Ar verta sunerimti išgirdus diagnozę: ikivėžinis darinys?

Gimdos kaklelio vėžio profilaktika / Shutterstock nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2021-06-19 14:00
Šiuolaikinės moterys kur kas labiau rūpinasi savo sveikata, dažniau apsilanko ir pas ginekologą. Daugelis žino ir apie nuo 2004 m. valstybės finansuojamą patikros programą, kurios dėka kas trejus metus moteris gali pasidaryti gimdos kaklelio tepinėlio (PAP) tyrimą. Paimtas gimdos kaklelio tepinėlis parodo, ar moters organizme nesiformuoja ikivėžiniai ir vėžiniai gimdos kaklelio pakitimai.

Gydytojas akušeris ginekologas, onkoginekologas Linas Andreika sako, kad nustačius kokius nors pakitimus PAP tyrimo metu, būtina aptarti tyrimą su ginekologu, bet panikuoti dar tikrai nereikia: įvertinęs pakitimus Jūsų ginekologas nuspręs, ar reikalingas tolimesnis ištyrimas ir gydymas. Ikivėžiniai pakitimai dažniausiai vystosi per ilgą laiką – 10-20 metų. Pastoviai tikrinantis galime nustatyti pakitimus, kol jie yra dar tik pačiame gimdos kaklelį dengiančių ląstelių sluoksnio paviršiuje, tai yra, ikivėžiniai.

Šiuos gimdos kaklelio ląstelių pažeidimus lemia nemažai rizikos veiksnių, tačiau ypač išskiriamas vienas. „Pagrindinis rizikos faktorius yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kurio  yra virš 100 tipų, tačiau tik dalis jų yra kliniškai reikšmingi ir siejami su didele gimdos kaklelio vėžio išsivystymo rizika. Kiti veiksniai: ankstyvi lytiniai santykiai, didelis lytinių partnerių skaičius, rūkymas, lytiniu keliu plintančios ligos, silpno imuniteto, barjerinės kontracepcijos nenaudojimas, taip pat gali lemti, kad moteris išgirsta diagnozę – ikivėžinis pakitimas“, – sako medikas.

 Gydytojas akušeris ginekologas, onkoginekologas Linas Andreika.
Gydytojas akušeris ginekologas, onkoginekologas Linas Andreika.

Kaip nustatomi gimdos kaklelio pakitimai?

Jie yra nustatomi atliekant gimdos kaklelio tepinėlio tyrimą (PAP testą), kuris yra įtrauktas į valstybės finansuojamų patikrų programas. „Nuo 2004 m. tyrimų metų mes ieškome pakitimų ir, dažnu atveju, iš ląstelių galime nustatyti tam tikrus pakitimus gimdos kaklelyje: HSIL, LSIL, ASCUS ir t.t. Priklausomai nuo tyrimo atsakymo skiriasi ir tolimesnė taktika“, – pasakoja gydytojas L. Andreika.

Specialisto teigimu, atlikus tik PAP testą ir aptikus kokius nors pakitimus, diagnozės patvirtinti dar negalima: tolesniems tyrimams pasitelkiama kolposkopija ir biopsija.  „Kolposkopija – tai yra tyrimo metodas, kuriuo vizualiai nustatomos pakitusios gimdos kaklelio vietos. Gimdos kaklelis patepamas tam tikrais preparatais, įjungiamas kolposkopas, kuris padidina vaizdą nuo 5 iki 50 kartų. Esant pakitimams, pažeistos vietos išryškėja ir galima stebėti specifinius požymius, pagal kuriuos galima spręsti, ar pakitimai rimti ir ar yra tikslinga biopsija – audinio gabalėlio paėmimas iš įtartinos vietos“, – pasakoja L. Andreika.

Pasak mediko, biopsiją galima paimti keliais metodais. „Dažniausiai naudojamės biopsinėmis žnyplėmis. Kartais, jeigu pakitimai yra didesni, naudojamas skalpelis arba elektros kilpa“, – tvirtina gydytojas ginekologas.

Paimti audiniai išsiunčiami į laboratoriją mikroskopiniam ištyrimui. Tik ištyrę audinius mikroskopu, patologai pateikia išvadas, kokie yra pakitimai. „Būna, kad pirminė PAP tyrimo išvada nėra patvirtinama. Būna, kad net ir vizualiai nemaži pakitimai nustatomi, kaip nereikšmingi: pavyzdžiui, žmogaus papilomos viruso sukeltas lėtinis gimdos kaklelio vidinio kanalo uždegimas, kuris nėra traktuojamas kaip ikivėžinis susirgimas, bet gali iškreipti PAP tepinėlio atsakymą“, – teigia specialistas.

Kokie tolimesni žingsniai?

