Dalis pacientų tiki bekontakčių termometrų žala: ką reikia apie juos žinoti?

Bekontaktis termometras / Shutterstock nuotr.
Autorius: Monika Kairienė
Publikuota: 2020-12-04 11:26
Tarp sąmokslo teorijų, susijusių su koronavirusu, platinama ir dezinformacija, kad į žmogaus kaktą nukreipiami bekontakčiai termometrai, žaloja smegenis, kankorėžinę liauką. Bekontakčiais termometrais matuojama atvykstančiųjų į sveikatos priežiūros įstaigas temperatūra, taip siekiant atskirti karščiuojančius pacientus ir valdyti COVID-19 plitimą. Kaip veikia bekontakčiai termometrai, paaiškina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė.

Poliklinikos taip pat susiduria su įtikėjusiais teorijomis apie bekontakčių termometrų žalą. Vilniaus Šeškinės poliklinikos Rinkodaros ir plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Kliučininkienė sako, kad atvykstančių pacientų daugiausia nepasitenkinimo priversti išklausyti poliklinikos darbuotojai, stovintys prie įėjimo ir matuojantys temperatūrą.

„Ne vieną į polikliniką atėjusį pacientą tenka paprašyti tinkamai užsidėti kaukę, ne vienas piktinasi būtinybe dezinfekuoti rankas. Visai neseniai viena moteris kategoriškai atsisakė matuotis temperatūrą, bekontaktį termometrą nukreipiant į galvą. Raštu pareikalavo pateikti duomenis, kad termometrai saugūs. Pateikėme gamintojo informaciją. Neįtikinome. Vis tiek teigė mananti, kad toks temperatūros matavimas turės negrįžtamų padarinių smegenims. Teko nusileisti ir temperatūrą jai matuoti termometrą nukreipiant į riešą“, – pasakoja L.Kliučininkienė.

Apie kuriozinę situaciją poliklinikoje neseniai savo feisbuko paskyroje rašė ir žurnalistas, TV laidų vedėjas Rytis Zemkauskas: 

Poliklinika. Prie durų maloni seselė matuoja įeinančių temperatūrą. Atkišu kaktą. -Ne, ne, duokite riešą, prašau....

Posted by Rytis Zemkauskas on 2020 m. lapkričio 25 d., trečiadienis

Termometras veikia kaip jutiklis, o ne kaip spinduliuotės šaltinis

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė sako, kad daliai žmonių išties nemalonu, kai į juos nukreipiamas termometro sensorius.

„Juos baugina šviesos žymeklis. Pirmiausia todėl, kad įrankis tarsi ginklas nukreipiamas į žmogų, be to, dėl įvairių spekuliacijų sveikatos tema žmonės jaučiasi nesaugiai, kai matavimo metu matomas šviesos žymeklio spindulys“, – sako I.Taraškevičienė.

Tačiau, pasak I.Taraškevičienės, socialiniuose tinkluose plintantys teiginiai, kad bekontakčiai termometrai žaloja smegenis, kankorėžinę liauką ar akis yra visiškai nepagrįsti. NVSC visuomenės sveikatos skyriaus vedėja paaiškina, kaip veikia bekontakčiai termometrai.

Bekontaktis termometras / Shutterstock nuotr.
Bekontaktis termometras / Shutterstock nuotr.

„Bekontakčiai termometrai matuoja temperatūrą infraraudonųjų spindulių jutikliu, o ne, kaip kartais įsivaizduoja gyventojai, lazerio spinduliu. Bekontaktis termometras turi lęšį, kuris infraraudonųjų spindulių energiją sukoncentruoja ir perduoda jutikliui. Jutiklis sugeria infraraudonąją spinduliuotę ir paverčia ją elektriniu signalu. Bekontaktis termometras apdoroja šį signalą ir yra sukalibruotas taip, kad parodytų temperatūrą. Šie termometrai neskleidžia infraraudonųjų spindulių, o infraraudonųjų spindulių sensoriaus dėka matuoja asmens skleidžiamą infraraudonųjų spindulių ruožo elektromagnetinę spinduliuotę. Termometras veikia kaip jutiklis, o ne kaip spinduliuotės šaltinis“, – sako I.Taraškevičienė.

Pasak visuomenės sveikatos specialistės, infraraudonieji spinduliai yra plika akimi nematoma radiacijos forma, kurią žmonės jaučia kaip šilumą. Pats žmogus yra infraraudonųjų spindulių šaltinis, visi žmonės skleidžia infraraudonuosius spindulius, tik karščiuojantys jos išskiria daugiau. „Taigi turėtumėme vengti vienas kito, o ne temperatūros matavimo bekontakčiu termometru“, – sako I.Taraškevičienė.

NVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė. Asmeninio archyvo nuotr. / Shutterstock nuotr.
NVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė. Asmeninio archyvo nuotr. / Shutterstock nuotr.

Matavimas riešo srityje – ne toks tikslus

Bekontakčius termometrus paprasta naudoti, lengva valdyti ir dezinfekuoti, jie greitai matuoja temperatūrą ir greitai parodo rodmenis, todėl jais patogu įvertinti daugybės žmonių temperatūrą.

Pasak NVSC visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos I. Taraškevičienės, pagal instrukcijas naudojami bekontakčiai termometrai yra gana tikslūs, tačiau yra nemažai sąlygų, reikalingų tinkamai išmatuoti temperatūrą: „Tai, kaip ir kur naudojamas bekontaktis termometras, gali turėti įtakos matavimo rezultatui, pavyzdžiui, galvos dangalai, matavimo padėtis ant kaktos, aplinka, kurioje matuojama temperatūra – ar matuojama viduje, lauke, kokia oro temperatūra, drėgmė, krituliai ir pan.“

Bekontakčių termometrų yra įvairių, gamintojo instrukcijos taip pat nevienodos, todėl prieš naudojimą reikia susipažinti su instrukcija. Tipinės instrukcijos – laikyti termometro jutiklį statmenai kaktai, nurodyti asmeniui nejudėti matavimo metu, atstumą tarp jutiklio ir kaktos parinkti pagal prietaiso instrukciją, neliesti jutiklio, laikyti jį švariai ir sausai. Matuojant temperatūrą, kakta turi būti švari, sausa ir neuždengta kepure, juosta ar pan. Instrukcijoje nurodoma, kuriai kūno daliai (kakta, ausis) pritaikytas prietaisas.

Vienas iš šių sąlygų nesilaikymo pavyzdys yra matavimas riešo srityje, nors termometras pritaikytas matuoti temperatūrą kaktos srityje ar ausyje. Literatūroje nurodoma, kad temperatūros matavimas riešo srityje yra netikslus ir nenaudotinas kūno temperatūrai vertinti. NVSC temperatūros matavimų patirtis parodė, kad rodmenys matuojant riešo srityje yra gerokai mažesni, lyginant su matavimais kaktos srityje“, – sako NVSC atstovė I.Taraškevičienė.