Burnos vėžys – matomoje vietoje, tačiau aptinkamas vėlai

Odontologo kabinetas / Shutterstock nuotr.
Autorius: Monika Kairienė
Publikuota: 2020-10-30 11:57
Burnos vėžys iš kitų organų piktybinių navikų išsiskiria tuo, kad pastebėti jį gana lengva – burnos ertmė yra lengvai matoma sritis. Tačiau, pasak dantų implantologijos klinikos „DIKlinika“ burnos chirurgės Jolantos Buinovskos, didelė dalis burnos vėžio atvejų diagnozuojama jau pažengusios stadijos.

Dantų implantologijos klinikos „DIKlinika“ odontologė, burnos chirurgė Jolanta Buinovska sako, kad burnos ertmė yra lengvai matoma sritis, tad burnos navikų diadnostika turėtų būti labai paprasta ir greita. „Tačiau praktikoje matome priešingą vaizdą – net 60 proc. pacientų kreipiasi į specialistą esant pažengusiai ligos stadijai, kai veiksmingas ir radikalus gydymas galimas apie 50 proc. atvejų“, – sako burnos chirurgė J.Buinovska.

Pasak J.Buinovskos, anksti diagnozuoti burnos vėžį sudėtinga dėl to, kad burnos vėžys greitai plinta: „Burnos ertmės gleivinėje gausu kraujagyslių, nervų, greta – kaulinės struktūros. Visa tai lemia, kad vėžys sparčiau plinta. Pats agresyviausias ir blogiausios prognozės yra burnos dugno gleivinės vėžys. Jis greitai išplita į gretimas struktūras ir organus, liežuvį, apatinį žandikaulį, kraujagysles, nervus, plačiai metastazuoja. Tam palanki anatominė sandara.“

Tad norint burnos vėžį diagnozuoti anksti, būtina atkreipti dėmesį į šiuos simptomus: „Burnos gleivinės vėžys pasireiškia keliomis formomis, kurios ir nulemia ligos simptomus. Dažniausiai yra opėjanti endofitinė forma, primenanti opą ar infiltratą (gleivinės sustandėjimą, patinimą). Kita forma – egzofitinė, susidaranti mazgo, papilomos pavidalo. Dažnai būna mišri forma. Vienas iš pirmųjų simptomų yra skausmas valgant, negyjanti ir sparčiai didėjanti opa ar infiltratas, vėliau atsiranda nemalonus kvapas.“

Kai kurių formų burnos vėžį anksti diagnozuoti sunku, nes ne visada jį atpažįsta ir specialistas. „Pirminį dantenų gleivinės vėžį diagnozuoti pavyksta retai, dažnai jis palaikomas lėtiniu periodontitu, epuliu. Paprastai, kai pacientai kreipiasi į odontologą, jiems šalinami dantys, šaknys, gydoma ir tik atsiradus naviko progresavimui, įtariamas piktybinis navikas, atliekama biopsija“, – sako burnos chirurgė J.Buinovska.

Burnos chirurgė Jolanta Buinovska. „DIKlinika“ nuotr.
Burnos chirurgė Jolanta Buinovska. „DIKlinika“ nuotr.

Kam didesnė rizika?

Pasak burnos chirurgės J.Buinovskos, vyrai 6 kartus dažniau nei moterys serga burnos ertmės ir ryklės vėžiu. „Rizikos veiksniai – rūkymas, alkoholio vartojimas, vitaminių A ir C trūkumas maiste, paveldimumas, virusai, saulės apšvita, bloga burnos ertmės higiena, lėtinė trauma, karštas maistas, bloga dantų būklė ir nuolatinis gleivinės traumavimas suirusiais dantimis, šaknimis ar nekokybišku protezu, profesiniai veiksniai“, – sako burnos chirurgė.

Pasak J.Buinovskos, dažnai burnos vėžio užleidimą nulemia socialiniai veiksniai: „Dažniausiai burnos ertmės vėžiu serga vyrai, piktnaudžiaujantys alkoholiu, rūkantys, su bloga burnos higiena.“

Ar odontologas gali aptikti burnos vėžį profilaktinės apžiūros metu?

Pasak odontologės, burnos chirurgės J.Buinovskos, profilaktinio vizito pas odontologą metu būtina išsami burnos ertmės apžiūra, apčiuopa, kurios metu ištiriamas liežuvis, burnos dugnas, burnos gleivinė, pažandžių ir kaklo limfmazgiai, seilių liaukos. „Dažniausiai tenka skirti ankstyvas vėžio formas nuo leukoplakijos, trauminių opų, papilomų. Jeigu gydoma opa per 2 savaites neužgyja, tuomet reikėtų įtarti, kad tai gali būti piktybinis navikas ir būtinai skirti morfologinį tyrimą“, – sako burnos chirurgė J.Buinovska.

Užsiregistruoti pas burnos chirurgę Jolantą Buinovską galima ČIA