Bėgiojimui blogo oro nėra – kaip pasirengti bėgiojimui žiemą?

Bėgiojimas / Shutterstock nuotr.
Autorius: Monika Kairienė
Publikuota: 2021-01-22 16:55
Dažnas nuo Naujųjų metų pasižada pradėti sportuoti, tačiau pretekstų to nedaryti šiuo laikotarpiu yra daug – karantinas, sporto klubai uždaryti, o lauke šalta. Vis dėlto fizinis aktyvumas yra labai svarbus fizinės ir psichikos sveikatos veiksnys. Kai sporto klubai uždaryti, o sportuoti namuose, kuriuose karantino metu ir taip praleidžiame labai daug laiko, motyvacijos rasti sunku, viena patraukliausių alternatyvų palaikyti fiziniam aktyvumui – bėgiojimas lauke. Treneris, kineziterapeutas Gytis Barkus pataria, kaip pasirengti bėgiojimui šaltuoju metų laiku.

Treneris, kineziterapeutas Gytis Barkus sako, kad bėgiojimas šiuo metu yra vienas iš nedaugelio būdų sportuoti, judėti, išlikti aktyviems. Pasak G.Barkaus, pradedantieji bėgikai žiemą dažnai daro vieną klaidą. „Oro sąlygos lauke priverčia prisirengti. Dažnas pradedantysis bėgikas prisirengia per daug, bėgdamas sušyla, perkaista ir vėliau peršąla. Žmogaus organizmas yra unikalus. Jis sugeba greitai prisitaikyti prie aplinkos sąlygų ir veikti optimaliai“, – sako kineziterapeutas G.Barkus.

Pasak trenerio G.Barkaus, komfortiškam bėgiojimui žiemą svarbi tinkama apranga: „Ji turėtų būti lengva, nevaržanti judesių ir sulaikanti drėgmę. Patariu įsigyti termo glaustines viršutinei ir apatinei kūno daliai, kaklo uždangalą, kepurę, pirštines, kojinės su vilna, avalynei tinka ir įprasti bėgimo bateliai. Profesionalios aprangos ir avalynės galima rasti kiekvienoje specializuotoje parduotuvėje. Svarbiausia, kad suvokimas, jog neturite specialios striukės neužgožtų noro judėti!“

Dar vienas bėgiojimo šaltuoju metų laiku pavojus – slidūs šaligatviai ar miško takeliai. „Bėgiojimas esant slidžiam paviršiui rizikingas. Traumos tikimybė gali padidėti kelis kartus. Idealiu atveju ją sumažinti galėtų geras pusiausvyros ir koordinacijos duomenų turėjimas, tačiau nenuvertinkime ir atsitiktinumo scenarijaus. Išlikime sąmoningi ir iš pradžių susipažinkime su pasirinktu bėgimo maršrutu, o tik tada pulkime gerinti rezultatų“, – sako G.Barkus.

Treneris, kineziterapeutas Gytis Barkus. „GymPlius“ sporto klubo nuotr.
Treneris, kineziterapeutas Gytis Barkus. „GymPlius“ sporto klubo nuotr.

Apšilimas – pusė treniruotės sėkmės

Prieš bėgimo treniruotę itin svarbu atlikti apšilimą. „Šiuo metu, kai daug laiko praleidžiame namuose sėdėdami, kai kurie mūsų raumenys, pavyzdžiui, užpakaliniai šlaunies raumenys, yra linkę trumpėti. Jų sutrumpėjimas ir noras apsiauti sportbačius ir greitai išbėgti į lauką gali lemti traumą“, – paaiškina treneris.

Dėl to, pasak G.Barkaus, itin svarbu atlikti apšilimą prieš bėgimo treniruotę. Jis turėtų trukti 5-10 minučių. „Geras apšilimas yra jau 50% atliktos bėgimo treniruotės. Atlikdami dinaminius tempimo ir mobilumo pratimus, ne tik pakelsime kūno temperatūrą, pagerinsime raumenų klampumą (efektyvumą), elastingumą, bet ir apsisaugosime nuo raumenų patempimų, sąnarių uždegimų, čiurnos pasisukimų bėgimo metu“, – sako kineziterapeutas G.Barkus.

Laiką namuose taip pat galite išnaudoti stiprindami raumenis, kurie bėgimo kokybę pagerintų. „Rekomenduočiau namuose atlikti statinius ir dinaminius pratimus po vieną koją, juk 80 proc. bėgimo yra kūno svorio permetimas nuo vienos ant kitos kojos. Taip pat stiprinti sėdmenis, užpakalinius šlaunies raumenis, kurie ypatingai svarbūs kai bėgdami atsispiriame. Daugelį nuo bėgiojimo ir rezultatų gerinimo sustabdo sutrumpėję blauzdos raumenys. Juos atpalaiduokite statiškų tempimų, masažinio volo pagalba“, – pataria treneris, kineziterapeutas G.Barkus.