Dažniausi žudikai – širdies ligos ir vėžys. O gal demencija?

Demencija, Alzheimerio liga / Shutterstock nuotr.
Autorius: Monika Kairienė
Publikuota: 2020-10-09 15:30
Įprasta manyti, kad Lietuvoje žmonės dažniausiai miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir vėžio. Tačiau mirties priežasčių vertinimas priklauso nuo medicininių tradicijų, visuomenės susitarimo. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje mirties liudijimuose pradėjus rašyti pagrindinę, o ne tik tiesioginę mirties priežastį, pagrindine mirties priežastimi tapo Alzheimerio liga ir kitos demencijos formos.

Ar kas nors pasikeistų, jei žinotume, kad dažniausias žudikas – ne kraujotakos ligos ir vėžys, o Alzheimerio liga ir kitos demencijos formos? Santaros klinikų gydytojas neurologas dr. Arūnas Vaitkevičius sako, kad demencija – neįsisąmoninta visuomenės sveikatos problema.

Demencija kaip mirties priežastis

Pasak Higienos instituto, Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Pernai Lietuvoje mirė 38 281 žmogus. Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys – pernai sudarė 81,9 proc. visų mirties priežasčių. Nuo demencijos pernai mirė 252 žmonės – tai sudarė 0,7 proc. visų mirties priežasčių.

Higienos instituto atsiųstame rašte rašoma, kad nėra specialių nurodymų, kaip pildyti medicininį mirties liudijimą mirusiajam nuo demencijos sukeltų komplikacijų. Pasak Higienos instituto, jeigu mirtis įvyksta dėl traumos, ji visada bus tiesioginė mirties priežastis, o ne demencija.

Jungtinėje Karalystėje Alzheimerio liga ir kitos demencijos formos jau ne vienerius metus vertinama kaip dažniausia mirties priežastis, 2018 metais šios ligos sudarė 12,7 proc. visų mirties priežasčių. Alzheimerio draugija tai aiškina tuo, kad žmonių gyvenimo trukmė ilgėja, daugiau demencijos atvejų diagnozuojama, taip pat – pasikeitė įrašai mirties liudijimuose, įrašant pagrindinę, o tiesioginę mirties priežastį, pavyzdžiui, traumą ar infekcinę ligą, kuri yra demencijos pasekmė.

Gydytojas neurologas dr. Arūnas Vaitkevičius. Asmeninio archyvo nuotr.
Gydytojas neurologas dr. Arūnas Vaitkevičius. Asmeninio archyvo nuotr.

Neįsisąmoninta problema

Dalis žmonių demenciją, kurios dažniausia forma yra Alzheimerio liga, nuvertina kaip senyvo amžiaus žmonių atminties sutrikimus. Ne visi žino, kad demencija yra mirtina liga. VUL Santaros klinikų gydytojas neurologas dr. Arūnas Vaitkevičius sako: „Iš tiesų demencija gali būti ir yra mirties priežastis. Bet mes ją priskirtume prie pagrindinių ligų, pirminių priežasčių, paskui seka daugybė tarpinių problemų, kurios yra tiesioginės mirties priežastys.“

Neurologas A.Vaitkevičius paaiškina, kaip demencija progresuoja nuo lengvų iki sunkių stadijų, mirties.

„Dažniausia priežastis yra Alzheimerio liga, sutrinka trumpalaikė atmintis, sunku fiksuoti visus susitarimus, pacientas praranda kasdienės veiklos įgūdžius, sunku pasigaminti valgyti, apsitarnauti, vėliau jau sunku apsirengti, susitvarkyti higienos reikalus. Žmogus nebeatpažįsta artimųjų, nebesugeba bendrauti, vystosi gana ryškus kalbos sutrikimas, pradeda kalbėti pavieniais žodžiais. Iš esmės tampa slaugomu žmogumi, praranda žmogiškąjį pavidalą, – sako gydytojas A.Vaitkevičius, – tokioje sunkioje stadijoje dėl degeneracinių pakitimų galvos smegenyse pradeda sunkiai judėti, tampa daugiau sėdintis, vėliau – slaugomas lovoje. Prisideda įvairios komplikacijos, kurias galima traktuoti kaip tiesioginę mirties priežastį, pavyzdžiui, šlapimo takų ar plaučių infekcija, nes gulinčiam žmogui plaučiai sunkiau ventiliuojasi. Prisideda įvairios virusinės, bakterinės infekcijos, bendras organizmo išsekimas, lėtėja medžiagų apykaita, atsiranda trofinės opos ir t.t. Tai yra tiesioginės mirties priežastys, bet pagrindinė, pirmoji priežastis, užvedanti visus šiuos mechanizmus, yra Alzheimerio liga arba demencijos sindromas.“

