Dantų griežimą gali išprovokuoti ir stresas ar užgniaužtas pyktis

Dantų griežimas; bruksizmas / Shutterstock nuotr.
Autorius: Eglė Dagienė
Publikuota: 2022-04-14 13:30
Bruksizmas – tai liguistas įprotis nevalingai giežti dantimis ar juos stipriai sukasti ne maisto kramtymo ar rijimo metu. Jis gali sukelti pažeidimus ne tik patiems dantims, bet ir žandikauliams, išprovokuoti galvos skausmą, ypač smilkiniuose, bei daugelį kitų sveikatos problemų. Kodėl vieniems dantų griežimas labiau pasireiškia naktį, kitiems – dieną, ir kaip sau padėti – manodaktaras.lt kalbasi su klinikos „Dantų specialistai“ gydytoju odontologu-ortopedu Tomu Karpavičiumi.

Kaip pasireiškia bruksizmas?

Įprastai tarp viršutinių ir apatinių dantų ramybės būsenoje turėtų būti tarpelis, o dantys turėtų liestis tik kramtymo metu ir tokiu būdu kontaktuoti iki dvidešimties minučių per parą. Tačiau bruksizmo atveju dantys patiria krūvį žymiai ilgesnį laiką ir dėl to sparčiai dėvisi. 

Būtent dantų nudilimas ir jo sąlygotas dantų jautrumas yra pagrindiniai bruksizmo požymiai. Be to, dėl per didelio su kramtymu susijusių raumenų ir smilkininio apatinio žandikaulio sąnario apkrovimo, atsiranda ir tokių simptomų kaip kramtomųjų raumenų maudimas arba skausmas skruosto ir smilkinio srityse.

Yra išskiriamos dvi griežimo dantimis rūšys: miego bruksizmas ir bruksizmas, pasireiškiantis budrumo metu, dar vadinamas tiesiog dieniniu bruksizmu. Nustatyta, jog dieniniam bruksizmui labiau būdingas stiprus dantų sukandimas ilgesniam laikui, o miego bruksizmo atveju dažniau stebimas dantų griežimas, judinant apatinį žandikaulį į šonus bei pirmyn ir atgal. Tačiau abu judesių tipai gali pasireikšti tiek miego, tiek ir dieninio bruksizmo metu.

Gydytojas odontologas-ortopedas Tomas Karpavičius
Gydytojas odontologas-ortopedas Tomas Karpavičius

Ar daug žmonių turi šią problemą?

Manoma, jog net 85–90 proc. visų žmonių tam tikru gyvenimo periodu griežia dantimis, tačiau tik 5 proc. pasireiškia klinikiniai simptomai. Įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, aktyvaus dantų griežimo paplitimas siekia 8–31 proc.. Be to, nustatyta, kad dieninis bruksizmas labiau būdingas moterims, kai tuo tarpu miego bruksizmo atvejai vienodai dažnai pasiskirsto tarp abiejų lyčių.

Gal žinoma, kas dažniausiai sukelia dantų griežimą?

Kol kas nėra tiksliai nustatyta, kas sukelia dantų griežimą, tačiau manoma, jog sutrikimui išsivystyti įtakos turi daug veiksnių. Manoma, jog miego bruksizmas gali turėti šeiminį polinkį. Dažnai bruksizmas pasireiškia asmenims, patiriantiems didelį emocinį stresą, užgniaužiantiems savyje pyktį ar nusivylimą, taip pat agresyviems, hiperaktyviems ar pernelyg linkusiems į konkurencingumą. 

Netgi yra manoma, jog bruksizmas tėra natūrali reakcija į dienos metu išgyventus ar artimoje ateityje laukiamus įvykius. Šios teorijos šalininkai teigia, jog žmogui tiesiog būtina „išsigriežti“ tam, kad susikaupusi įtampa neigiamai nepaveiktų kitų organizmo sistemų. 

Taip pat pastebėta, jog dieninis bruksizmas dažnai pasireiškia kartu su kitais pusiau sąmoningais įpročiais: skruostų ir lūpų kandžiojimu, nagų kramtymu, pieštuko graužimu ar liežuvio stumimu į priekį pro sukastus dantis.

