Didelis antikūnų kiekis ir trečia vakcinos nuo Covid-19 dozė: nauda ar žala?

Vakcina nuo Covid-19, skiepijimas / Teodoro Biliūno nuotr.
Autorius: manodaktaras.lt
Publikuota: 2021-12-30 16:29
Nauji galimybių paso pokyčiai papiktino ne vieną Lietuvos gyventoją. Nuo antradienio galimybių pasas nustojo galioti visiems, kurie, po antro skiepo praėjus daugiau nei 7 mėnesiams (210 dienų), nespėjo pasiskiepyti sustiprinančiąja doze nuo koronaviruso. Tačiau bene didžiausią pasipiktinimo bangą socialinėje erdvėje sukėlė Vyriausybės priimtas sprendimas, neleisiantis nuo sausio 10 dienos nepasiskiepijusiems trečiąja doze asmenims gauti galimybių paso net ir turint pakankamai antikūnų.

Apie naują situaciją portalas manodaktaras.lt kalbasi su Lietuvos bendrosios praktikos šeimos gydytojų asociacijos prezidentu prof. habil dr. Juliumi Kalibatu, daugiau nei dešimt metų tyrusiu žmogaus imuninę sistemą.

Ar žinoma, kiek žmogui reikia turėti antikūnų, kad jo organizmas būtų pajėgus kovoti su koronavirusu?

Svarbu žinoti, kad antikūnus tikrinti labai svarbu. Jei jų kiekis labai mažas, pvz. antikūnų titras rodo tik vos kelis šimtus BAU/ml, nereikia laukti, kol praeis šeši mėnesiai po antrosios dozės gavimo. 

Suprantama, kiekvienas turi nuomonę šiuo klausimu, bet jei galvojate, kad turint tūkstančius antikūnų, jums viskas gerai ir jau esate ramūs ir apsaugoti nuo užsikrėtimo koronavirusu – klystate. 

Kita vertus, onkologinio instituto atlikti tyrimai parodė, jog kai kurių onkologinių pacientų antikūnų titras buvo net 9000 BAU/ml. Tai labai didelis skaičius, vadinasi, pacientų imuninė sistema po antros dozės nuo Covid-19 labai gerai sureagavo. O tai reiškia, kad trečią vakcinos dozę jiems galima vėlinti, nebūtinai praėjus šešiems mėnesiams po antro skiepo.

Ar turint pakankamai didelį antikūnų kiekį, žmogaus imuninė sistema yra stipri susidūrusi su įvairiomis koronaviruso atmainomis?

Kiekvieno žmogaus imuninė sistema reaguoja skirtingai. Ir tai net nepriklauso nuo amžiaus. Atrodo, žmogus yra jaunas, stiprus, tačiau po skiepo jo imuninė sistema gali vangiai sureaguoti ir antikūnų titras gali būti labai mažas net ir po antros dozės, tada būtina nelaukti ir pasitarus su savo šeimos gydytoju pagreitinti sustiprinančiąją dozę.

O jei žmogus turi pakankamai didelį kiekį antikūnų (ne vieną tūkstantį BAU/ml) po persirgimo ar antros dozės nuo koronaviruso, tuomet, kaip ir minėjau, trečia dozė suleista gali būti ir vėliau nei po pusės metų, pvz. po 7–8 mėnesių.

Tačiau ne visi gyventojai gali sau leisti atlikti antikūnų titrą dėl finansinių galimybių. Daugelis šalių negali gyventojams kompensuoti antikūnų titro, tad Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) priėmė praktišką pasiūlymą – jau rekomenduojama suleisti trečią dozę praėjus trims mėnesiams nuo antros. Taip buvo nuspręsta, pastebėjus, jog po antro skiepo daugelio žmonių organizmas turi itin mažą antikūnų kiekį.

Jei žmogus yra imunodeficitinės būklės, atitinkamai pasitarus su savo šeimos gydytoju bei gavus jo nukreipimą, trečią dozę galima pasiankstinti net ir praėjus 28 dienoms nuo antros.

Ar nėra žalos organizmui, jei žmogus jau turi tūkstančius antikūnų ir dar gauna sustiprinančiąją dozę nuo koronaviruso?

Yra buvę atvejų, kai netyčia žmogui buvo suleidžiama penkiaguba vakcinos dozė pačioje vakcinacijos pradžioje. Tačiau galiu nuraminti – žalos ir pavojaus organizmui nuo to nėra. 

Daugelis pasaulio mokslininkų sako – net jei yra pakankamai antikūnų, suleidus trečią dozę, tikrai organizmas nuo to nenukentės. Kas įvyks organizme? Jame tik pagausės antikūnų kiekis.

Kaip manote, kiek prireiks vakcinų dozių nuo Covid-19 ligos?

Net neabejoju, jog trys dozės – dar ne pabaiga. Manau, tikrai prireiks ketvirtos, o gal ir penktos dozės. Nes atsiranda vis naujos koronaviruso mutacijos. Ir kuo ta mutacija palankesnė virusui, kuo didesnis užkrečiamumas ir didesnis atsparumas vakcinai, tuo nauja mutacija greičiau paplinta. 