Gydytojas akušeris ginekologas L. Andreika teigia, kad ikivėžiniai pakitimai, kuriuos patvirtina biopsinis tyrimas, skirtomi į tris tipus: CIN1, CIN2 ir CIN3 arba kitaip dar vadinamas: „CIS –  carcinoma in situ“. Išvertus iš lotynų kalbos šis terminas reiškia: „Vėžys savo vietoje“. „Nustačius CIN1, tai yra, mažo laipsnio pakitimus, kuriuos dažniausiai sukelia mažos rizikos ŽPV, konstatuojame, kad pakitimai yra maži ir invazyvaus vėžio išsivystymo tikimybė yra maža. Tokių pakitimų gydyti nereikia, tik stebėti, nes dažniausiai tokie pakitimai išnyksta savaime. Tokioms pacientėms rekomenduojame tyrimus pakartoti po metų“, – sako medikas.

CIN2 ir CIN3 tipo pakitimai yra vidutinio ir didelio laipsnio gimdos kaklelio ikivėžiniai pakitimai, kurių progresavimo į vėžį rizika yra didelė. Juos reikia gydyti. „Dažniausiai yra siūloma konizacija. Tai yra tokia procedūra, kurios metu pakitusios ląstelės yra pašalinamos išpjaunant kūgio pavidalo audinių dalį. Taikoma vietinė arba bendrinė nejautra“, – sako L. Andreika. Pasak mediko, gali būti taikomi keli metodai: dažniausiai naudojama elektrinė kilpa, taip pat gali būti naudojamas lazeris arba šaltas peilis – specialus skalpelis, kuriuo pašalinami pakitimai.

Pašalinti audiniai taip pat siunčiami ištirti. „Gauname išvadą, ar pašalinti visi pažeisti audiniai. Dažnai operacijos metu stengiamės tausoti moters organizmą, nes radikaliau atlikta procedūra gali turėti įtakos moters būsimiems nėštumams. Siekiama rasti „aukso viduriuką“: išpjauti tiek audinių, kad radikaliai pašalintume pakitimus, bet ne tiek daug, kad kiltų problemų pastojant ar išnešiojant vaisių“, – pasakoja gydytojas ginekologas. 

Atlikus tokią procedūrą pacientėms rekomenduojama kartoti tyrimą po 4-6 mėnesių. „Reikia pabrėžti, kad konizacijos tikslas – pašalinti pažeistus audinius. Mes nematome, kur virusas slepiasi, todėl užtikrinti, kad su pakitusiais audiniais bus pašalintas ir virusas – negalime. Tikimės, kad, ilgainiui, organizmas pats susidoros su virusu ir pakitimai neatsinaujins“, – sako medikas.

Gydytojas pastebi, kad gana populiarus metodas – lazerinė abliacija, liaudiškai vadinamas žaizdos prideginimu. Pasak jo, šis metodas taikomas, kai gimdos kaklelyje yra ektopijos:  normalių vidinio gimdos kaklelio kanalo ląstelių ploteliai išoriniame kaklelio paviršiuje – žaizdelės. Gydymas taikomas, kai šie ektopiniai židiniai sukelia pakraujavimus ar gausias išskyras. Tai gimdos kaklelį tausojantis metodas, kai prideginami tik pakitimai, neišpjaunant sveikų audinių.  Bet  būtina pabrėžti, kad šis metodas netinkamas naudoti, kai diagnozuoti ikivėžiniai pakitimai. „Po tokios procedūros negauname jokios histologinės medžiagos, kurią būtų galima ištirti, todėl negalima įvertinti, ar buvo ikivėžiniai, o gal jau ir vėžiniai pakitimai“, – teigia L. Andreika.

Ar ikivėžinių susirgimų daugėja?

Medikas teigia, kad gimdos kaklelio susirgimų daugėja, o tai nulemia ir didesnės patikros apimtys. „Seniau moterys daug rečiau tikrindavosi, o dabar tampa sąmoningesnės. Kuo toliau,  patikros programa tampa vis efektyvesnė. Pakitimų skaičiaus didėjimą lemia ir kintančios visuomenės normos: moterys anksčiau pradeda lytinį gyvenimą, yra lytiškai aktyvesnės, turi daugiau partnerių, todėl didėja ir susirgimo rizika“, – pastebi specialistas.

L.Andreika atkreipia dėmesį, jog yra pradėta skiepų programa mergaitėms nuo 11 metų: jos yra skiepijamos nuo žmogaus papilomos viruso. „Ilgainiui turėtume stebėti gimdos kaklelio ikivėžinių bei, svarbiausia, vėžinių susirgimų mažėjimą. Šiuo metu ši paskiepyta populiacija dar neužaugo. Kad imtų mažėti atvejų, reikia pasiekti 80-90 proc. populiacijos vakcinavimą, o Lietuvoje šiuo metu mergaičių vakcinacija yra pasiekusi apie 65 proc. Jeigu pradėtume vakcinuoti berniukus, būtų stebimi dar geresni rezultatai. Ženklesnį vakcinacijos efektą turėtume stebėti po 10 metų“, – įsitikinęs akušeris ginekologas L. Andreika.

Pas gydytoją akušerį ginekologą Liną Andreiką patogu registruotis manodaktaras.lt platformoje.