Daugumai tėvų sunku atpažinti paauglių depresiją / Shutterstock nuotr.

Daugumai tėvų sunku atpažinti paauglių depresiją

manodaktaras.lt
Publikuota: 2019-11-21 12:30
Vaiko paauglystės metai šeimai tampa tikru išbandymu, keičia tėvų ir vaikų santykių dinamiką. Tokių pokyčių metu atpažinti paauglio psichologinę būseną tampa tik sunkiau. JAV atlikta paauglių tėvų apklausa rodo, kad daugumai tėvų sudėtinga atskirti, ar normalus paauglio pyktis, nuotaikos svyravimai nėra depresijos išraiška.
Mičigano universitetinės vaikų ligoninės vykdyta tėvų apklausa rodo, kad dauguma tėvų mano, kad atpažintų paauglio depresiją. Tačiau du trečdaliai tėvų kartu ir pripažįsta, kad atpažinti specifinius depresijos ženklus nėra lengva. Vienas didžiausių iššūkių paauglių tėvams – atskirti, ar paauglių pyktis ar kitos emocijos yra normalu paauglystės tarpsniui, ar tai jau depresija.

Daugiau kaip 800 tėvų apklausos rezultatai parodė, kad bendras supratimas apie depresijos simptomus nebūtinai reiškia, kad tėvai galės suprasti, kad pakitęs vaiko elgesys reiškia depresiją. Dar vienas iššūkis – depresijos išraiškos gali skirtis, vieni paaugliai gali liūdėti ir atsiskirti, kitiems bus būdingas pyktis, dirglumas, iššaukiantis elgesys.

Apklausos autoriai teigia, kad kai kurie tėvai gali pervertinti savo galimybes atpažinti depresiją. Per daug savimi neabejojantys tėvai gali nepastebėti subtilių ženklų, kad kažkas negerai.

Apklausa rodo, kad dalis paauglių žino, kas yra depresija, nes turi draugų ar bendraklasių, sergančių šia liga. Tačiau apklausti tėvai abejoja, ar jų paaugliai suprastų, kad patys serga depresija.

JAV nuo 2007 iki 2017 metų jaunimo nuo 10 iki 24 metų savižudybių padaugėjo 56 proc. – tokie skaičiai įrodo, kaip svarbu atpažinti depresiją. Tėvai turėtų budriai stebėti galimos depresijos ženklus, taip pat reikėtų su paaugliu pasikalbėti ir susitarti, kad paauglys gali kreiptis į kurį nors konkretų suaugusįjį, kai jaučiasi prislėgtas.

Depresiją paaugliui galima įtarti, jei jo nuotaikos pokyčiai intensyvesni ir dažnesni nei įprastai, pyktis ir dirglumas neturi aiškios priežasties, suprastėjo pažymiai, paauglys nustojo bendrauti su senais draugais, vengia bendrauti su tėvais, nebesidomi savo mėgstama veikla, prastai miega, nelanko pamokų, kalba apie gyvenimo beprasmybę.

Parengė Monika Kairienė pagal reuters.com