Ar kas nors pasikeistų, jei, tarkime, Lietuvoje demencija mirties priežasčių sąraše būtų aukščiau?

„Tiesioginės įtakos artimiesiems nebūtų, bet visuomenės sveikatos suvokimo prasme būtų labai svarbu. Esame įpratę girdėti, kad dažną mirtingumą sukelia onkologinės, širdies ir kraujotakos ligos. Žmonės tai yra įsisąmoninę ir linkę imtis prevencijos priemonių, priminti artimiesiems apie mitybą, kraujospūdžio, cholesterolio reguliavimą, aspirino vartojimą, kai tai reikalinga. Kai tarp mirties priežasčių nėra demencijos, ši liga iš esmės nėra sureikšminama. Kai ši problema nėra įsisąmoninta, tai į ją ir nekreipiama dėmesio“, – sako gydytojas neurologas A.Vaitkevičius.

Artimieji neatpažįsta demencijos

Tai, kad demencija nėra vertinama kaip viena pagrindinių mirties priežasčių, lemia ir mažą žmonių supratimą apie šią ligą. Pasak neurologo A.Vaitkevičiaus, daugybė artimųjų nesikreipia į gydytojus, nes neatpažįsta demencijos simptomų.

„Iš tiesų tie pacientai ilgą laiką sugeba „maskuotis“. Jei kažką pamiršta, stengiasi kitais žodžiais papasakoti arba nuleisti juokais. Jei paklausiame labai paprastų klausimų, į kuriuos atsakymas yra „taip“ arba „ne“, tie pacientai sugeba pasakyti, gali dalyvauti kompanijoje, prisiminti savo jaunystės įvykius, atrodyti puikūs pašnekovai. Bet jeigu užduosime konkrečius klausimus apie pastaruosius įvykius gyvenime, tai pasirodys, kad nelabai prisimena. Jei vis klausiame, ar jis pavalgęs, ar išgėręs vaistus, atsakys „taip“ arba „ne“ ir viskas bus gerai. Bet jei paklausime, kokia šiandien data – metai, mėnuo, diena – arba paprašysime pasakyti konkretų vartojamų vaistų pavadinimą, tada ir išryškėja problemos, kad pacientas nelabai prisimena. Dėl to reikia uždavinėti atvirus klausimus ir laiku atpažinti Alzheimerio ligą ar kitas demencijas, nes ankstyvoje stadijoje gydymas efektyvesnis“, – sako neurologas A.Vaitkevičius.

Anksti atpažinus galima atitolinti sunkią stadiją

Tiesa, gydymo, stabdančio demencijos progresavimą, nėra. Tačiau yra vaistai simptomams palengvinti. Pasak neurologo A.Vaitkevičiaus, anksti pradėjus gydymą, galima tikėtis šiek tiek atitolinti sunkią ligos stadiją.

„Įvertinama kraujotakos, širdies būklė, kiti veiksniai. Tai irgi yra svarbu, nes galima koreguoti modifikuojamus rizikos veiksnius – kraujospūdžio ligą, širdies ritmo sutrikimus, nuotaikos sutrikimus, socialinę izoliaciją, kuri vyresniame amžiuje pakankamai dažna ir reikšminga. Bet kokia veikla – buitinė ar bendravimas su kitais žmonėmis – skatina galvos smegenų veiklą ir kažkiek atitolina sunkią demencijos stadiją. Tokios priemonės neišgydys ligos, nepadės išvengti mirties fakto, bet atitolinti ją galima“, – sako VUL Santaros klinikų gydytojas neurologas dr. A.Vaitkevičius. 

Daugiau apie demenciją skaitykite ČIA.