Miego bruksizmo išsivystymui įtakos turi vartojami vaistai, psichotropinės medžiagos bei nikotinas. Pastebėta, jog rūkantiesiems dantų griežimo atvejų nustatoma dvigubai dažniau. Iš preparatų, kurie, kaip manoma, gali sukelti bruksizmą, dažniausiai minimi dopamino agonistai ir antagonistai, tricikliai antidepresantai, selektyvūs serotonino atgalinio sugražinimo inhibitoriai, kokainas, amfetaminas ir alkoholis.  

Nustatyta, jog metamfetaminas sukelia intensyvų griežimą dantimis, kuris trunka net kelias dienas po preparato vartojimo. O sukeliami dantų pažeidimai yra žymiai sunkesni nei brukzismo, nesiejamo su metaftemino vartojimu atvejais. Be to, dantų griežimą gali pabloginti perteklinis kofeino vartojimas.

Anksčiau populiaria teorija, jog bruksizmą sukelia netaisyklingas sąkandis, dabar yra abejojama. Manyta, jog netaisyklinga dantų padėtis sukeldavo griežimą dantimis kaip natūralią organizmo reakciją ir, nusitrynus sąkandį trikdančioms dantų dalims, bruksizmas turėtų išnykti. Tačiau net ir dirbtinai pašalinus sąkandžio trikdžius, dantų griežimas išlieka.

Gana plačiai paplitęs nemedicininis požiūris, jog dantų griežimą, ypatingai vaikų amžiuje, sukelia žarnyną infekavusios kirmelės. Tačiau tokia nuomonė mokslinio pagrindo neturi. 

Kaip atpažinti, jog žmogus griežia dantimis?

Daugelis griežiančių dantimis nežino, jog turi šį įprotį, todėl pagalbos į gydytoją kreipiasi tik tuomet, kai išryškėja dantų griežimo sukeltos pasekmės. Laiku pastebėjus bruksizmo simptomus ir pradėjus gydymą, galima užkirsti kelią žalojančiai įpročio eigai. 

Jei griežiate dantimis ar įtariate, jog turite šį įprotį, kreipkitės į savo gydytoją odontologą – jis nustatys diagnozę ir pasakys, ar Jums reikalingas gydymas. 

Būdingiausi bruksizmo požymiai yra šie:

  • Dantų nusidėvėjimas


Besitrinant viršutinio ir apatinio žandikaulių dantims, palaipsniui nusitrina dantų emalis kandamuosiuose priekinių dantų ir kramtomuosiuose šoninių dantų paviršiuose. Priekiniai dantys atrodo sutrumpėję, tarytum nudilę. Šoninės grupės dantų paviršiai, nusitrynus gumburams, suplokštėja. 

Praradant dantų emalio sluoksnį, kramtomuosiuose paviršiuose atsidengia vidinis danties audinys, vadinamas dentinu. Šis gelsvesnės spalvos audinys yra žymiai minkštesnis už emalį, todėl dantų dilimo greitis suintensyvėja. Be to, atsidengęs dentinas yra itin imlus dantų ėduoniui bei sąlygoja dantų jautrumą.

Jei nudilę dantų ploteliai yra blizgūs, tai gali būti požymis, jog griežėte dantimis pastarųjų dviejų parų laikotarpiu. Būtent per tiek laiko, nepasikartojus bruksizmo epizodui, šis blizgesys pranyksta.

Dėl dantis sudarančių audinių perkrovos horizontalia kryptimi susiformuoja V-formos pleištiniai defektai dantų kaklelių srityje, prie pat dantenų. Dantų emalio sluoksnis šiose vietose yra itin plonas, todėl net esant santykinai negiliems defektams, jau būna atsidengęs ir dentinas.

  • Padidėjęs dantų jautrumas


Atsidengus dentinui, padidėja dantų jautrumas. Ypatingai tai pastebima geriant šaltus gėrimus – juntamas staigus ir stiprus skausmas, taikliausiai apibūdinamas kaip geliantis. Pleištinių defektų srityse jautrumas gali būti juntamas ir braukiant per juos nagu ar netgi valant dantis šepetėliu.

