COVID-19 pacientų rizikos grupė: kokie žmonės jai priskiriami?

COVID-19 rizikos grupė: kokie žmonės jai priskiriami? BNS nuotr.
Autorius: Monika Kairienė
Publikuota: 2020-04-07 15:07
Iki šiol visi Lietuvoje nuo koronavirusinės infekcijos mirę žmonės priklausė rizikos grupei. Jai priskiriami vyresnio amžiaus ir gretutinėmis ligomis sergantys žmonės. VU profesorius, infekcinių ligų gydytojas Arvydas Ambrozaitis paaiškina, kokie žmonės priskiriami rizikos grupei.

Kokie žmonės patenka į COVID-19 rizikos grupę?

Į rizikos grupę patenka tie asmenys, kurių įgimtas imunitetas yra susilpnėjęs. Jis su amžiumi natūraliai silpnėja. Įgimtą imuninę sistemą taip pat silpnina gretutinės ligos – diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, plaučių lėtinės ligos, onkologinės ligos. Į rizikos grupę patenka žmonės po organų arba kaulų čiulpų persodinimo, jie vartoja imunosupresantus, taip pat – autoimuninėmis ligomis sergantys žmonės. Yra tokia mišri rizikos grupė – senyvo amžiaus žmonės, dažniausiai turintys ne vieną, o kelias gretutines ligas, tada imuninei sistemai yra suminis poveikis.

Nuo kokio amžiaus laikoma, kad asmuo yra rizikos grupėje?

Tai yra susitarimo reikalas. Imuninė sistema silpsta kiekvienais metais. Jeigu žmogus rūko, vartoja alkoholį, narkotikus, dar greičiau tą imuninę sistemą išsekina. Jeigu jaunas žmogus serga diabetu, tada jo imuninė sistema nusilpusi. Bet dažniausiai susitarimas dėl rizikos grupės yra 60 metų. Pavyzdžiui, gripo rizikos grupė Lietuvoje laikoma nuo 65-erių, kitose Europos Sąjungos šalyse – nuo 60-ies, o JAV – nuo 50 metų. Priimta laikyti nuo 60 metų. Nuo koronavirusinės infekcijos daugiau miršta tie, kuriems virš 70 metų. Bet yra ir jaunesnių žmonių mirties atvejų.

Labai daug žmonių sveikata nesiskundžia, nors turi padidintą kraujo spaudimą, padidėjusią gliukozės koncentraciją, bet nesikreipia pas gydytoją, neieško ligų.

Lietuvoje – oficiali rekomendacija COVID-19 rizikos grupe laikyti tuos, kuriems virš 60 metų?

Nėra tokių oficialių rekomendacijų. Negalime sakyti, kad 59-erių nėra rizikos susirgti COVID-19, o 60-ies – jau rizika. Mes tik iš kinų, italų, ispanų patyrimo žinome, kad tie žmonės, kuriems virš 60 metų, sunkiau serga. Įgimta imuninė sistema silpnėja palaipsniui kiekvienais metais nuo pat gimimo. 20-30 metų – žmogaus žydėjimo periodas, jo imuninė sistema stipri. Bet priklauso nuo gyvenimo būdo, kokia mityba, ar rūko, vartoja alkoholį. Daug kas turi įtakos, vienam greičiau silpnėja įgimta imuninė sistema, kitam – lėčiau. Bet 60 metų jau laikoma ta riba, kada imuninė sistema yra susilpnėjusi.

Vis tik gretutinės ligos turi lemiamą efektą.

Viena iš patvirtintų mirčių nuo COVID-19 – 61-erių šiaulietis niekuo nesiskundė, bet priskirtas rizikos grupei vien dėl amžiaus?

Kad niekuo nesiskundė tai nereiškia, kad jis sveikas. Labai daug žmonių niekuo nesiskundžia, bet turi padidintą kraujo spaudimą, padidėjusią gliukozės koncentraciją, bet nesikreipia pas gydytoją, neieško ligų. O kai pas gydytoją nueina, ligų suranda. Tiesiog žmonės neįpratę lankytis profilaktiškai pas šeimos gydytoją, eina pas gydytoją tik tada, kai blogai pasijaučia, o tada dažnai jau būna per vėlu – ir vėžio, ir širdies ir kraujagyslių ligų labai daug. Lietuviai vyrai miršta nuo infarkto, nors prieš tai nieko nejautė, bet iš tiesų jau buvo koronarų (vainikinių kraujagyslių) susiaurėjimas. Taip pat rūko žmonės. Jeigu žmogus pasako, kad niekuo nesiskundžia, tai nieko nereiškia. Kas kita, jei būtų ištyręs gydytojas.

Buvimas rizikos grupėje padidina tikimybę susirgti COVID-19 ir tikimybę, kad ligos eiga bus sunkesnė?

Tikimybė susirgti yra didesnė. Bet manyčiau, kad vis tik gretutinės ligos turi lemiamą efektą, nulemia, ar žmogus pateks į 85 proc. pacientų grupę, kuri serga lengvai, be komplikacijų, ar pateks į tą 15 proc. pacientų grupę, kuriai reikalingas gydymas intensyvios terapijos palatoje, gydymas deguonimi ir dirbtinė plaučių ventiliacija. Imuninė sistema – kombinuotas dalykas, turi įtakos ir amžius, ir gretutinės ligos.

Naujausi straipsniai