Billie Eilish prisipažino turinti Tureto sindromą: „Tai dalis manęs“

Billie Eilish / Shutterstock nuotr.
Autorius: manodaktaras.lt
Publikuota: 2022-05-26 10:56
„Labai džiaugiuosi galėdama apie tai kalbėti“, – apie gyvenimą su Tureto sindromu viename interviu Davidui Lettermanui prisipažino „Grammy“ laureatė Billie Eilish. Tai nervų sistemos būklė, pasireiškianti judesių ir balsiniais tikais bei elgesio ir emociniais sutrikimais.

Šis neurologinis sutrikimas, kaip teigė garsi amerikiečių atlikėja (20 m.)  pasirodžiusi D.Lettermano „Netflix“ pokalbių šou „My Next Guests No Introduction“ 4 sezono premjeroje, jai buvo diagnozuotas nuo 11 metų, skelbia People.com

Dainininkė neslėpė, jog dienos eigoje jai nevalingai pasireiškia daugybė įvairių tikų, tačiau daugelis to gali ir nepastebėti: „Aš judinu ausis, pakeliu antakį ir suspaudžiu žandikaulį. Lenkiu vieną, kitą ranką, judinu raumenis. Tai dalykai, kurių niekada nepastebėtumėte bendraudami su manimi, tačiau mane jie labai vargina“.

Tureto sindromas B.Eilish buvo nustatytas dar vaikystėje, maždaug prieš devynerius metus, kai ji patyrė pirmuosius nedidelius fizinius tikus, kurie ilgainiui paūmėjo. Tačiau kai visą dėmesį, sako, sutelkianti į konkrečias užduotis, tokias kaip dainavimą ar jodinėjimą žirgais, tikų beveik nepatirianti.

Atikėja prisipažino, jog anksčiau apie tai visai nepasakojo, mat dažniausia žmonių reakcija, pastebėjus jos tikus, būna juokas: „Jie mano, kad aš stengiuosi būti juokinga... kad tai juokingi judesiai. Bet mane tai žeidžia“.

Atskleidusi turinti Tureto sindromą B.Eilish sulaukė daug palaikymo ir sužinojo, jog šį sindromą turi nemaža dalis žmonių.

„Nėra taip, kad man tai labai patinka, bet tai – dalis manęs. Susidraugavau su juo (Tureto sindromu – red. pastaba). Taigi, dabar jaučiuosi labiau pasitikinti“, – sakė atlikėja.

Ką verta žinoti apie Tureto sindromą?

Kaip skelbia Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC), Tureto sindromas (TS) yra nervų sistemos būklė, sukelianti tikus – staigius pasikartojančius trūkčiojimus, judesius ar garsus. Žmogus negali jų valingai sustabdyti, pavyzdžiui, gali nuolat mirksėti arba nevalingai niurzgėti.

Yra dviejų tipų tikai – motoriniai ir vokaliniai. Motoriniai tikai – kūno judesiai, tokie kaip pečių gūžtelėjimas, rankos trūkčiojimas, mirksėjimas ir kt. Vokaliniai: pvz. niūniavimas, gargaliavimas, vieno ar kelių pasikartojančių žodžių ar frazių tarimas.

Sudėtingi tikai paprastai apima kelias skirtingas kūno dalis ir gali turėti tam tikrą modelį, pvz. galvos purtymas trūkčiojant ranka, o tada šokinėjimas aukštyn.

TS simptomai dažniausiai prasideda vaikui sulaukus 5–10 metų. Pirmieji dažniausiai būna motoriniai tikai, atsirandantys galvos ir kaklo srityje. Tikai paūmėja streso ar didelio jaudulio metu, tačiau paprastai nurimsta ir beveik nepastebimi, žmogui susikoncentravus į tam tikrą veiklą.

Nors TS simptomai, vaikui augant, nuolat keičiasi (gali atsirasti, išnykti ir vėl atsirasti), ši neurologinė būklė laikoma lėtine.

Daugeliu atvejų tikų sumažėja paauglystėje ir sulaukus pilnametystės, o kartais visai išnyksta. Yra nuomonių, jog šį sindromą turinys asmenys nuolat atkartoja kitų žodžius ar beria keiksmažodžių tiradas, bet, anot CDC ekspertų, minėti simptomai yra reti ir nebūtinai priskirtinti TS diagnozei.

Nors TS nėra išgydomas, yra metodų, padedančių valdyti tikus. Daugeliui žmonių tikai netrukdo kasdieniam gyvenimui, todėl nereikia ir gydymo. Tačiau, jei tikas sukelia skausmą ar savęs žalojimą, trukdo mokymuisi ar darbui, yra skiriami vaistai ar elgesio terapija.

Parengta pagal: www.people.com bei www.cdc.gov

Užsiregistruoti konsultacijai pas gydytoją neurologą galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.