  • Dantų įskilimai ir lūžiai


Nusidevėjus dantims, sumažėja ir jų atsparumas juos veikiančioms kramtymo jėgoms. Bruksizmo metu kramtymo raumenys gali išvystyti penkeriopai didesnę jėgą už tą, kuri paprastai nustatoma maisto kramtymo metu. Gali įskilti dantų emalis ir dentinas, tuomet danties paviršiuje matomos įtrūkimų linijos. Taip pat gali nuskilti dantų kampai ar gumburų dalys. Blogiausiu atveju, dantis gali skilti vertikaliai ir tuomet turi būti pašalintas.

  • Pasikartojantys plombų ar vainikėlių bei tiltinių protezų lūžiai


Nuolatinių perkrovų neatlaiko ir dirbtinės medžiagos. Jei dažnai lūžinėja ar iškrenta plombos, bei nuskyla apdailinė medžiaga nuo fiksuotų metalo keramikinių ar bemetalės keramikos protezų, tai taip pat gali būti vienas iš bruksizmo požymių.

  • Padidėjęs dantų paslankumas


Pernelyg didelis krūvis atraminiams dantų audiniams, vadinamais periodontu, sukelia pastarojo susilpnėjimą, todėl dantys tampa labiau paslankūs. Jei kartu dar sergama ir periodontitu, dantų paslankumas gali itin padidėti, atsiranda grėsmė netekti dantų.

  • Griežimo ar kalenimo dantimis garsas


Nustatomas beveik vien tik miego bruksizmo atvejais. Pats griežiantysis dantimis šio garso negirdi, tačiau jis gali būti itin nemalonus partneriui ir toks garsus, jog gali pažadinti kartu miegantį asmenį.

  • Dantų įspaudai skruosto gleivinėje ir ant liežuvio


Pirmieji matomi kaip balkšvos horizantalios linijos vidinėse abiejų skruostų pusėse. Šios linijos susiformuoja dėl nuolatinio skruostų gleivinės spaudimo į dantų paviršius, todėl jų padėtis atitinka sukandimo plokštumos aukštį. Priklausomai nuo simptomo ryškumo, linijos gali būti matomos tik ties krūminiais dantimis, arba nusitęsti iki pat vidinių lūpų kampų paviršių.

Dantų įspaudai liežuvio šonuose tiksliai atkartoja dantų formą, suformuodami įdubimus siaurais iškilusiais balkšvais kraštais, todėl liežuvis atrodo lyg apkandžiotas. Kuo liežuvis labiau spaudžiamas į dantų lankus, tuo ryškesni įspaudai stebimi.

  • Kramtymo raumenų padidėjimas


Dėl nuolatinio darbo padidėja kramtymo raumenų masė. Ypatingai išreikšta kramtojo raumens (lot. musculus masseter) reakcija į bruksizmą. Veidas skuostų ir apatinio žandikaulio kampų srityse tampa kampuotesnis. 

  • Kramtymo raumenų skausmingumas ar nuovargis


Kaip ir kituose raumenyse, jų darbo metu išsiskiria pieno rūgštis, kuri sukelia raumenų skausmą ir nuovargio pojūtį. Judinant apatinį žandikaulį kramtymo ar kalbėjimo metu šie simtpomai gali pablogėti. Retais atvejais dėl didelio skausmo apatinis žandikaulis tarytum trumpam užsirakina ir išsižioti tampa nebeįmanoma.

  • Smilkininio apatinio žandikaulio sąnario skausmingumas


Dėl sąnario perkrovos gali atsirasti skausmas prieausio srityje, t.y. kiek į priekį nuo ausies, arba skausmas gali išplisti – tuomet gali atrodyti, jog skauda pačią ausį.

  • Traškėjimas ar pokšėjimas smilkininiame apatinio žandikaulio sąnaryje


Šis simptomas atsiranda, kuomet dėl griežimo dantimis yra pakenkiamas smilkininis apatinio žandikaulio sąnarys ir jame esantis sąnarinis diskas išsižiojimo ar sukandimo metu pajuda iš savo vietos.

