Peršalimas / 123RF.com nuotr.

Bakterinės ir virusinės infekcijos: kuo jos skiriasi ir kaip gydomos?

manodaktaras.lt
Publikuota: 2024-01-02 13:40
Dėl daugelio žmonių susirgimų kalti virusai ir bakterijos, tačiau ar žinote, kuo skiriasi bakterinės ir virusinės infekcijos ir kaip jos gydomos?

Bakterijos ir virusai – kuo skiriasi?

Bakterijos yra didesni už virusus, savarankiški mikroorganizmai, sudaryti iš vienos ląstelės. Jų rūšių yra labai daug, bakterijos įvairios savo formomis ir sandara.

Bakterijos gali išgyventi beveik bet kokioje aplinkoje, taip pat – ir ant žmogaus kūno ar jo viduje. Tik nedidelė dalis bakterijų gali sukelti ligas žmonėms, tokios bakterijos vadinamos patogeninėmis bakterijomis.

Virusai yra parazitai, kad jie galėtų daugintis, jiems reikia gyvos ląstelės, jie gyvena kitų gyvūnų ar augalų ląstelėse. Savo genetinę medžiagą virusas įterpia į ląstelę-šeimininką, ir ši ląstelė pradeda gaminti virusus. Kaip ir bakterijų, virusų yra įvairiausių savo forma ir savybėmis.

Kaip plinta bakterinės ir virusinės infekcijos?

Daug bakterinių ir virusinių infekcijų yra užkrečiamos, gali būti perduodamos nuo žmogaus žmogui įvairiais būdais:

  • Artimas kontaktas su sergančiu žmogumi, kuris serga infekcija
  • Kai kurios infekcijos gali būti perduodamos nuo motinos vaisiui nėštumo metu arba gimdymo metu
  • Per užterštus paviršius ir po to liečiant veidą – akis, nosį ar burną
  • Kai kurias infekcijas platina vabzdžiai
  • Per užterštą maistą ar vandenį

Kokios yra dažniausios bakterinės infekcijos?

Kokios dažniausios virusinės infekcijos?

COVID-19 yra dar viena liga, sukeliama viruso (koronaviruso). COVID-19 ligai būdingi simptomai: dusulys, karščiavimas, sausas kosulys ir kt.

Peršalimas – bakterinis ar virusinis?

Vadinamąsias peršalimo ligas, pasireiškiančias sloga, gerklės skausmu, nedideliu karščiavimu, sukelia daugybė skirtingų virusų, dažniausiai – rinovirusai. Peršalus specifinio gydymo nėra – tik išlaukti ir vartoti simptomus mažinančius nereceptinius vaistus.

Tačiau kai kuriais atvejais sergant virusine infekcija gali išsivystyti antrinė bakterinė infekcija. Dažnos antrinės bakterinės infekcijos:

Įtarti bakterinę infekciją galima, jei:

  • Simptomai vargina 10–14 parų
  • Simptomai sunkėja, po kelių dienų būklė nepagerėja
  • Temperatūra – aukštesnė nei paprastai peršalimo atveju

Ar iš nosies išskyrų spalvos galima spręsti infekcijos kilmę?

Populiari nuostata, kad žalsva sloga reiškia bakterinę infekciją. Tačiau iš tiesų žalsvos išskyros rodo, kad imuninė sistema kovoja su ligos sukėlėju. Žalsvos išskyros iš nosies gali būti dėl daugelio priežasčių:

  • Virusų
  • Bakterijų
  • Sezoninės alergijos

Virškinamojo trakto infekcija – bakterinė ar virusinė?

Pykinimas, viduriavimas, pilvo skausmai dažniausiai reiškia virškinamojo trakto infekciją. Tačiau ar ji – bakterinės ar virusinės kilmės?

Virškinamojo trakto infekcijas galima skirstyti į dvi kategorijas pagal tai, kaip susergama:

  • Gastroenteritas yra virškinamojo trakto infekcija, kurią sukelia sąlytis su sergančio žmogaus išmatomis ar vėmalais
  • Apsinuodijimas maistu – virškinamojo trakto infekcija, kai užsikrečiama suvartojus užterštą maistą ar skysčius

Gastroenteritą ir apsinuodijimą maistu gali sukelti tiek virusai, tiek bakterijos. Nepaisant to, kas sukėlėjas, būklė per kelias paras turėtų pagerėti. Tačiau jei simptomai trunka ilgiau nei 3 paras, viduriuojama su krauju, gresia dehidratacija, tai rodo sunkią infekciją, reikia kreiptis į medikus.

