Ateitis su COVID-19: koronavirusas nebus išnaikintas – kas laukia žmonijos

COVID-19, koronavirusas / Shutterstock nuotr.
Autorius: Monika Kairienė, parengta pagal Theatlantic.com
Publikuota: 2020-08-22 10:20
Nors apie koronavirusą SARS-CoV-2, sukeliantį COVID-19 ligą, dar daug ko nežinome, vienas dalykas beveik aiškus: šis virusas niekur nedings. SARS-CoV-2 per daug paplitęs ir pernelyg lengvai perduodamas. Pasak ekspertų, kaip rašo „The Atlantic“, labiausiai tikėtinas scenarijus, kad pandemija kada nors baigsis, nes pakankamai žmonių užsikrės šiuo virusu arba bus paskiepyti, tačiau virusas ir toliau cirkuliuos pasaulyje, sukeldamas mažiau susirgimų. Net kai bus sukurta taip laukiama vakcina, tikėtina, kad ji virusą tik susilpnins, bet neišnaikins jo. Ko gero, su šiuo virusu gyvensime visą savo likusį gyvenimą.

Giminingą koronavirusą pavyko išnaikinti

Žiemą visuomenės sveikatos specialistai buvo optimistiškesni dėl SARS-CoV-2 koronaviruso, kuris sukelia COVID-19. Giminingą koronavirusą SARS, kurio epidemija kilo 2002 metais ir kuriuo užsikrėtė 8 tūkst. žmonių, pavyko išnaikinti dėl griežtos izoliacijos, kontaktų sekimo ir karantino. Tarp žmonių šis virusas nebecirkuliuoja nuo 2004 metų. Tačiau SARS ir SARS-CoV-2 iš esmės skiriasi.

Naujasis virusas plinta lengviau ir daugeliu atvejų – be simptomų. Strategijos, kurios pasiteisino kovojant su SARS, yra  ne tokios efektyvios, nes dalis žmonių, kurie platina COVID-19, net nežino, kad yra užsikrėtę. „Labai mažai tikėtina, kad galėsime skelbti tokią pergalę, kokią skelbėme prieš SARS“, – sako Kolumbijos universiteto epidemiologas Stephenas Morse'as.

Jei pergalės nebus, kokia COVID-19 ateitis?

Pasak Harvardo universiteto infekcinių ligų tyrėjo Yonatano Grado, tai priklausys nuo to, koks stiprus ir kiek tęsis įgytas imunitetas prieš šį virusą. Tyrėjas su kolegomis sukūrė keletą galimų scenarijų modelių. Jei imunitetas išsilaiko tik keletą mėnesių, mažesni protrūkiai kils kasmet. Jei atsparumas prieš šį virusą laikysis apie  2 metus, COVID-19 susirgimų piką gali pasiekti kas antrus metus.

Šiuo metu nėra aišku, kuriam laikui susiformuoja imunitetas COVID-19. Tačiau galima palyginti su giminingais koronavirusais. SARS atveju antikūnai išnyksta po 2 metų. Antikūnai prieš kitus koronavirusus, kurie sukelia peršalimo ligas, išnyksta jau po metų. „Kuo greičiau išnyksta atsparumas, tuo sudėtingiau siekti viruso išnaikinimo“, – sako tyrėjas Y.Gradas.

Tai turės reikšmės ir vakcinai nuo COVID-19. Greičiausiai ji nebus vienkartinė, imunitetui išlaikyti gali reikėti palaikomųjų dozių. Vakcinos gali reikėti kasmet ar kas antrus metus, panašiai kaip ir gripo atveju.

Jei išsivystė iš šikšnosparnių viruso, kas yra tarpinis šeimininkas?

Net jei viruso plitimas tarp žmonių būtų kaip nors sustabdytas, gali būti, kad virusas vis tiek cirkuliuos tarp gyvūnų, ir nuo gyvūnų virusas vėl gali būti perduotas žmonėms. SARS-CoV-2 tikriausiai išsivystė iš šikšnosparnių viruso, o kitas gyvūnas – tarpinis šeimininkas – iki šiol nežinomas. Šikšnosparniai gali toliau būti šio viruso ligos rezervuaras (populiacija, kurioje ligos sukėlėjas natūraliai gyvena ir dauginasi).

Šiaurės Karolinos universiteto virusologas Timothy Sheahan svarsto, kad, jei SARS-CoV-2 toks paplitęs pasaulyje, žmonės gali infekuoti kitas rūšis ir taip sukurti naujus šio viruso gyvūnų rezervuarus. Kaip žinoti, koks viruso paplitimas už žmonių populiacijos, tarp laukinių ir naminių gyvūnų? Kol kas COVID-19 infekcija patvirtinta Niujorko Bronkso zoologijos sode laikomam tigrui ir audinėms fermose Nyderlanduose – jos virusu, ko gero, užsikrėtė nuo žmonių ir vėl perdavė virusą fermų darbininkams.