  • Galvos skausmai, ypatingai smilkinių srityje


Atsirandantys dėl raumenų ir su jais susijusių anatominių struktūrų pertempimo. Paprastai skausmas smilkiniuose yra smilkininio raumens (lot. musculus temporalis) perkrovos ženklas.     

Kramtymo raumenų bei smilkinio apatinio žandikaulio sąnario skausmingumas ir nuovargis pasireiškia nevienodai miego ir dieninio bruksizmo atvejais. Miego bruksizmui būdinga tai, jog simptomai labiau vargina tik ką nubudus, o dieninė forma pasižymi savijautos pablogėjimu dienos pabaigoje, t.y. po griežimo dantimis epizodų.

Ar įmanoma dantų griežimą išgydyti? Kokie yra efektyviausi bruksizmo gydymo metodai?

Bruksizmo gydymas apima pažeistų dantų atstatymą ir priemonių, padedančių apsaugoti dantis nuo tolimesnės destrukcijos ir mažinančių kitus nemalonius simptomus, taikymą. Ne visais dantų griežimo atvejais reikalingas kompleksinis gydymas. Gydytojas odontologas, įvertinęs būklę, sudarys konkrečiai tam žmogui tinkamą gydymo planą.

1. Pažeistų dantų atstatymas

Jei griežimas dantimis yra labai intensyvus ar trunka ilgą laiką, dantys gali būti labai smarkiai suniokojami. Neatlaiko ne tik nuosavi dantys, bet ir plombos bei keramikiniai dantų protezai, t.y. vainikėliai bei tiltai – nuolat lūžinėja ar visai iškrenta. 

Neretai gydytojai odontologai tokiems pacientams dantų gydymą atlieka tik esant ūmioms būklėms, kadangi labai tikėtina, jog bet kokio pobūdžio dantų atstatymo efektas bus trumpalaikis. Iš tikrųjų, bruksizmas yra santykinė kontraindikacija didelės apimties tiltiniams protezams bei dantų atstatymui implantuojant.

Protezuojant dantis vainikėliais mažiau matomose burnos vietose, kartais rekomenduojama pasirinkti lietus metalinius protezus – nors jie ir atrodo nenatūraliai, tačiau yra atsparesni dideliam krūviui, bei leidžia išsaugoti daugiau danties audinių, o tai reiškia, kad atraminiai dantys ne taip smarkiai susilpninami kaip protezuojant, pavyzdžiui, metalo keramikiniais protezais.

2. Sukandiminės kapos

Tai medicininės paskirties prietaisai, apsaugantys dantis nuo devėjimosi jų griežimo metu. Dėl savo konstrukcijos šios sukandiminės kapos kartu dar ir mažina kramtymo raumenų nuovargį bei smilkinio apatinio žandikaulio sąnario apkrovimą, mat sąlyginai lygus prietaiso paviršius ledžia lengviau atlikti judesius jų neblokuodamas. Sukandiminių kapų poveikis trunka tik tol, kol jas dėvite, todėl labiau tinkamas miego bruksizmo simptomams šalinti. Kartais tokia kapa gali būti pagaminta diagnostikos tiklais, siekiant patvirtinti arba atmesti tam tikrų simptomų ryšį su dantų griežimu.

Esti įvairaus dizaino sukandiminių kapų, skirtų bruksizmo simptomams šalinti. Specialistai prieina bendros išvados, jog tinkamiausios yra individualiai gaminamos kietos akrilinės kapos, dengiančios visus kandamuosius ir kramtomuosius dantų paviršius. Manoma, jog minkštos kapos neleidžia „išsigriežti“, o tai gali neigiamai paveikti psichoemocinę būseną. 

O kapos, kurios dengia ne visus dantis, gali keisti esamą dantų sukandimą nepageidajama linkme, suformuodamos atvirą sąkandį tose dantų grupėse, kurias dengia šis medicinis prietaisas. Be galo svarbus yra sukandiminės kapos tikslus veikimas įvairių apatinio žandikaulio judesių metu, todėl gydytojas odontologas individualiai pritaiko kapą prie paciento dantų lankų.

