Dermatologas paaiškina: kodėl negalima numoti ranka į galvos pleiskanojimą

Galvos pleiskanojimas; seborėjinis dermatitas / Shutterstock nuotr.
Autorius: Eglė Dagienė
Publikuota: 2023-01-12 12:16
Išbandėte visus šampūnus, o pleiskanų nemažėja, be to, ėmė niežėti ir galvos odą? Viena iš dažniausių to priežasčių – seborėjinis dermatitas. Tai lėtinė, neužkrečiama, dažnai pasikartojanti odos liga, pasireiškianti skalpo, kūno odoje rausvomis dėmėmis ar plokštelėmis su gelsva, lipšnia pleiskana. Kodėl jis atsiranda ir kokie yra veiksmingiausi gydymo būdai?

Literatūros duomenimis, seborėjinis dermatitas paveikia apie 5 proc. populiacijos. Dažniau serga kūdikiai iki 3 mėn., paaugliai bei 30–60 metų amžiaus suaugusieji. Beje, vyrai – dažniau nei moterys.

Pagrindinis požymis – gausus pleiskanojimas

Pasak „Nordclinic“ gydytojo dermatologo Andriaus Jurėno, bėrimai dažnai atsikartoja tose vietose, kur yra didžiausias riebalinių liaukų aktyvumas: galvos plaukuotoje dalyje, užausiuose, ausų landose, aplink nosį, antakių srityje, krūtinės viršutinėje dalyje ar ant/aplink lytinius organus. 

Gydytojas dermatologas Andrius Jurėnas
Gydytojas dermatologas Andrius Jurėnas

„Kartais gali berti ir vokus. Įprastai bėrimų neniežti, todėl ne visada pacientai patys pastebi turintys bėrimų skalpo odoje, dažniau į ligą atkreipia dėmesį dėl dažnesnio ir gausesnio pleiskanojimo. Pleiskanos būna gan riebios, gelsvo atspalvio, prikibusios prie plauko. Kūdikiams bėrimai pasireiškia vadinamąją „lopšio kepure“ – prikibusia gelsvų pleiskanų luobele galvos srity“, – portalui manodaktaras.lt pasakojo dermatologas.

Ligą gali iššaukti ir stresas

Seborėjiniu dermatitu dažniau serga žmonės, turintys silpnesnę imuninę sistemą, pavyzdžiui, sergantys onkologinėmis ligomis, ŽIV, esantys po organų transplantacijos. Taip pat ši liga, anot gydytojo, dažniau vargina, sergant tam tikromis psichiatrinėmis ar neurologinėmis ligomis (pvz., Parkinsono liga, epilepsija). 

„Litis, haloperidolis ir kiti vaistai taip pat gali pabloginti ligos eigą. Pastebėta, kad ligos paūmėjimą paskatinti gali šaltas ir sausas klimatas, stresas, alkoholio savo sudėtyje turinčios odos priežiūros priemonės. Vasarą dėl gaunamos ultravioletinės spinduliuotės dažnam ši liga nurimsta“, – sakė gydytojas dermatologas A.Jurėnas.

Neretai prireikia ir medikamentinio gydymo

Vaikams iki vienerių metų amžiaus dažniausiai seborėjinis dermatitas praeina savaime, tačiau paaugliams ir suaugusiems įprastai reikalingos pagalbinės gydomosios odos priežiūros priemonės ar netgi medikamentinis gydymas, siekiant suvaldyti šią ligą. Gydymo tikslas – sumažinti odos niežėjimą, paraudimą ir pleiskanojimą. 

Esant nestipriam skalpo pleiskanojimui, dermatologas rekomenduoja naudoti šampūnus su selenu, cinko piritionu ir keratolitikais (pvz., su šlapalu, pieno ar salicilo rūgštimi). Esant gausesniam pleiskanojimui, dažnai papildomai reikalingi gydomieji šampūnai su priešgrybelinėmis medžiagomis (pvz., su ciklopiroksu, ketokonazoliu). 

„Pleiskanojantiems veido ir kūno odos bėrimams rekomeduočiau naudoti odos priežiūros priemones su keratolitikais. Jei šių priemonių pasiekti ligos remisiją nepakanka, būtina dermatologo konsultacija. Sunkesniais atvejais gali prireikti priešgrybelinių vaistų, vietinių gliukokortikosteroidų ar kalcineurino inhibitorių“, – paaiškino gydytojas dermatologas A.Jurėnas.

Seborėjinio dermatito paūmėjimo riziką gali sumažinti:

  • tinkamas darbo ir poilsio režimas, 
  • subalansuota mityba, 
  • tinkamas fizinis aktyvumas 
  • emocinės sveikatos puoselėjimas.

Užsiregistruoti konsultacijai pas gydytoją dermatologą galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.