„Britiškoji“ koronaviruso atmaina į Lietuvą galėjo būti įvežta dar lapkritį

Karantinas, medicininė kaukė, koronavirusas,Covid-19 / Shutterstock nuotr.
Autorius: manodaktaras.lt
Publikuota: 2021-02-02 14:30
Lietuvos vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė sako, kad sparčiau plintanti „britiškoji“ koronaviruso atmaina į Lietuvą galėjo būti įvežta ir pradėjo plisti dar lapkritį, tačiau ji pabrėžia nemananti, kad ši atmaina yra dominuojanti.

„Įvežimo rizika, ji galėjo būti ir rudenį, galbūt tai galėjo būti ir lapkričio mėnuo. Nes kol buvo pavieniai atvejai, mažai tikėtina, kad ją turėjom. (...) Labai tikėtina, kad gali būti ir daugiau tokių atvejų. Tiesiog sekoskaitos tyrimų atlikta nedaug, todėl atitinkamai jų nepavyko nustatyti“, – BNS antradienį sakė L.Ašoklienė.

„Ji sudaro kažkokią dalį tarp visų atvejų, tačiau nemanau, kad ji yra dominuojanti. Jei būtų daug jos, tai būtume aptikę“, – pridūrė epidemiologė.

Pasak jos, įvertinus švelninamas karantino sąlygas ir „britiškosios“ atmainos spartesnį plitimą, svarstoma griežtinti kaukių dėvėjimą patalpose.

„Svarbiausia – apsauga uždarose patalpose. Tikrai nebeturėtume dėvėti tų medžiaginių kaukių arba skydelių, aš suprantu, kad žmonėms patogiau, lengviau kvėpuoti, nerasoja akiniai. Tačiau jei jau dėvime, tai turime dėvėti tinkamas ir teisingai“, – kalbėjo L.Ašoklienė.

„Tos baimės yra ir to nerimo yra. Kai turi sergamumo mažėjimą, tai tas kiekvienas atlaisvinimas kelia šiokį tokį nerimą, kaip tai turės įtakos epidemiologinei situacijai. Ir su šia atmaina taip pat tos baimės yra“, – sakė epidemiologė.

L.Ašoklienės teigimu, teisingas ir tinkamų apsaugos priemonių dėvėjimas ypač aktualus kontaktines paslaugas teikiančiam verslui.

Pasak jos, nors medžiaginės kaukės pristabdo viruso plitimą, medicininės kaukės ir respiratoriai yra kur kas efektyvesni, o siekiant apsisaugoti nuo spartesnio mutavusio viruso plitimo griežtesnį kaukių dėvėjimą yra nustačiusi ir Vokietija ar Austrija.

Epidemiologė pabrėžė, kad specifinių priemonių, norint suvaldyti mutavusių atmainų plitimą, nėra – taikomi įprasti, tačiau griežtesni apribojimai, susiję su kelionėmis, karantino sąlygomis, apsaugos priemonių dėvėjimu.

L.Ašoklienė taip pat sakė, kad kaukių dėvėjimas lauke galėtų būti peržiūrėtas, tačiau tai priklausys nuo epidemiologinės situacijos šalyje.

„Kol yra aukštas sergamumas, o jis pas mus išlieka aukštas, tai nėra svarstoma atsisakyti. Sumažėjus sergamumui, bus galima svarstyti, kad palikti privalomą kaukių dėvėjimą tik uždarose erdvėse, o lauke – tik rekomenduoti“, – kalbėjo vyriausioji šalies epidemiologė.

Įtarimų sukėlė molekulinio tyrimo atsakymas

Sveikatos apsaugos ministerija pirmadienį BNS patvirtino, kad sausio pradžioje vilnietei buvo nustatytas užsikrėtimas Jungtinėje Karalystėje (JK) išplitusia koronaviruso atmaina.

Vyriausioji šalies epidemiologė pastebi, kad įprastai tokie atvejai yra susiejami su kelionėmis, tačiau Lietuvoje to padaryti nepavyko.

Kaip BNS pirmadienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, manoma, kad moteris mutavusia atmaina užsikrėtė nuo artimojo namų aplinkoje.

Epidemiologinio tyrimo metu išsiaiškinta, kad jis išvykęs į užsienį nebuvo. Sergantysis taip pat nenurodė, jog būtų bendravęs su asmenimis, grįžusiais iš užsienio, ar užsikrėtusiais COVID-19.

Jam užsikrėtimas patvirtintas gruodžio pabaigoje.

Vis dėlto, anot vyriausiosios epidemiologės, „britiškoji“ atmaina nėra susijusi su staigiu atvejų augimu praėjusių metų pabaigoje.