Sukandiminės kapos gali būti skirtos viršutiniam arba apatiniam žandikauliui. Pastarosios labiau tinka pacientams su labiau išreikštu žiaugčiojimo refleksu. Tiek dėl šio reflekso, tiek ir dėl padidėjusio seilėtekio dėvint kapą, rekmenduojama ją užsidėti ne prieš pat einant miegoti, bet likus apie pusvalandžiui iki numatomo naktinio poilsio – tai padeda šiek tiek apsiprasti ir būna lengviau užmigti. 

Be to, esant padidėjusiam dantų jautrumui, sukandiminė kapa gali padėti mažinti ir šį simptomą. Tam rekomenduojama vidinį kapos paviršiu sutepti plonu nujautrinančios dantų pastos sluoksniu.

3. Botoksas – ir nuo bruksizmo?

Išskirtiniais atvejais bruksizmo gydymui naudojamas ir botulino toksinas, kuomet nedidelės koncentracijos tirpalas yra suleidžiamas tiesiai į kramtomuosius raumenis ir sukelia dalinį jų paralyžių vidutiniškai trijų mėnesių laikotarpiui. 

Kiekvienam pacientui nustatoma individuali dozė ir injekcijų periodiškumas, todėl kramtymo ir kalbėjimo funkcijos išlieka beveik nepakitusios. Gydymo kurso metu dalinai atrofuojasi kramtomieji raumenys, todėl sumažėja ir jų išvystoma jėga bei galimai žalojamasis poveikis dantims bei smilkinio apatinio žandikaulio sąnariui.

PATARIMAI, kaip kontroliuoti bruksizmą namų sąlygomis:

Kadangi miego bruksizmas yra nevalingas įprotis, nutraukti griežimo dantimis epizodą pačiam yra beveik neįmanoma. Tai nutinka tik retais atvejais, kuomet malant dantimis ar juos stipriai sukandant sukeliamas toks stiprus skausmas, jog net nubundama.

  • Dieninio bruksizmo atveju būtina stengtis save kontroliuoti – stengtis nelaikyti sukąstų dantų.

Be to, galite paprašyti, jog namiškiai ar kolegos darbe, pastebėję, kad laikote stipriai sukandę dantis, jus apie tai įspėtų. Jei užtikote save sukandant dantis, atlikite tokį pratimą: giliai įkvėpkite ir, vos pravėrę atpalaiduotas lūpas, švelniai papūskite, jausdami kaip oras srūva per tarpelį tarp viršutinių ir apatinių dantų, tuomet lūpas sučiaupkite ir toliau kvėpuokite per nosį. Prisiminkite taisyklę: lūpos – kartu, dantys – atskirai. Palaipsniui išmoksite laikyti žandikaulius kiek pravertus.

  • Jei nuolat jaučiate padidėjusį nuovargį, esate dirglūs ar prastai išsimiegate, gali būti, jog jums trūksta magnio.

Šio elemento trūkumas ne tik prisideda prie anksčiau išvardintų simptomų atsiradimo, bet kartu yra ir viena iš raumenų spazmų atsiradimo priežasčių. Dėl galimo magnio trūkumo pasitarkite su savo šeimos gydytoju ar gydytoju odontologu – jie gali paskirti Jums be recepto įsigyjamų preparatų, kurie ne tik pagerins bendrą savijautą, bet ir sumažins kramtymo raumenų spazmus.



  • Jei po griežimo dantimis epizodų jaučiate didelį raumenų nuovargį ar net skausmą, gali padėti šilti kompresai.

Tiesiog suvilgykite mažą audinio gabalėlį karštame vandenyje ir gerai nugręžę pridėkite prie skaudamos vietos. Šiluma atpalaiduos raumenis ir pašalins maudimą. Tik nereikėtų pamiršti, jog skausmas žandikauliuose nebūtinai reiškia, jog skauda būtent raumenis. Karštus kompresus rekomenduojama naudoti tik tiksliai žinant, kad skausmas atsirado būtent dėl raumenų pertempimo. Nes esant infekcinio pobudžio uždegimui, šilumos terapija gali sukelti net gyvybei pavojingus, greitai plintančius pūlingus susirgimus.

Užsiregistruoti konsultacijai pas gydytoją odontologą-ortopedą galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.