Dantų protezavimas / Shutterstock nuotr.

Dantų protezavimas. Kodėl delsti negalima?

manodaktaras.lt
Publikuota: 2019-11-20 08:00
Viena pirmųjų detalių, kurias pastebime žvelgdami į žmogų, nepriklausomai nuo jo amžiaus, yra šypsena. Vis dėlto netekę danties ar jo dalies dažniau burną prisidengiame ranka, o kreiptis į odontologą neskubame. O juk ilgai negydant gali atsirasti ir kitų negalavimų – žarnyno ligų ir net emocinių sutrikimų. Konsultavo Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Odontologijos centro gydytoja odontologė ŠARŪNĖ ČIUPKEVIČIŪTĖ
Konsultavo Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Odontologijos centro gydytoja odontologė ŠARŪNĖ ČIUPKEVIČIŪTĖ. 

Nors dažniausiai dantų protezavimas laikomas vyresnio amžiaus žmonių procedūra, amžius įtakos jai neturi. „Dantų protezavimas atliekamas ir paaugliams, ir suaugusiems žmonėms. Viskas priklauso nuo situacijos paciento burnoje. Paauglio dantų būklė gali būti prastesnė už suaugusio žmogaus“, – tikina Š. Čiupkevičiūtė.

Į specialistus būtina kreiptis tuomet, kai dantys yra prarandami, pažeidžiami patyrus traumas, kai neišsivysčiusios dantų užuomazgos. Taip pat protezavimu tinka domėtis, kai netenkina dantų forma, spalva, danties padėtis.

Kreiptis laiku

Š. Čiupkevičiūtė pabrėžia, kad, netekus danties ar jo dalies, pažeistą vietą būtina atkurti kuo greičiau, o geriausiai – per pusę metų. Viena iš pagrindinių gydymo skubumo priežasčių – kramtymas: „Dantys ir burna – pirmoji virškinimo trakto dalis. Žmogus turi maistą gerai sukramtyti, kad patekęs į virškinimo traktą būtų lengviau suvirškinamas. Kitaip kūnas jo neįsisavina, gali pradėti kristi svoris, atsirasti kitų organizmo problemų.“

Protezuoti pažeistus dantis, pasak odontologės, taip pat būtina dėl galimų infekcinių pažeidimų – ėduonies, kanalų nervų uždegimo. Be to, ji atkreipia dėmesį ir į kitas grėsmes. „Jei žmogui trūksta dantų, pirmiausia nukenčia žandikaulio kaulas. Jis pradeda tirpti, rezorbuotis, apsunkinamas tolesnis gydymas ir protezavimas. Kai trūksta kaulo, ir protezavimas implantais, ir atkūrimas kitais protezais būna sunkesnis arba iš viso neįmanomas“, – aiškina specialistė.

Tendencinga ir dar viena delsimo pasekmė – praradus vieną dantį ima krypti kiti, pasikeičia jų padėtis. „Tai taip pat apsunkina protezavimą, dantų valymą, padidėja karieso rizika, gali pradėti skaudėti dantis. Jei dantys apleisti, didėja rizika kauptis dantų apnašui, maisto likučiams, dėl kurių atsiranda blogas burnos kvapas, ėduonis, dantenų uždegimų, kanalų problemų“, – vardija Š. Čiupkevičiūtė.

Emocinė sveikata

„Netekęs priekinių dantų, žmogus ima kąsti krūminiais, o jie nepritaikyti kandimui. Ir atvirkščiai – jei netenkama krūminių dantų, maistas pradedamas kramtyti priekiniais, o jie nepritaikyti kramtymui. Dėl to dažniausiai ima dilti dantys ir prasideda paradontozė“, – sako gydytoja.

Netekus dantų pasikeitusi išvaizda turi įtakos ir paciento vidinei savijautai. „Skruostai ir lūpos įdumba, pagilėja veido raukšlės, dėl to asmuo atrodo vyresnis, senesnis. Netekęs dantų žmogus patiria ne tik fizinę traumą, bet ir psichologinę, nes šypsodamasis ir kalbėdamas norės prisidengti burną, mažiau kalbės ir juoksis“, – sako gydytoja.

Pagrindiniai mitai

Odontologams vis dar dažnai tenka išgirsti pacientų nuogąstavimų, neva protezavimo procedūros yra skausmingos, o jų veiksmingumas – trumpalaikis. Š. Čiupkevičiūtė tikina, kad šie teiginiai – neteisingi.

„Pacientai skausmingumą sieja su dantų implantacija, tačiau šiais laikais dirbant yra atliekama vietinė nejautra arba narkozė, dėl to skausmo pacientai nejaučia. Protezavimas yra ilgalaikis sprendimas ir jis iš anksto planuojamas taip, kad žmogus rezultatą matytų visą gyvenimą. Protezavimo trukmė priklauso nuo paciento dantų būklės. Dažniausiai tai yra ilgesnis procesas, bet viskas priklauso nuo to, kokio tipo protezai naudojami“, – pasakoja gydytoja.

Inovacijos gražiai šypsenai

Pasak Š. Čiupkevičiūtės, dantų protezai dažniausiai skiriami į išimamus, kuriuos pacientai gali dėvėti pagal poreikį, ir neišimamus, kuriuos gydytojas odontologas pritvirtina burnoje. Anksčiau protezai būdavo liejami iš metalo, o šiandien taikomos kur kas inovatyvesnės priemonės. „Dabar naudojamas cirkonio oksidas, ličio disilikatas, kurie estetiniu požiūriu labai artimi žmogaus danties audiniams, jų spalvai, struktūrai, todėl galima atkurti visiškai tokį patį dantį“, – sako specialistė.

Gydytojai odontologai naudoja specialius skenavimo aparatus, kuriais užfiksuojama paciento burnos ertmė. Pagal gautus duomenis lengviau atkurti ir pritaikyti protezus. Pirmiausia informacija perkeliama į specialią kompiuterio programą. Galima suplanuoti, kaip po gydymo atrodys šypsena, kokia bus dantų forma, parinkti protezus, ir pacientui parodyti galutinį variantą. Paskui šie duomenys siunčiami į dantų technikų laboratoriją, kurioje specialistai analizuoja gautą informaciją ir pagal ją gamina protezus. Taigi nereikia imti atspaudų iš burnos (ši procedūra gali sukelti pykinimą). Be to, nuskenuota informacija yra tikslesnė.

 

Gydytoja odontologė ŠARŪNĖ ČIUPKEVIČIŪTĖ

Gydytoja odontologė ŠARŪNĖ ČIUPKEVIČIŪTĖ