Covid-19 infodemija – pagydoma

Infodemija; informacija apie Covid-19; perteklinis informacijos srautas / Shutterstock nuotr.
Autorius: Pranešimas žiniasklaidai
Publikuota: 2022-07-25 19:37
Covid-19 pandemija mus užklupo dar 2020 metų pradžioje, o neilgai trukus po to susidūrėme ir su neregėta informacijos krize – infodemija.

Infodemijos terminą vartoja ir aprašo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO): „Infodemija tai yra informacijos apie problemą perteklius, kuris apsunkina sprendimo paieškas. Per ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją ji gali reikšti klaidingos informacijos, dezinformacijos ir gandų sklaidą. Infodemija gali trukdyti veiksmingai reaguoti į visuomenės sveikatos problemas, sukelti painiavą ir žmonių nepasitikėjimą.“

Kyla iš nežinomybės ir baimės

Infodemiją įvardijo Europos Komisija (EK) komunikate apie COVID-19. „Natūralu, kad pandemijos metu viešoje erdvėje atsirado daug spekuliacijų bei melagienų, – teigiama čia. – Žmonės yra nuolat gąsdinami ir ne tik ligoninių vaizdais, bet ir įvairiomis sąmokslo teorijomis, tokiomis kaip mitai apie COVID-19 skleidžiančius 5G įrenginius ar per vakcinas įmontuojamus čipus.“

Anot Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojo dr. Nerijaus Maliukevičiaus, baimės visuomenėje kyla dėl nematomos viruso grėsmės ir informacijos stokos. Būtent dėl to vos prasidėjus pandemijai pradėjo plisti konspiracijos teorijos apie 5G technologiją, kurios teigia, kad virusas gali būti „platinamas elektromagnetinėmis bangomis“.

Pasak dėstytojo, konspiracijos teorijos tam tikrų politinių veikėjų dažniausiai paskleidžiamos tikslingai, planuotai ir strategiškai apgalvotai. Ryškiausi to pavyzdžiai yra Kinijos ir Rusijos autoritariniai režimai. Karantino metu oficialūs Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovai socialiniuose tinkluose paskelbė, kad virusą į Kiniją neva atvežė JAV kariai, taip pat buvo galima išgirsti, kad virusas neva buvo sukurtas JAV karinėse laboratorijose.

„Panašias teorijas apie virusus, sukurtus JAV laboratorijose, galėjome matyti dar sovietmečiu – tai sovietų KGB aktyvių priemonių skiriamasis ženklas. Iš esmės dabar plintančios teorijos – tai tais laikais parengti ir vėl aktyvuoti „paruoštukai“. Dabar tokios teorijos paskleidžiamos COVID-19 tema, nukreipiant žinutes į JAV ir Europos Sąjungą, taip bandant paveikti žmonių pasitikėjimą vienas kitais, valstybe ir jos institucijomis“, – sako ekspertas.

„Krizės metu veikė ir pykčio emocijos – juk mūsų gyvenimas tapo itin apribotas – socialinis gyvenimas, judėjimas, darbo galimybės buvo suvaržyti, todėl natūralu, kad akumuliavosi ir pyktis“, – kalba VU TSPMI dėstytojas dr. N.Maliukevičius. Dėl šios priežasties galima pastebėti bandymus ieškoti atpirkimo ožių.

Tiksli ir efektyvi komunikacija

Dezinformacijos „sėkmė“ visiškai priklauso nuo žmonių, kurie ja tiki ir dalijasi. Kad nepaskleistume dezinformacijos, ekspertai pataria būti itin atidiems dalijantis žinutėmis, kurios gali išprovokuoti stiprią reakciją, taip pat atrodo pernelyg geros ar blogos, kad būtų tiesa. Paprastas būdas jas patikrinti – atlikti interneto paiešką ir įsitikinti, ar panašią naujieną praneša bent keli patikimi šaltiniai.

N.Maliukevičiaus teigimu, pasaulio valstybės visuomet stengiasi užkirsti kelią melagingų naujienų plitimui.

„Viena pagrindinių kovos su melagienomis priemonių valstybėms tampa tikslios ir efektyvios strateginės komunikacijos įgyvendinimas. Jeigu ta priemonė veikia, tuomet pasitikėjimas natūraliai didėja ir galimas melagienų efektas mažėja. Tą galime matyti ir Lietuvoje, kur egzistuoja krizės metu išbandyta komunikacijos sistema (pvz. koronastop.lt portalas). Šiuo metu sukurti ir naudojami net internetiniai robotai-pagalbininkai, suteikiantys tikslią informaciją apie COVID-19 virusą. Ekspertinės informacijos poreikis yra itin didelis.“