COVID-19 pandemija: viskas stoja, tik ne nerimas

COVID-19 pandemija: viskas stoja, tik ne nerimas / 123RF.com nuotr.
Autorius: manodaktaras.lt
Publikuota: 2020-03-14 10:45
Paniškas medicininių kaukių, dezinfekantų, maisto, tualetinio popieriaus pirkimas visame pasaulyje rodo, kad nepasiduoti nerimui dėl COVID-19 labai sunku. Visuomenės nerimas dėl koronaviruso pasiekė tokį lygį, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) išplatino rekomendacijas, kaip išsaugoti psichikos sveikatą per pandemiją.

PSO rekomenduoja vengti naujienų, kurios kelia nerimą ir stresą, vietoj to ieškoti praktinės informacijos, kaip apsaugoti save ir artimuosius. Naujienas apie koronavirusą sekti tam tikru laiku kartą ar kelis kartus per dieną, nes nenutrūkstantis naujienų srautas apie pandemiją gali padidinti nerimą.

Kodėl sunku nepasiduoti nerimui dėl COVID-19?

  • Nežinomybė. Visuomenė linkusi planuoti ir žinoti, kas laukia ateityje. Todėl nežinomybė dėl ateities kelia nerimą ir baimę. Neaišku, kaip plis virusas, ar apsisaugojimo priemonės pakankamos, kaip pandemija paveiks ekonomiką ir darbo vietas.
  • Nepažįstamumas. Kasmet nuo gripo pasaulyje miršta šimtai tūkstančių žmonių, tačiau gripas tokios baimės kaip COVID-19 nesukelia. Gripo virusas mums pažįstamas ir nuspėjamas – žinome, kad gripo sezonas prasidės kasmet panašiu laiku. Naujasis koronavirusas atėjo „iš niekur“, neaišku, kaip pavyks jį suvaldyti. Nepažįstamumas kartu su nežinomybe nerimą tik didina. Paniškas maisto ir apsaugos priemonių pirkimas – tikriausiai evoliucijos pasekmė. Didesnė tikimybė išgyventi ir susilaukti palikuonių – susidūrus su nepažįstama rizika imtis visų įmanomų priemonių, negu nieko nedarant ir galvojant, kad viskas bus gerai.
  • Politinių lyderių ir ekspertų klaidos. Nerimą didina politikų ir medicinos ekspertų prieštaringos žinutės ir klaidos. Visuomenė iš lyderių tikisi tikslios informacijos, ypač tvyrant nežinomybei.
  • Kontrolės praradimo jausmas. Dalis nerimo ateina iš jausmo, kad nebegali kontroliuoti savo gyvenimo – žmonės nežino, kaip ilgai vaikų ugdymo įstaigos neveiks, ar suplanuotą kelionę galima atidėti, baiminasi, kad gali netekti darbo.
  • Asmeninė ir bendruomeninė rizika. Sunku suvokti skirtį tarp rizikos populiacijai ir individui. Griežtos priemonės, kurių ėmėsi Italija, paskelbusi karantiną šalyje, vis daugiau šalių, tarp jų ir Lietuva, uždaro vaikų darželius, mokyklas, universitetus, draudžia viešus renginius – visa tai rodo, kad COVID-19 yra grėsmė visuomenės sveikatai. Tačiau vidutiniam žmogui susirgti sunkia COVID-19 sukeliama liga – labai maža rizika. Didesnė rizika – senyvo amžiaus, sergantiems lėtinėmis ligomis, keliaujantiems žmonėms. Nerimas kyla iš prieštaros tarp didelės rizikos populiacijai, šalies ekonomikai ir kur kas mažesnės rizikos individui.
  • Finansinis nerimas. Nerimą kursto ir baimė dėl pandemijos poveikio ekonomikai.

Parengė Monika Kairienė pagal statnews.com