Kaip nustatomas sukėlėjas?

Tam tikrais atvejais gydytojas gali įvertinti infekcijos kilmę pagal jūsų sveikatos istoriją ir simptomus. Pavyzdžiui, tymų ir vėjaraupių bėrimai labai charakteringi, diagnozei pakanka paciento apžiūros. Nustatant ligos sukėlėją, atsižvelgiama ir į bendrą situaciją – jei tuo metu paskelbta kokios nors ligos epidemija, pavyzdžiui, gripo, gydytojas įvertina ir tai.

Jei svarbu nustatyti ligos sukėlėją, paimamas mėginys išauginti pasėliui. Iš kokio mėginio bus auginamas pasėlis, priklauso nuo būklės, tačiau mėginiai gali būti imami iš:

  • Kraujo
  • Gleivių ar skreplių
  • Šlapimo
  • Išmatų
  • Odos
  • Smegenų skysčio

Kai išauga pasėlio kultūra, gydytojas gali tiksliai identifikuoti ligos sukėlėją. Jei išauga bakterija, gydymui galima parinkti tinkamą antibiotiką.

Kokios infekcijos gydomos antibiotikais?

Antibiotikais gydomos bakterinės infekcijos. Antibiotikai yra  vaistai, kurie naikina bakterijas ar sustabdo jų augimą. Antibiotikai neefektyvūs gydant virusines infekcijas.

Nors antibiotikai skirti gydyti bakterinėms infekcijoms, pacientai neretai reikalauja, o gydytojai lengva ranka išrašo antibiotikų gydyti virusinėms infekcijoms. Nepagrįstas antibiotikų vartojimas sukelia bakterijų atsparumą antibiotikams. Dėl to efektyviai išgydyti tam tikras bakterines infekcijas darosi sudėtingiau.

Jei gydytojas išrašė antibiotikų bakterinei infekcijai gydyti, svarbu suvartoti visą kursą, net jei pradedate jaustis geriau po kelių dienų. Jei sutrumpinate gydymo kursą, vartojate mažesnę dozę ar nesilaikote reikiamo režimo, vaisto kiekis jūsų organizme bus nepakankamas, bakterijos išgyvens ir gali tapti atsparios.

Kaip gydomos virusinės infekcijos?

Specifinio gydymo daugeliui virusinių infekcijų nėra, tik simptomų lengvinimas, kol organizmas kovoja su infekcija. Kaip palengvinti būklę susirgus virusine infekcija:

  • Gerti daug skysčių
  • Ilsėtis
  • Karščiavimą ir skausmą mažinančiais vaistais
  • Nosies paburkimą mažinančiais vaistais
  • Gerklės skausmą mažinančiomis pastilėmis

Tam tikrais atvejais gydytojas gali išrašyti antivirusinių vaistų. Jais gydomas gripas arba herpeso viruso sukeltos būklės.

Kaip išvengti infekcijų

  • Laikytis higienos. Plaukitės rankas prieš valgį, pasinaudojus tualetu, prieš ir po maisto ruošimo.
  • Nelieskite veido, burnos, nosies, akių nešvariomis rankomis. Nesidalinkite asmeniniais daiktais: valgymo įrankiais, stiklinėmis, iš kurių geriate, dantų šepetėliais.
  • Skiepijantis galima išvengti daugelio virusinių ir bakterinių ligų – tymų, gripo, stabligės, kokliušo, kitų.
  • Niekur neikite, jei sergate, kad neužkrėstumėte kitų žmonių. Jei būtina išeiti, dažnai plaukite rankas, čiaudėkite ar kosėkite į sulenktą alkūnę ar servetėlę. Panaudotą servetėlę išmeskite.
  • Užsiimkite saugiu seksu. Prezervatyvų ar kitų barjerinių metodų naudojimas gali apsaugoti nuo lytiškai plintančių ligų, kurias sukelia virusai ir bakterijos.
  • Tinkamai ruoškite maistą. Mėsa turėtų būti ruošiama tinkamoje temperatūroje, daržoves ir vaisius būtina plauti. Nepalikite kambario temperatūroje maisto likučių, kuriuos valgysite vėliau, , įdėkite į šaldytuvą.
  • Apsisaugokite nuo vabzdžių įkandimų. Naudokite repelentą vabzdžiams atbaidyti, jei ketinate būti gamtoje. Dėvėkite ilgas kelnes, drabužius su ilgomis rankovėmis.

Parengta pagal: healthline.com