„Mūsų sergamumo kilimas prasidėjo gerokai anksčiau ir tos ribojimo priemonės buvo įvestos šiek tiek vėliau. Bent jau pas mus šito kilimo nereikėtų sieti su JK atmaina, nes būtume bent jau iš ankstesnių pavienių atvejų sekoskaitos greičiausiai aptikę ją“, – kalbėjo L.Ašoklienė ir pridūrė nemananti, jog ir dabar ši atmaina yra dominuojanti.

L.Ašoklienės teigimu, mutavusia koronaviruso atmaina susirgusios moters ėminys sekoskaitos tyrimams į laboratoriją Roterdame buvo išsiųstas po to, kai įtarimų sukėlė molekulinio tyrimo atsakymas.

„Kai laboratoriniai tyrimai yra atliekami su tam tikrai reagentais, galima turėti įtarimą, kada galima turėti mutaciją. Tos moters mėginiai buvo atrinkti, nes buvo atlikti tyrimai su vienais reagentais ir buvo įtarimas, kad galbūt ten yra mutacija, nes vieno geno neskaitė reagentai“, – kalbėjo epidemiologė.

„Dažniausiai tokius ėminius ir siūloma atlikti sekoskaitos tyrimams, todėl šios moters ir dar kelių žmonių mėginiai buvo atrinkti, o pasitvirtino kol kas tik vienas“, – pridūrė ji.

Kaip BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerija, informacija apie mutaciją ėminyje buvo gauta praėjusios savaitės ketvirtadienį, tačiau vėliau buvo tikslinamos detalės.

„Kreipėmės į laboratoriją Nyderlanduose dėl išsamaus viruso mutacijos aprašymo. Atsakymą gavome vasario 1 dieną“, – sakė sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta, paklausta, kodėl apie tai nebuvo informuota anskčiau.

Anot jos, apie aptiktą mutaciją taip pat paskelbta per Europos Komisijos skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemą – tokiu būdu pasidalyta informacija su Europos Sąjungos šalių kompetentingomis institucijomis, Europos komisija, Pasaulio sveikatos organizacija, Europos ligų, prevencijos ir kontrolės centru.

Sekoskaitos tyrimai turėtų būti reguliarūs

L.Ašoklienės teigimu, Lietuvoje kol kas sekoskaitos tyrimai atliekami universitetų laboratorijose moksliniais tikslais, tačiau siekiama, kad valstybė juos darytų reguliariai.

Vyriausybė praėjusį penktadienį pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) organizuoti ir koordinuoti koronaviruso genomo sekos tyrimą, kad būtų nustatomos viruso mutacijos.

Vyriausybės protokoliniame nutarime nurodoma, kad COVID-19 ligą sukeliančio viruso genomo sekoskaitos tyrimo tikslas yra stebėti Lietuvoje aptinkamų SARS-CoV-2 atmainų įvairovę, paplitimą ir jų genomų kitimą epidemijos eigoje.

Tyrimo rezultatais numatoma dalintis viešai, taip įgalinant nepriklausomus tyrimus, atliekamus Lietuvoje ar kitur pasaulyje, ir taip pat prisidedant prie bendrų pasaulio žinių apie SARS-CoV-2 evoliuciją ir paplitimą.

„Turim bendradarbiavimą su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru, kuris irgi yra nusiteikęs ir suinteresuotas, kad šalyse būtų atlikta daugiau sekoskaitos tyrimų, tai jie irgi norėtų prisidėti“, – sakė L.Ašoklienė.

Gruodžio 19 dieną Jungtinės Karalystės pareigūnai patvirtino, kad nauja koronaviruso atmaina, aptikta šalyje, gali plisti sparčiau. Šios šalies ministro pirmininko Boriso Johnsono teigimu, naujos atmainos virusas gali būti 70 proc. labiau užkrečiamas.

Nustatyta, jog ši viruso atmaina nukonkuravo kitas dominuojančias atmainas ir tapo viena iš dažniausiai aptinkamų Anglijos regione. Manoma, kad dėl jos stipriai išaugo susirgimų skaičius.

Dėl to daugelis Europos Sąjungos valstybių, tarp jų ir Lietuva, buvo laikinai uždraudusios keleivių atvykimą iš Jungtinės Karalystės.

Vėliau sausį B.Johnsonas pranešė, jog esama „tam tikrų duomenų“, jog naujos atmainos koronavirusas yra ne vien užkrečiamesnis, bet ir lemia didesnį užsikrėtusiųjų mirtingumą.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.