Atopinis dermatitas: kodėl miesto vaikai serga dažniau?

Atopinis dermatitas, vaiko oda / Shutterstock nuotr.
Autorius: Eglė Dagienė
Publikuota: 2021-10-12 10:37
Uždegiminė odos liga – atopinis dermatitas paveikia vis daugiau žmonių. Nors, pasak specialistų, dar nėra tiksliai išaiškintos šios tendencijos priežastys, tačiau remiantis atliktomis studijomis, pastebėta, jog miesto vaikai atopiniu dermatitu serga dažniau nei augantys kaime.

„Manoma, kad tam daug įtakos turi odos mikrobiota (ją sudaro ant odos gyvenančios bakterijos, grybeliai, virusai). Yra atlikta ne viena studija, kuri lygino miesto ir kaimo vaikų odos mikrobiotą. Nustatyta, kad ant vaikų, augančių kaime, odos mikrobiota yra žymiai įvairesnė nei gyvenančių mieste, o nuo atopinio dermatito kenčiančių buvo daugiau mieste“, – portalui manodaktaras.lt tikino klinikos „Allergomedica gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas Linas Griguola. 

Kas yra atopinis dermatitas?

Pasak alegologo, tai uždegiminė odos liga, kuriai būdinga lėtinė pasikartojanti eiga, niežulys ir tipinių vietų bėriami. Tipinės bėrimų vietos: 

  • kūdikiams ir mažiems vaikams – veidas, kaklas, tiesiamieji paviršiai;
  • vyresni vaikai ir suaugę – lenkiamieji paviršiai, kaklas, vokai, plaštakos, čiurnos, plotas aplink burną/lūpas. 

Dažnai būna teigiama atopinių ligų anamnezė šeimoje. 

Atopinis dermatitas: tipinės bėrimų vietos
Atopinis dermatitas: tipinės bėrimų vietos

Kaip jį atpažinti?

Kaip pasakojo gydytojas L.Griguola, sergančiojo atopiniu dermatitu tam tikros kūno vietos (būdingos pagal amžių) yra stipriai išbertos ir labai niežti.

„Dažnai šalia pirminių bėrimų elementų stebimas ir antrinės nukasymo žymės. Taip pat būdingas odos sausumas. Diagnozė nustatoma pagal klinikinį vaizdą ir tipinę ligos eigą (mat simptomai linkę atsinaujinti). Dažnai papildomai ieškoma, ar pacientas nėra įsijautrinęs maisto ir aplinkos alergenams, tad dar atliekami ir alerginiai tyrimai“, – paaiškino alergologas.

Kokios atopinio dermatito atsiradimo priežastys?

Pagrindinė atopinio dermatito priežastis, anot L.Griguolos, epitelio barjerinės funkcijos sutrikimas. 

„Tai gali lemti epitelio struktūrinio baltymo filagrino trūkumas (ar jo funkcijos sutrikimas). Esant sutrikusiam odos barjerui, oda prasčiau sulaiko vandenį, dėl to oda sausėja, taip toliau prasčiau atlieka savo barjerinę funkciją. Vien tokio veiksnio užtenka, kad būtų stimuliuojamas odos uždegimas“, – pasakojo gydytojas.

Taip pat dėl sutrikusios barjerinės funkcijos odą (tikrą odą, esančią po epidermiu) lengviau pasiekia įvairios dirginančios aplinkos medžiagos, bakterijos, grybeliai, alergenai. Visos šis medžiagos, pasak alergologo, tik labiau skatiną odoje nuolat vykstantį lėtinį uždegimą. 

Nuolatinis uždegimas ir jo metu išsiskiriančios aktyvios medžiagos sukelia niežulį, todėl žmogus kasosi, tokius būdu mechaniškai toliau žaloja odos barjerą ir skatina uždegimą –  tarsi užburtas ratas. 

Atopinis dermatitas labiau būdingas vaikams ar suaugusiems?

Pasak gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo L.Griguolos, tai daugiau vaikų liga (apie 20 proc. vaikų serga), bet kreipiasi ir suaugusieji (tik 2–8 proc.). Tėvai vaikus atveda įvairių odos būklių, o suagusieji dažniausiai kreipiasi jau su vidutinės ar sunkios eigos dermatitu.

Atopinis dermatitas gali pasireikšti nuo kūdikystės. Anot gydytojo, jis yra pirmoji taip vadinamo atopinio maršo dedamoji ir pasireiškia anksčiausiai iš visų atopinių ligų (atopinis dermatitas, alergija maistui, astma ir rinitas). Suaugusiems atopinis dermatitas (naujai išsivystęs) pasireiškia retai, dažniau lengvesnė ar sunkesnė atopinio dermatito eiga juos gali lydėti nuo vaikystės. 

 Ar ši liga išgydoma, o gal išaugama? 

Kaip tikino L.Griguola, šiuo metu atopinis dermatitas nėra išgydomas, tačiau gera odos priežiūra kartu su vietiniu ar kartais ir sisteminiu gydymu padeda kontroliuoti atopinio dermatito simptomus. 

Gera žinia ta, kad dauguma kūdikių, kentėjusių nuo atopinio dermatito, suaugusiame amžiuje simptomų nebeturės (išaugs).

Kokių klaidų tėvams nederėtų daryti, prižiūrint vaiko odą?

„Dažnai galvojama, kad atopinį dermatitą gydo tik vietiniai ar sisteminiai vaistai, o gera odos priežiūra yra nuvertinama. Kaip ir minėjau, pagrindinis atopinio dermatito „varomasis variklis“ – sutrikusi odos epidermio barjerinė funkcija. Tad pakankamas odos drėkinimas ir emolientų naudojimas yra pamatas atopinio dermatito kontrolei“, – paaiškino alergologas.

Todėl pagrindinė klaida – nepakankamas emolientų naudojimas. Pasak jo, nėra maksimalaus kartų kiekio, kaip dažnai reikia tepti bėrimus. Sunkaus atopinio dermatito atvejais tinkama odos prižiūra reikalauja nepaprastai daug dėmesio ir laiko. 

„Jei bazinę terapiją (odos drėkinimas ir barjerinės funkcijos atstatymas) žmonės naudotų taip, kaip reikia, vaistų poreikis gerokai sumažėtų. Dažnai tepant odą, reikia nepamiršti seno kremo nuplauti, todėl net mažus vaikus intensyvaus tepimo metu reiktų nuprausti kartą per dieną“, – sakė L.Griguola.

Kita klaida – nepagrįstas vietinių steroidinių preparatų naudojimas ar netaisyklingas jų naudojimas. Dažnai bijoma galimų nepageidaujamų reakcijų, tačiau pamirštama, kad odoje vykstantis uždegimas turi žalojantį poveikį, kuris dažnai yra pavojingesnis nei skiriami vaistai (ypač tinkamai paskirti ir tinkamai naudojami). 

Užsiregistruoti konsultacijai pas  gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą Liną Griguolą galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia