Priklausomybė nuo alkoholio / Shutterstock nuotr.

Ar yra alkoholio kiekis, kurio suvartojimas nėra pavojingas sveikatai?

Aukse Kontrimiene
Publikuota: 2022-02-21 21:55
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, legalaus alkoholio suvartojimas vienam gyventojui mažėja nuo 2012 m., tačiau 2020 m. vienas 15 m. ir vyresnis Lietuvos gyventojas vidutiniškai suvartojo 11,4 litro absoliutaus (100 proc.) legalaus alkoholio (0,3 litro daugiau nei 2019 m.). Apie alkoholio vartojimo įpročius, pasekmes ir rizikas manodaktaras.lt kalbasi su Respublikinio priklausomybių centro direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskiene.
Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė

Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė

Švenčių tautiečiai vis dar nemoka švęsti be alkoholio. Kokios pasekmės?

Alkoholis slopiną mūsų centrinę nervų sistemą, pasižymi atpalaiduojančiu ir raminančiu poveikiu. Trumpalaikio poveikio atveju būna sutrikusi koordinacija, suprastėjus matymo kokybė bei atmintis.

O dažnas vartojimas gali kelti specifinius pokyčius smegenyse. Dėl to gali būti sunku reguliuoti savo emocijas, sutrikti elgesio kontrolė, įprasti malonūs dalykai (pvz. artimi santykiai, prasmingos laisvalaikio veiklos) tampa blankūs, nedžiuginantys. Šie ir kiti pokyčiai lemia sutrikusį gebėjimą matyti save „iš šono“. Dėl to pačiam piktnaudžiaujančiam žmogui gali būti sunku pripažinti problemą. Dažnai tai įvyksta tik patiriant rimtų vartojimo padarinių – kenčiant sveikatai, santykiams ar socialiniam gyvenimui.

Ar galima apibrėžti nerizikingą alkoholio kiekį, kurio suvartojimas nėra pavojingas sveikatai?

Egzistuoja specialistų parengtos rekomendacijos, kuriose nurodoma, koks kiekis alkoholio yra minimaliai rizikingas, jog sutriks žmogaus sveikata ir nepakenks organizmui, jog pradėtų vystytis priklausomybė. Šie skaičiai išreiškiami standartiniais alkoholio vienetais.

Remiantis mokslo įrodymais, rizika žymiai padidėja, kai vyrai viršija 2 standartinius alkoholio vienetus per dieną, o moterys 1 standartinį alkoholio vienetą ir alkoholį vartoja daugiau nei 5 dienas per savaitę.

Išvertus juos į mums labiau įprastus bokalus ir taures tai būtų: 500 ml taurė alaus (5 proc.) – 2 standartiniai alkoholio vienetai; 70 ml taurė aperityvo (18 proc.) – 2 standartiniai alkoholio vienetai; 40 ml degtinės (40 proc.) – 1,3 standartiniai alkoholio vienetai. 750 ml vyno butelis (12 proc.) – 7,2 standartiniai alkoholio vienetai; 700 ml brendžio ar degtinės (38–40 proc.) – 21 standartinis alkoholio vienetas.

Asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis ir vartojantys medikamentus, taip pat nėščios moterys ir nepilnamečiai turi visiškai atsisakyti alkoholio vartojimo.

Šios rekomendacijos gali būti gairėmis, pagal kurias žmogus gali įvertinti savo vartojimą ir sąmoningai priimti sprendimus mažinti alkoholio kiekį ar visiškai jo atsisakyti.

Kokios dažniausiai daromos klaidos padauginus alkoholio?

Alkoholis slopina, sulėtina mūsų reakciją, ir tai tampa įvairių nesėkmių, nelaimių, nemalonių nutikimų priežastimi. Padauginus alkoholio, sumažėja mąstymas apie pasekmes, sunku kontroliuoti vartojimą ir sunku sustoti. Alkoholis, veikdamas smegenis, priverčia elgtis impulsyviai ir neapgalvotai, pavyzdžiui, vairuoti išgėrus.

Kada jau reikėtų kreiptis į medikus?

