Kasdienė medikų kova su COVID-19 infekcija / Vidmanto Balkūno (VUL Santaros klinikos) nuotr.

COVID-19 nėra tik kvėpavimo takų infekcija: kokius neurologinius pažeidimus daro šis virusas?

manodaktaras.lt
Publikuota: 2020-08-15 12:53
Vienas iš gluminančių koronavirusinės infekcijos COVID-19 bruožų – kiek daug organizmo sistemų ši liga paveikia. Šis koronavirusas daugeliu atveju yra kvėpavimo takų infekcija, kuri taip pat gali pakenkti širdies veiklai, tačiau mažai žinoma apie COVID-19 poveikį nervų sistemai.

Dažniausiai – uoslės ir skonio praradimas

Balandį pasirodęs tyrimas atskleidė, kad daugiau kaip trečdaliui tirtų COVID-19 pacientų Uhane, Kinijoje pasireiškė neurologinės komplikacijos – nuo uoslės netekimo iki insulto.

Londono universiteto koledžo tyrimas, publikuotas liepą, parodė, kad 10 iš 43 tirtų COVID-19 pacientų pasireiškė „laikinas smegenų veiklos sutrikimas“ ir delyras (sąmonės sutrikimo būsena), 12 – galvos smegenų uždegimas, 8 – insultas, 8 – nervų sistemos pažeidimas. Kito Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo duomenimis, net ir jaunesniems nei 60 metų COVID-19 pacientams gali pasireikšti psichozė, depresija ar insultas.

Tarp dažniausių neurologinių COVID-19 simptomų yra uoslės ir skonio praradimas. Tai gali būti pirmieji požymiai, kad pacientas serga COVID-19. Pagal vieną tyrimą, šie simptomai pasireiškė 88 proc. Europos ligoninėse nuo COVID-19 gydytų pacientų. Kiti galimi neurologiniai COVID-19 simptomai: galvos skausmas, svaigimas, sąmonės praradimas, silpnumas, traukuliai, paralyžius, insultas ir kiti.

Kaip virusas veikia nervų sistemą

Kaip SARS-CoV-2 koronavirusas, sukeliantis COVID-19 ligą, kenkia nervų sistemai, nėra visiškai aišku. Žinoma, kad viruso dalelės patenka į organizmą per nosį ir burną. Gali būti, kad tuomet virusas prasiskverbia pro akytkaulio plokštelę (kaukolės dalį virš nosies), tada pasiekia uodžiamąjį stormenį, kuriame yra uoslės nervas. Žmogus gali prarasti uoslę. Jei virusas prasiskverbia į skonio receptorius, neuronai neperduoda  signalų smegenims, žmogus praranda skonį.  

Kita hipotezė susijusi su baltymo receptoriumi ACE2. Koronavirusas SARS-CoV-2 į žmogaus organizmo audinius patenka per ląsteles, kurios turi ACE2 (angiotenziną konvertuojantis fermentas, angl. angiotensin converting enzyme) receptorius. ACE2 receptorių yra žmogaus plaučiuose, burnos gleivinėje, kraujagyslėse, širdyje ir kitur. Virusas gali patekti į šiuos organus ir juos pažeisti. Manoma, kad virusas per ACE2 receptorius patenka į jutimo nervus ir taip blokuoja uoslės ir skonio jutimą.

Viena iš ACE2 fermento funkcijų – jis dalyvauja renino-angiotenzino sistemoje kaip kraujospūdžio ir širdies-kraujagyslių sistemos veiklos reguliavimas. Jei angiotenzino per daug, kraujagyslės susiaurėja, mažiau kraujo patenka į organus, tai gali juos pažeisti.

Insultai – COVID-19 komplikacija

COVID-19 nėra vien tik kvėpavimo takų infekcija. Ji paveikia visą organizmą. Viena iš neurologinių COVID-19 komplikacijų – insultai. Kai virusas per ACE2 receptorius patenka į kraujagyslių ląsteles, tai sukelia imuninį atsaką, vadinamą citokinų audra. Sutrikdomas kraujo krešėjimas, susiformuoja milijonai mažų krešulių ir keletas didesnių. Kartu su didesniu angiotenzino lygiu, kuris sutraukia kraujagysles, krešuliai gali sutrikdyti kraujo tiekimą į smegenis, o tai veda į insultą.

Kai kurie insultai yra tokie nežymūs, kad pacientai gali net nesuprasti, kad patyrė insultą. Senstant daugybė tokių „tyliųjų insultų“ gali sukelti atminties ar dėmesio koncentracijos problemas. Kitiems pacientams, kurie pasveiksta nuo COVID-19, tokių „tyliųjų insultų“ pasekmės gali pasireikšti depresija, nerimu, nemiga ar kognityvinių gebėjimų nykimu vėliau gyvenime.

Tačiau kartais insultai nepraeina nepastebėti – jie būna ūmūs ar net mirtini, net ir tarp sąlyginai jaunų COVID-19 pacientų, įžengusių į 4-ą ar 5-ą dešimtį.

Gyvenimo būdo svarba

Dar nėra atlikta didelės apimties tyrimų apie neurologinius simptomus, susijusius su COVID-19. Tačiau nedideli tyrimai su keliais šimtais pacientų rodo, kad žmonėms su rizikos veiksniais – aukštu kraujospūdžiu, diabetu, nutukimu – COVID-19 infekcija gali turėti sunkesnių pasekmių, taip pat – ir neurologinių komplikacijų.

Dėl to reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba, kokybiškas miegas ir streso valdymas yra labai svarbu šios pandemijos metu. Tie pacientai, kurie gyvena aktyvų ir sveiką gyvenimą, susidūrę su COVID-19, gali tikėtis greičiau ir lengviau pasveikti.

Parengė Monika Kairienė pagal cnn.com