Ar verta „blogąjį“ cholesterolį tikrintis anksčiau?

Ar verta „blogąjį“ cholesterolį tikrintis anksčiau? / 123RF.com nuotr.
Autorius: Monika Kairienė
Publikuota: 2020-01-16 08:00
Širdies ligos ištinka vis jaunesnius žmones, o neseniai atlikto tyrimo autoriai rekomenduoja „blogojo“ cholesterolio kiekį pasitikrinti 25-30 metų žmonėms – tai esą paskatintų keisti gyvenseną arba vartoti vaistus, mažinančius cholesterolio koncentraciją kraujyje. Lietuvoje cholesterolio koncentracijos tyrimas atliekamas vyrams nuo 40 metų, moterims nuo 50 metų. Ar reikėtų cholesterolio koncentraciją tirti anksčiau? Į klausimus atsako Lietuvos širdies asociacijos prezidentė gydytoja-kardiologė doc. dr. Sigita Glaveckaitė.

Ar ne per vėlu cholesterolio koncentracijos tyrimą atlikti vyrams nuo 40 metų, moterims nuo 50 metų?

Tam tikriems pacientams cholesterolio tyrimas turi būti pasiūlytas anksčiau. Surinkęs anamnezę bei apžiūrėjęs pacientą, gydytojas individualiai nusprendžia dėl konkrečiam pacientui tikslingų tyrimų. Tikrai negalime visiems pacientams pritaikyti to paties tyrimų šablono, nes kiekvienas pacientas yra unikalus.

Kitas klausimas iškyla, ką darysime, jei jaunam, 25 metų žmogui nustatysime šiek tiek padidintą „blogojo“ (MTL) cholesterolio koncentraciją? Greičiausiai pasiūlysime laikytis sveikos gyvensenos principų. Deja, mums kol kas trūksta įrodymų, kad ankstyvas cholesterolį mažinančių vaistų skyrimas tokiems simptomų neturintiems jauniems žmonėms bus naudingesnis už vėlyvesnį, kurį rekomenduoja Europos kardiologų draugija. Ateities tyrimai, tikiu, atsakys į šį svarbų klausimą.

Kaip vertinate rekomendaciją cholesterolio kiekį tikrinti jau nuo 25-erių metų? Ar tokio amžiaus jau galima įtarti širdies ligų riziką?

Rekomendacija tikrinti cholesterolį jaunensiems nei 40 m. žmonėms nėra visiškai nepagrįsta. Pavyzdžiui, Amerikos kardiologų kolegija savo naujosiose rekomendacijose teigia, kad asmenims nuo 20 iki 39 metų įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, tarp jų ir cholesterolio koncentraciją, reikėtų bent kas 4-6 metai. Kita vertus, kaip įtarsime šeiminę (genetiškai sąlygotą) hipercholesterolemiją, jei jaunam asmeniui neatliksime cholesterolio tyrimo?

Tyrimo autoriai teigia, kad anksti žinodami savo cholesterolio kiekį kraujyje, žmonės galėtų imtis gyvensenos pokyčių arba vartoti vaistus. Ar pacientai būtų linkę keisti gyvenimo būdą, žinodami apie didesnę riziką? Galbūt tiesiog vaistų vartojimas galėtų būti išeitis, jei pacientas nelinkęs laikytis sveiko gyvenimo būdo?

Sveikos gyvensenos rekomendacijos taikytinos visiems, nepriklausomai nuo amžiaus ir cholesterolio kiekio kraujyje. Kuo anksčiau pradedamos taikyti nemedikamentinės sveikos gyvensenos priemonės, tuo potenciali rizika susirgti aterosklerotinės kilmės širdies ir kraujagyslių liga yra mažesnė. Aišku, puiku, jei padidintas cholesterolio kiekis kraujyje bus tas motyvacinis veiksnys, dėl kurio žmogus iš esmės pakeis savo gyvenseną, tačiau klinikinėje praktikoje dažnai stebiu, jog žmonės nelinkę keisti tiek gyvensenos, tiek vartoti cholesterolį mažinančių vaistų.

Lietuva yra paskutinė Europoje pagal procentą miokardo infarktą patyrusių žmonių, kuriems pavyksta iki reikiamo kiekio sumažinti „blogąjį“ (MTL) cholesterolį. Taigi net patirtas miokardo infarktas nemotyvuoja žmonių vartoti cholesterolį mažinančius vaistus, vadinamus statinais, nors jų nauda tokiems pacientams yra aiškiai įrodyta. Nenoras keisti nesveiką gyvenseną dažniausiai reiškia, jog vaistų dozės bei jų kiekis ateityje tik didės. O ar to norime mes, gydytojai, ir ar to nori pacientai? Žinoma, ne. Tad keiskime gyvenseną...

Tyrimo autoriai akcentuoja cholesterolio koncentraciją, ar tai – vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų veiksnių ar jį reikėtų vertinti ir kitų rodiklių kontekste?

Padidintas “blogasis” (MTL) cholesterolis yra vienas iš rizikos veiksnių aterosklerotinės kilmės širdies ir kraujagyslių ligoms išsivystyti. Kiti svarbūs rizikos veiksniai, kurių pagalba vertiname riziką, yra padidintas kraujo spaudimas, amžius, rūkymas, vyriška lytis, cukraligė, inkstų funkcijos sutrikimas, nutukimas ir t.t. Visuomet reikia rizikos veiksnius vertinti kontekste. Kuo daugiau rizikos veiksnių konkretus pacientas turi, tuo didesnė rizika susirgti aterosklerotinės kilmės širdies ir kraujagysių liga. Tad, pavyzdžiui, jei pacientas toliau užsispyręs rūko, stengiamės kiek įmanoma griežčiau koreguoti kitus rizikos veiksnius, taip siekiant kuo daugiau sumažinti ateities širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Pas gydytoją registruokitės internetu www.manodaktaras.lt