Jei yra abstinencijos sindromas ir būklė labai sunki, reikėtų kreiptis į gydytoją. Sunki abstinencijos būklė gali komplikuotis. Jei žmogus dreba, pulsas mažas, kraujospūdis aukštas, jis nerimastingas, nemiegojęs, jo tikrai negalima palikti vieno.

Ar tiesa, kad moterims priklausomybė nuo alkoholio išsivysto greičiau?

Moterys šiuo klausimu labiau pažeidžiamos biologiškai – tas pats išgertas alkoholio kiekis sudaro didesnę koncentraciją kraujyje ir labiau pažeidžia visus organus.

Patarimai, kad švenčių nesugadintų alkoholio padauginimas.

Visų pirma, vartojant alkoholį reikėtų laikytis saiko t.y. rekomenduojame neviršyti rekomenduojamų standartinių alkoholio vienetų. Svarbu negerti nevalgius, taip pat galima ir šalia alkoholio reguliariai valgyti, tinka rūgštesnis maistas, kuriame gausu vitamino C, jis padeda truputėlį greičiau suskaidyti alkoholį.

Patartina gerti daugiau paprasto vandens. Kadangi kepenys ir inkstai tvarkosi su alkoholiu, netenkama skysčių todėl jų reikėtų vartoti daugiau. Šalia vieno alkoholio vieneto turėtų būti išgeriama stiklinė vandens.

Džiuginančios alkoholio vartojimo tendencijos

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, pastaraisiais metais daugėja jaunuolių, kurie išvis nevartoja jokių alkoholinių gėrimų arba jų atsisako, jei iki tol vartojo. Ypač tokia tendencija stebima tarp jaunuolių vaikinų, kurių gretose yra šiek tiek daugiau abstinentų, nei tarp merginų. Tai rodo alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų tyrimo Europos mokyklose (ESPAD) duomenys. Pagal šį tyrimą, 2019 m. bent kartą gyvenime alkoholio gėrė 79 proc. 15-16 m. mokinių, o abstinentų buvo 21 proc. Ilgametės tendencijos rodo, kad daugėja jaunuolių, kurie savo gyvenime nemato alkoholio ir sėkmingai gyvena be jo. Tarkim, jei iki 2011 m. abstinentų kasmet būdavo tik apie 2–5 proc., tai 2015 m. – jau 13 proc. Be to, abstinentų vaikinų šiek tiek daugiau nei merginų, kurie vartojo alkoholį bent vieną kartą gyvenime – negeriančių vaikinų buvo 25 proc., merginų – 17 proc.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento atlikto Gyventojų sveikatos statistinio tyrimo duomenimis, taip pat daugėja žmonių, kurie pasirenka sveiką gyvenimo būdą ir išvis nevartoja alkoholio. 2019 m. 29 proc. tyrime dalyvavusių gyventojų teigė, kad per metus visiškai nevartojo jokių alkoholinių gėrimų. Pavyzdžiui, 2014 m. išvis alkoholį nevartojančių gyventojų buvo 14 proc., kaip teigia jie patys, o bent kartą per savaitę juos vartojo 12 proc. apklaustųjų, iš kurių 20 proc. vyrai, o 6 proc. moterys. 

Palaipsniui mažėja ir apsinuodijimų nuo alkoholio skaičiai. Higienos instituto duomenimis, 2020 m. į asmens sveikatos priežiūros įstaigas (stacionarus ir ambulatorinis gydymas) dėl apsinuodijimų alkoholiu buvo kreiptasi 4 425 kartus ir tai yra 16 proc. mažiau nei 2019 m. (2019 m. – 5 274 ). 2020 m. duomenys rodo, kad daugiausia apsinuodijimų alkoholiu buvo užregistruota Vilniaus (25 proc.) ir Šiaulių (20 proc.) miestuose, t. y. 1 118 ir 892 atvejai. Iš viso užregistruoti 1 040 moterų ir 3 385 vyrų atvejai, arba 23,5 ir 76,5 proc. Vidutinis alkoholiu apsinuodijusių asmenų amžius 2020 m. – 43,1 m. (2019 m. – 42 m.).