Baltos apnašos burnoje gali liudyti apie rimtą infekciją: gydytoja pataria neužsiimti savigyda
Jei pastebite paraudusią burnos gleivinę ir ant jos – baltas apnašas, nenumokite į tai ranka. Šie, rodos, paprasti požymiai gali pranešti apie infekcinę burnos ligą – burnos kandidamikozę, kurią sukelia mieliagrybių genties grybeliai. Nors jie ir randami daugelio mūsų burnose kaip normali organizmo mikroflora, tačiau esant tam tikroms sąlygoms, sutrinka mikroorganizmų balansas ir jie ima aktyviai daugintis.
Apie tai, kam yra didesnė rizika susirgti šia burnos infekcija, kodėl kai kuriems asmenims ji linkusi kartotis ir kaip tinkamai gydyti, portalui manodaktaras.lt pasakoja „Dantų specialistai“ gydytoja periodontologė Modesta Domeikaitė.
Nors burnos kandidamikozė labiau paplitusi tarp senyvo amžiaus žmonių, tačiau ji gali būti nustatoma ir jauniems asmenims bei kūdikiams. Pasak gydytojos, senyvo amžiaus žmonės šia liga dažniausiai serga dėl netinkamos išimamų protezų priežiūros bei burnos sausumo.
Taip pat kandidamikozės rizika didėja:
- esant nusilpusiam imunitetui,
- vartojant plataus spektro antibiotikus,
- sergant leukemija,
- cukriniu diabetu,
- naudojant inhaliacijas su kortikosteroidais,
- turint įvairias imunodeficitines būkles (pvz. po organų persodinimo, chemoterapijos ar sergant ŽIV).
Kūdikių kandidamikozė dažnai vadinama pienlige, ji paplitusi dėl silpnos kūdikių imuninės sistemos, kuri pirmaisiais gyvenimo metais nėra pilnai susiformavusi.
Simptomai skiriasi, atsižvelgiant į ligos formą
Kandidamikozė, anot gydytojos periodontologės M.Domeikaitės, turi įvairias formas, todėl ir simptomai ne visiems yra vienodi. Paprastai išskiriamos dvi ligos formos – ūmi ir lėtinė.
„Dažniausiai paplitusi ūmi kandidamikozės forma, kurios metu burnos gleivinė parausta, ant jos susidaro baltos apnašos, žmogus ima jausti burnos deginimo pojūčius. Ūmi forma paprastai išsivysto po antibiotikų ar inhaliacinių kortikosteroidų vartojimo, taip pat staiga nusilpus imunitetui po kitos sunkios infekcinės ligos“, – paaiškino gydytoja.
Lėtinė forma vystosi lėtai, kai burnoje yra susidariusios nuolatinės palankios sąlygos grybeliui daugintis. Tai, pasak specialistės, dažniausiai susiję su bloga dantų bei išimamų protezų higiena, lėtinėmis ligomis. Simptomai panašūs į ūmios, bet žymiai silpnesni, vyrauja daugiau nemalonūs paciento pojūčiai burnoje, o gleivinės paraudimas ir baltos apnašos mažiau išreikšti. Kartais lėtinės kandidozės metu gali pakisti gleivinės reljefas, atsirasti įvairių išaugų, gleivinės spalvos pokyčių.
Gydytoja periodontologė M.Domeikaitė paminėjo ir dar vieną mažiau paplitusią kandidamikozės formą – tai mazginė kandidozė: „Jos metu gleivinė perauga grybeliu ir susidaro tarsi kietas mazgas, kuris jaučiasi kaip svetimkūnis. Ši forma yra pati pavojingiausia, kadangi gali supiktybėti“.
Kadangi kandidamikozės simptomai yra labia įvairūs ir dažnai subjektyvūs kiekvienam pacientui, be to, yra labai daug kitų ligų, kurios gali sukelti panašius simptomus, svarbu neužsiimti savigyda ir atsiradus neįprastiems pakitimams ar pjūčiams burnoje – kreiptis į specialistus.
Kaltininkas – Candida grybelis
Kandidamikozę paprastai sukelia Candida grybeliai, iš kurių dažniausiai aptinkamas baltasis mieliagrybis (lot. Candida albicans). Šių grybelių turi ir sveiki žmonės, tad simptomams pasireikšti, pasak gydytojos, reikia tam tikrų sąlygų.
Dažniausiai – tai imuniteto nusilpimas, bakterijų pusiausvyros sutrikimas, bloga burnos higiena. Taip pat pastebėta, jog šių grybelių padaugėja, esant skrandžio problemoms, ypač padidėjus skrandžio rūgštingumui.
„Ši infekcija gali kartotis, jei išlieka sąlygos, kurios sukėlė Candida grybelių dauginimąsi. Pavyzdžiui, jei išlieka netinkama dantų ar išimamų protezų priežiūra, nusilpęs imunitetas, net ir sėkmingai sugydžius infekciją, po kurio laiko ji gali grįžti, – teigė gydytoja periodontologė M.Domeikaitė. – Šios rūšies grybelis per tam tikrus mechanizmus ir išskiriamas medžiagas gali sukelti ląstelių mutaciją, dėl kurių audiniuose gali atsirasti piktybinių pakitimų. Ypač pavojinga yra mazginė kandidamikozės forma, kuri priskiriama ikivėžinėms burnos gleivinės ligoms“.
Kokie gydymo būdai efektyviausi
Jei tyrimais nustatoma burnos kandidamikozė, pacientui yra skiriami sisteminiai priešgrybeliniai vaistai, kurių dozę nustato gydytojas pagal infekcijos stiprumą bei paciento bendros sveikatos būklę.
Taip pat gana plačiai yra naudojami vietiniai priešgrybeliniai vaistai – kramtomos tabletės ir geliai, tačiau jų veiksmingumas, pasak specialistės, dažniausiai nėra pakankamas, nes jie veikia tik vietiškai burnos gleivinėje.
„Jei kandidamikozės priežastis yra sisteminė, šio grybelio aptinkama ne tik burnoje, tačiau ir visame virškinamajame trakte bei kitose srityse, kas lemia vėlesnius kandidamikozės recidyvus. Būtent dėl šios priežasties sisteminiai vaistai yra kur kas veiksmingesni“, – paaiškino gydytoja periodontologė M.Domeikaitė.
Patarimai, kaip išvengti šios ligos
- Visus metus stiprinkite savo imuninę sistemą.
- Rūpinkitės gera burnos, dantų ir išimamų protezų priežiūra. Svarbu bent kelis kartus per savaitę dezinfekuoti išimamus protezus specialiomis tabletėmis, kasdien plauti juos po tekančiu vandeniu ir nakčiai palitki sausai (niekada nelaikyti užmerktų protezų stiklinėje).
- Laiku atlikite profesionalią burnos higieną.
- Vartodami antibiotikus, kartu nepamirškite išgerti ir gerųjų žarnyno bakterijų, kurių vartojimą rekomenduojama tęsti bent 2–3 savaites po antibiotikų kurso.
- Jei vartojate purškiamus vaistus nuo astmos, rekomenduojama išsiskalauti burną skalavimo skysčiu ar vandeniu po jų naudojimo.
- Mažinkite cukraus vartojimą.
- Jei vargina burnos sausumas, seilėtekį galite skatinti becukrėmis pastilėmis ar naudoti specialius burnos drėkiklius.