Mokslininkai kalba, kad reikia kuo greičiau modifikuoti esamas vakcinas ir pritaikyti jas, kad būtų nukreiptos prieš omikron atmainą. Tačiau kol kas esamos vakcinos nuo koronaviruso yra veiksmingos. Ištirta, jog pasiskiepijus jomis tikimybė patekti į stacionarą yra 75 proc. mažesnė nei neskiepytų žmonių.

Niekas nesako, kad neužsikrėsite koronavirusu ir po trečios dozės. Vakcina neapsaugo nuo užsikrėtimo, bet apsaugo nuo sunkių komplikacijų ir sunkių šios ligos formų.

Ką manote apie vaikų skiepijimą?

Daugelyje šalių skiepijami vaikai nuo 5 iki 11 metų sumažinto tūrio vakcinų dozėmis. Tačiau, kiek žinau, Kinija priėmė nutarimą vaikus skiepyti nuo trejų metų, o Kuba jau seniai vakcinuoja vaikus nuo dvejų metų amžiaus. Jau atliekami pavieniai tyrimai su kūdikiais nuo šešių mėnesių. 

Žinoma, vaikai kur kas rečiau serga sunkiomis koronaviruso formomis, mirtingumas vaikų grupėje 20 kartų mažesnis nei suaugusiųjų, mat vaikų imunitetas geriau ir aktyviau veikia, galima sakyti, jų organizmas dar „nenualintas gyvenimo“.

Deja, daugelio suaugusiųjų gyvenimo būdas – tai pastovus imuninės sistemos alinimas: netinkama mityba, alkoholio vartojimas, ypač neigiamai imuninę sistemą veikia stresas. Bet nors vaikų imunitetas atsparesnis, jie irgi miršta. Visame pasaulyje jau skaičiuojama, kad nuo koronaviruso numirė tūkstančiai neskiepytų vaikų.

Antikūnų testo apribojimai galimybių pase

Nuo sausio panaikinant galimybę sustiprinančiąja doze nepasiskiepijusiems žmonėms su antikūnų testu gauti galimybių pasą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tvirtina tokį sprendimą priėmusi, siekdama paskatinti žmonių vakcinaciją, rašo naujienų agentūra BNS.

„Tų diskusijų vyksta įvairių ir Nepriklausomų ekspertų taryba diskutuoja dėl įvairių variantų, ne tik dėl serologinių testų išėmimo po vakcinacijos, bet ir po persirgimo. Tos diskusijos yra įvairios. Šiai minutei vienas iš pagrindinių tikslų yra, kad žmonės skiepytųsi sustiprinančiąja doze“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad sustiprinančiąja vakcinos nuo COVID-19 doze nepasiskiepiję asmenys nuo sausio 10-osios nebegaus galimybių paso, nepaisant to, kad turės antikūnų.

Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, taip siekiama, „kad kuo daugiau žmonių, kurie neturi persirgimu suformuoto imuniteto, turėtų šviežią skiepą“.

Tuo metu persirgusiems COVID-19 ir gavusiems teigiamą serologinio imunologinio tyrimo atsakymą gyventojams galimybių pasas ir toliau bus pratęsiamas 60 dienų.

Antikūnų tyrimas ir Galimybių pasas / SAM informacija
Antikūnų tyrimas ir Galimybių pasas / SAM informacija

„Politinis sprendimas“

Konferencijoje dalyvavusi Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė infekcinių ligų gydytoja, Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narė Ligita Jančorienė teigė, jog antikūnų testai „neleidžia vertinti imuniteto kokybiškumo“.

„Kada atliekami klinikiniai vakcinų efektyvumo tyrimai, matuojami visai kiti antikūnai, (...) tą tyrimą atlikti praktiškai galima tik mokslinėse laboratorijose. Tai nėra komercinis tyrimas, tai visai kitos rūšies neutralizuojantys antikūnai, kurie galėtų rodyti žmogaus apsaugą“, – kalbėjo medikė.

„Manymas, kad šitų serologinių tyrimų atlikimas kažkaip atspindi žmogaus imuninę apsaugą, turbūt nėra teisingas. Visame pasaulyje, taip pat ir Europoje, nėra naudojami antikūnų tyrimai kaip kriterijus apsispręsti dėl vakcinacijos“, – pridūrė ji.

L. Jančorienės teigimu, antikūnų testų įtraukimas į galimybių pasą buvo „politinis sprendimas“.

„Ekspertų taryboje ne kartą buvo išsakyta nuomonė, kad serologiniai tyrimai yra netinkami vertinti vienokią ar kitokią imuninę apsaugą“, – sakė Santaros klinikų medikė.

„Antikūnų tirtis visuomenei nėra tikslinga. (...) Šis tyrimas galėtų būti tikslingas tik vienu atveju, kai žmogus įtariam, kad jam antikūnų galėjo visai nesusidaryti. Tai dažniausiai yra asmenys, kurie yra po transplantacijų, kurie gauna didelių dozių imunosupresinį gydymą“, – pridūrė ji.

Sustiprinančiąja doze galima pasiskiepyti praėjus ne mažiau trims mėnesiams po antrojo skiepo nuo COVID-19.

Galimybių pasas asmeniui leidžia lankytis didžiuosiuose prekybos centruose, maitinimo, laisvalaikio, pramogų vietose, renginiuose.