Chirurgas – apie pilvo išvaržas: „Dalis pacientų delsia kreiptis, nes bijo operacijos“ 

Pilvo skausmas; pilvo sienos išvarža / Shutterstock nuotr.
Autorius: Eglė Dagienė
Publikuota: 2022-05-27 09:15
Pilvo išvarža – pilvo sienoje susidaręs defektas (dažniausiai raumenų arba jungiamojo audinio – aponeurozės), pro kurį gali prasiveržti pilvo ertmės organai, tokie kaip žarna ar taukinė. Kaip portalui manodaktaras.lt sakė gydytojas chirurgas Justas Kuliavas, neretai žmogus, apčiuopęs nedidelį gumbą bamboje ar kirkšnyje, ir toliau sau ramiai gyvena. Tačiau pasitaiko atvejų, kai būtina nedelsiant skubėti į ligoninę. 

Dažniausiai išvarža „kapsi“ po truputį

Pasak gydytojo, pilvo sienos išvaržos būna įgimtos ir įgytos, taip pat pooperacinės, atsiradusios pjūvio vietoje po operacijos. Didžoji dalis įgimtų pilvo sienos išvaržų „užgyja“ savaime, kitą dalį, deja, tenka sutvarkyti chirurginiu būdu.

Kalbant apie įgytas pilvo sienos išvaržas, dažniausi jas provokuojantys veiksniai yra nutukimas, chroniškas kosėjimas (neretai būdingas rūkantiems žmonėms), sunkus fizinis darbas, susijęs su didelio svorio kilnojimu. 

„Didelis keliamas krūvis padidina spaudimą pilvo ertmėje, todėl silpniausiose pilvo sienos vietose atsiranda, liaudiškai tariant, „trūkis“. Retais atvejais išvarža susiformuoja po vieno staigaus svorio pakėlimo, dažniausiai ji „kapsi“ po truputį, kol vieną dieną išsiveržia į paodį, pro pilvo sienoje susidariusį raumenų defektą. Tačiau išvaržos atsiradimo riziką gali padidinti ir genetinės ligos, dėl kurių žmogus turi silpną pilvo jungiamąjį audinį“, – pasakojo „Gerovės klinikos“ gydytojas pilvo chirugas, proktologas Justas Kuliavas.

Kirkšnies išvaržos sudaro apie 75 proc. visų pilvo sienos išvaržų, dažniausiai pasireiškia vyrams dėl dažnesnių svorių kilnojimų, nutukimo ir kitų priežasčių, o moterims – gerokai rečiau (santykiu 9:1).

Gydytojas pilvo chirurgas Justas Kuliavas
Gydytojas pilvo chirurgas Justas Kuliavas

Pavojingiausia problema – išvaržoje įstrigę pilvo organai

Atsiradus pilvo išvaržai žmogus paprastai jaučia skausmą, ypač keldamas sunkius daiktus arba stanginantis. Vienas pagrindinių išvaržos požymių – iššokęs gumbas, kurį žmogus pats gali nesunkiai apčiuopti. Išvaržos gali atsirasti skirtingose vietose, dažniausiai kikšnyse, bambos srityje arba pilvo vidurinėje linijoje.

Apčiuopęs gumbą dažnas bando ją įstumti atgal ir neretai – sėkmingai. Tačiau, anot gydytojo, pavojingiausia, kai išvaržos vartuose įstringa žarna ar kiti pilvo organai.

„Užstrigusi pilvo organo dalis dažniausiai nebegrįžta atgal, tuomet susidaro kietas „guzas“, tada atsiranda stiprūs skausmai. Jei išvaržos kilpoje įstringa žarna, išsivysto jų nepraeinamumas. Tokius pacientus ima pykinti, neretai jie vemia. Tokiais atvejais nedelsiant reikia kviesti greitąją pagalbą ir skubėti operuoti“, – paaiškino chirurgas J.Kuliavas.

Baiminasi operacijos

Kai kurios pilvo ar kirkšnies išvaržos gali būti besimptomės, tokiu atveju, pasak gydytojo, jos dažniausiai grėsmės nekelia ir nieko specialaus daryti nereikia. Išvaržos, nesukeliančios skausmo ir didelio diskomforto, neretai „pasislepia“, žmogui gulint, o gali pasirodyti vaikštant ar dirbant fizinį darbą.

„Būna, kad vyrai kreipiasi jau su labai didele išvarža. Tai rodo, kad ji jau senokai atsiradusi ir gerokai pažengusi. Pacientai dažnai delsia kreiptis iki paskutiniųjų, kai jau nebegali kentėti, nes tiesiog bijo pačios operacijos, kuri daugeliu atvejų yra neišvengiama, – teigė gydytojas. – Geriau taip nerizikuoti, nes esant didesnei išvaržai ir pati operacija tampa sudetingesnė. Atsiradus žarnų įstrigimui ir per daug uždelsus, gali prasidėti žarnos gangrena, tuomet reikės pašalinti ne tik išvaržą, bet ir dalį žarnos“.

Yra įvairių išvaržos chirurgijos metodų: gali būti atliekama klasikinė – atvira operacija (pjūvis daromas išvaržos vietoje), tačiau, kaip pastebi pilvo chirurgas J.Kuliavas, vis labiau populiarėja minimaliai invazyvi –  laparaskopinė operacija, po kurios lieka mažesni randai, pacientai greičiau sveiksta ir grįžta į normalų gyvenimą.

Po pilvo išvaržos operacijos pacientams patariama vengti vidurių užkietėjimo: reikia stengtis vartoti maistinių skaidulų turinčio maisto, kuo daugiau ląstelienos. Jei yra galimybė, po operacijos kelis mėnesius rekomenduojama nedirbti didelio fizinio krūvio reikalaujančio darbo, nekelti sunkių svorių, kad nepadidėtų slėgis pilvo ertmėje.