reikėtų kiek atskiesti. Skystesnė košė, sriubos, tyrelės – taip pat tinkama išeitis duoti jam daugiau skysčių. Bet svarbiausia – nuolat siūlyti vaikui atsigerti. Sugirdyti reikiamą kiekį skysčių sergančiam ligoniukui reikalauja pastangų, bet medicininė intervencija lašinių pavidalu jam bus kur kas skausmingesnė.

Sveikstantis vaikas ir kasdienis meniu. Kaip greičiau atstatyti jėgas ir prarastą imunitetą.

Paprastai vaikai žymiai geriau jaučia savo organizmą nei mes, suaugusieji. Pasveikęs ar bent kiek geriau pasijutęs, jis pradės prašyti valgyti. Daržovės ir tinkamas kiekis baltyminių produktų padės atkurti išeikvotus resursus. Nėra tinkamas apdovanojimas saldainiais, sausainiais ar greitojo maisto restoranų valgiais. Jei vaiko apetitas geras, papildomai duoti vitaminų nereikia. Jų apstu maiste. Po ligos labai svarbus tinkamas aktyvios veiklos ir poilsio režimas, reguliari ir subalansuota mityba.

Registruotis pas gydytoją galima portale www.manodaktaras.lt nurodytu telefonu.