Jei egzistuoja gyvūnų populiacija, kurioje virusas plinta, ir jei virusas gali būti perduotas nuo gyvūnų žmonėms, sunku kalbėti apie tokių virusų išnaikinimą. Pavyzdžiui, Ebolos virusas greičiausiai kilo iš šikšnosparnių. Nors Ebolos perdavimas nuo žmogaus žmogui buvo sustabdytas 2016 Vakarų Afrikos epidemijos metu, virusas vis tiek kažkur cirkuliavo ir galėjo vėl infekuoti žmones, radęs tinkamą šeimininką. Taip ir atsitiko – 2018 metais Ebolos protrūkis fiksuotas Kongo Demokratinėje Respublikoje. Ebolą galima suvaldyti per kontaktų sekimą, izoliaciją, vakcinavimą, bet ji negali būti išnaikinta.

Taps penktuoju koronavirusu?

Geriausio scenarijaus atveju vakcina ir geresnis gydymas sumažins COVID-19 rimtumą, liga bus mažiau pavojinga ir sukelianti mažiau pasekmių. Su laiku SARS-CoV-2 taps dar vienu kvėpavimo takų ligas sukeliančiu virusu, kaip ir kiti keturi koronavirusai, sukeliantys didelę dalį peršalimo ligų: 229E, OC43, NL63 ir HKU1. Šie peršalimą sukeliantys koronavirusai yra tokie įprasti, kad greičiausiai kiekvienas buvome jais užsikrėtę, gal net keletą kartų.

Taigi viena iš galimų baigčių – SARS-CoV-2 taps penktuoju koronavirusu, kuris nuolat cirkuliuos tarp žmonių.

Ar galėjo koronavirusas nuo karvių peršokti į žmones?

Virusologai svarsto, ar peršalimo ligas sukeliantys koronavirusai, pradėję cirkuliuoti tarp žmonių, iš pradžių taip pat sukeldavo pandemijas, prieš tapdami eiliniais virusais. 2005 metais Belgijos biologai tyrė koronaviruso OC43, kuris greičiausiai kilo iš giminingo koronaviruso, cirkuliuojančio tarp karvių, mutacijas. Tyrėjai identifikavo, kad virusas nuo karvių žmonėms pasklido XIX a. pabaigoje.

Maždaug tuo metu daug karvių nugaišo dėl labai užkrečiamos kvėpavimo takų ligos, o 1889 metais kilo pandemija tarp žmonių. Vyresni žmonės buvo labiau imlūs šiai infekcijai. Ši liga, pasireiškianti silpnumu, karščiavimu, centrinės nervų sistemos simptomais, buvo siejama su gripu, remiantis antikūnais, rastais išgyvenusiųjų organizmuose po pusės šimtmečio. Tačiau tikroji liga niekada nebuvo nustatyta.

Ar tai galėjo būti koronavirusas, kuris nuo karvių peršoko į žmones? „Tai tik spėjimas, ir galimos kitų trijų koronavirusų ir ankstesnių pandemijų sąsajos nėra žinomos“, – sako Vakarų Kyšulio universiteto koronavirusų tyrėjas Burtram Fielding, – tačiau nenustebčiau, jei taip ir būtų“. Tai būtų gera žinia, nes tai reikštų, kad COVID-19 su laiku galėtų tapti ne tokia pavojinga liga, pereinanti iš pandemijos lygmens į paprastą peršalimo ligą.

Kalbant apie virusus, paprastai egzistuoja kompromisas tarp viruso užkrečiamumo ir mirtingumo. SARS ir SARS-CoV-2 tai iliustruoja: SARS buvo mirtingesnis, tačiau taip lengvai neplito. Virusas paprastai siekia plisti, o tai padaryti kur kas lengviau nuo gyvo šeimininko, o ne mirusio.

Kiti keturi koronavirusai ne tokie mirtingi, nes mes visi su jais susidūrėme dar vaikystėje. Įgytas imunitetas nereiškia, kad negalime vėl jais užsikrėsti, tačiau galime išvengti rimtos ligos. Visa tai, kartu su imunitetu, įgytu vakcinų pagalba, reiškia, kad COVID-19 su laiku taps ne toks pražūtinga liga.

Galima palyginti su gripu

„Gripas“ nėra vienas virusas, o keletas skirtingų atmainų, plintančių sezoniškai. Po tokių pandemijų, kaip 2009 metais kilusi vadinamojo kiaulių gripo (gripo viruso H1N1) pandemija, ją sukėlusi atmaina paprastai neišnyksta, o tampa sezoninio gripo atmaina, kuri cirkuliuoja visus metus, bet piką pasiekia žiemos metu.

Sezoniniai gripo pikai niekada nepasiekia pandemijos lygmens dėl visuotinio imuniteto. Nauja gripo viruso atmaina, prieš kurią žmonės neturi jokio imuniteto, sukelia naują pandemiją, o vėliau tampa dominuojančia sezoninio gripo atmaina.

Ilguoju laikotarpiu yra vilties, kad net ir su COVID-19 grįšime į normalumą. „Manau, kad virusas ateityje bus su mumis, – sako Džono Hopkinso universiteto vakcinų tyrėja Ruth Karron, – taip pat yra ir gripas. Ir daugeliu atveju gripas nesustabdo gyvenimo. Sugebame gyventi su juo“.

Parengė Monika Kairienė pagal theatlantic.com