Darbai darže ar sode neprilygsta taisyklingai mankštai

Mankšta / Vida Press nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2021-06-10 11:16
Pavasarį ir vasarą kineziterapeutai ir sporto treneriai dažnai išgirsta replikų: „Kam man eiti į sporto klubą, jeigu „sportuoju“ darže ar sode?“. Neretai mankštai prilyginami ir įvairūs buities darbai, kuriuos darydamas žmogus pavargsta, tarsi ir patiria didelį fizinį krūvį, bet ar tai naudinga sveikatai? „Deja, mes „po pasikapstymo darže" turime nemažai pacientų, o žmonėms nėra lengva išaiškinti, kad darbas darže ar sode nėra lygu sportui“, – portalui manodaktaras.lt sako „Rebuilders“ sporto klubo kineziterapeutai Ramutė Jonušaitė ir Ivan Moroz.
Kineziterapeutai Ramutė Jonušaitė ir Ivan Moroz.
Kineziterapeutai Ramutė Jonušaitė ir Ivan Moroz.

Kodėl darbas darže ar kiti buities darbai neatstoja mankštos?

Plušėdami darže ar buityje dažnai atliekame sudėtingus, įvairių fizinių savybių reikalaujančius judesius. Visgi, dažniausiai judame monotoniškai, kartojame vieną ir tą patį judesį ilgą laiko tarpą: tarkime, ravėdami darže galime pratūpėti susirietę net keletą valandų ar valant grindis valandų valandas stumdyti šluotą. Tad jei kūnas nėra pakankamai stiprus ir fiziškai atsparus, ilgainiui „suriečia“ nugarą ar atsiranda kitos judamojo aparato problemos. Kasdienis judėjimas – rimtas iššūkis mūsų kūnui,

Kiek reikėtų mankštintis sėdimą darbą dirbančiam žmogui ir kiek fiziškai dirbančiam žmogui? Ar mankštos pobūdis skiriasi?

Mankštintis reikėtų vienodai, kitaip tariant judėti vertėtų kuo daugiau ir įvairiau. Žinoma, mankštos ar sporto pobūdis turėtų būti individualus pagal kiekvieno asmeninius poreikius. Pratimus paskiriame išanalizavę judamojo aparato problemas, asmeninius nusiskundimus, išgirdę kiekvieno norus ir galimybes. Visgi, kad ir kaip skatintume judėti bei kuo dažniau būti aktyviems, puikiai suprantame, kad rutina bei kasdienybė viską sudėlioja į vietas. Tad, jeigu ir išklystame iš plano, svarbu sugrįžti. Mūsų keliamas tikslas -  išsiugdyti taisyklingo judėjimo įprotį.

Kiek dažnai rekomenduojama daryti mankštą? Kiekvieną dieną? Kokios trukmės?

Idealu jei sportu ar fizinė veikla užsiimtumėte 3 kartus savaitėje (tai skatintų ne tik palaikyti fizinę formą, bet tuo pačiu ugdyti naujus fizinius sugebėjimus). Visgi, jeigu sportuojate du kartus per savaitę, taip pat yra puiku, tokiu būdu palaikote savo esamą fizinę formą. Jei sportuojate keturis ir daugiau kartų savaitėje – neapsigaukite, dažnu atveju daugiau nereiškia geriau. Jei nesate fiziškai pasiruošęs, sportuojant ar mankštinantis itin dažnai ar labai intensyviai, galite nualinti organizmą, susilpninti ne tik savo fizinę sveikatą, bet taip pat ir imuninę organizmo būklę.

Jeigu žmogus daug vaikšto, gal to užtenka ir visai nebūtina daugiau sportuoti?

Vaikščiojimas – absoliučiai įprasta, kasdienė fizinio aktyvumo forma, kuri šiuo metu apleidžia mūsų kasdienybę dėl atsiradusių transporto priemonių, laiko stokos ar tiesiog komforto. Tad jei stengiatės vaikščioti daugiau – nuostabu, tačiau vaikščiojimas nepakeičia kitų fizinio aktyvumo formų. Vaikščiojimas neužtikrina kokybiško ir taisyklingo judesio bei neapsaugo nuo judamojo aparato traumų bei pažeidimų, tačiau jokiu būdų nekenkia ir tikrai yra skatintinas!

Kokios yra pagrindinės pradedančiųjų sportuoti klaidos?

  1. Pirmoji klaida pradėti sportuoti nuo bėgimo. Bėgimas yra labai sudėtingas biomechaninis procesas, kurio metu itin stipriai apkraunami sąnariai. Tam kad bėgimas nežalotų, reikėtų sportuoti nuo 3 iki 6 mėnesių (paruošiamoji fizinė veikla), atliekant įvairiapusiškus pratimus.
  2. Antroji klaida – pradedama sportuoti su papildomais svarmenimis. Tam, kad galėtume kelti svarmenis, reikia gerai jausti savo kūną ir suprasti, kas yra taisyklingas judesys. Todėl pradėti sportuoti reiktų su savo kūno svoriu, nes būtent taip išmokstame valdyti savo kūną.
  3. Pradedama sportuoti nuo treniruoklių. Treniruokliai dažnai apkrauna tik vieną raumenų grupę, tačiau mūsų kūnas realiame gyvenime taip neveikia. Prieš atliekant kokį nors veiksmą, smegenys siunčia signalą į raumenis kurie yra šalia stuburo, tam kad šie užtikrintų stuburo stabilumą, o tik vėliau siunčiamas signalas į kokia nors galūnę. Tokia schema apsaugo stuburą nuo pažeidimų. Kai žmogus dirba su treniruokliais jis moko kūną dirbti pagal atvirkštinę schemą t.y. siųsti signalą į galūnę, o vėliau galbūt į raumenis šalia stuburo. Taip yra todėl, nes smegenims netenka rūpintis stabilumu ar pusiausvyra, treniruoklis tai padaro už mus.
  4. Klaida pradėti nuo jėgos ir greičio treniruočių. Pačioje pradžioje reikia lavinti pusiausvyrą, ištvermę ir mobilumą, o tik tada jėgą ir greitį. Pradėdami nuo jėgos ir greičio, dažniausiai apie kitas kūno savybes pamirštame.
  5. Nebūtina labai daug dėmesio skirti aprangai ir batams. Svarbiausia, kad drabužiai nevaržytų, o pradėti sportuoti patartina visai be batų.