Didžiausios klaidos, kurios daromos metant rūkyti

Lietuvoje rūkymo paplitimas ženkliai mažėja. / Shutterstock nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2019-11-21 08:00
Lietuvos narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, Lietuvoje rūkymo paplitimas ženkliai mažėja. Pavyzdžiui, palyginus 2005 m. ir 2014 m. statistinius apklausos rodiklius aiškėja, jog kasdien rūkančių asmenų dalis sumažėjo per 20 – 25 proc. Statistikos departamento atliktos apklausos duomenims, daugiau rūko jauno ir vidutinio amžiaus žmonės, vyrai. Be to, pastebėta, kad rūkymas labiau paplitęs tarp vidutinio lygio išsilavinimo žmonių. Apie rūkymą, jo daromą žalą bei būdus ir klaidas, kaip atsikratyti šios priklausomybės, kalbame su med. psichologe Neringa Bagdonaite.

Kokios tendencijos Lietuvoje: rūkančiųjų daugėja ar ši priklausomybė jau tampa nemadinga?

Kalbant apie rūkymą, Lietuvoje stebimos įvairios tendencijos: daugėja jaunimo vartojančio naujos kartos rūkymo priemones, tokias kaip „IQOS“ ar elektronines cigaretes. Tačiau gera žinia yra ta, jog kyla suaugusių, vyresnio amžiaus žmonių sąmoningumo lygis dėl rūkymo apskritai, jo prasmės, teikiamos žalos ar naudos. Vis daugiau žmonių susimąsto ar rūkymas ištiesų reikalingas jų gyvenimo elementas. Nemaža dalis besikreipiančių mesti rūkyti užsimena apie patiriamą gėdą ar stigmą dėl rūkymo priklausomybės, ypač kai atsiduriama nerūkančių asmenų aplinkoje. Pavyzdžiui didelė dalis rūkorių dalijasi, kad dėl savo poreikio nikotinui jaučiasi tarsi ligoniai, narkomanai, nuolat turintys papildyti savo kūną nikotino doze, o to nepadarius jaučia įvarius psichologinius ir fiziologinius nikotino trūkumo požymius trikdančius socialinį gyvenimą.

Kitas nepatrauklus priklausomybės nikotinui aspektas dažnas tarp rūkorių – pojūtis, kad esi nikotino vergas, kad negali kontroliuoti savo minčių, įgyvendinti savo tikslų. Be to, nuolat turi rūpintis  nikotino atsargomis, nesvarbu kur bebūtum, ar koks paros laikas būtų. Su laiku šis susirūpinimas ima psichologiškai varginti: kelia ne tik nepatogumo, bet ir nelaisvės jausmus. Beje, šis suvokimas yra itin svarbus motyvacinis veiksnys metant rūkyti.

Ar galima sunkiai apsinuodyti rūkant?

Rūkančiam žmogui apsinuodyti nuo nikotino būtų ganėtinai sunku, kadangi organizmui būdinga išvystyta tolerancija nikotinui. Pvz., žmogus surūkantis tris pakelius per dieną gauna tokią nikotino dozę, kuri suleista į kraują nerūkančiam būtų  mirtina. Čia galima būtų akcentuoti lėtinę rūkymo intoksikaciją, kuriai būdingi kasdieniai rytinių „pagirių“ požymiai – žvalumo ir energijos stoka, sunkumas galvoje, apsinešęs liežuvis, kosulys ir pan. Psichologiškai nuolatinė nikotino intoksikacija pasireiškia darbų ar tikslų įgyvendimo atidėliojimu, naujų patirčių vengimu, o tai veda link pasyvesnio gyvenimo būdo formavimosi.

Kokias ligas sukelia ilgametis rūkymas? Ar tikrai didėja grėsmė susirgti plaučių vėžiu?

Ilgametis, reguliarus rūkymas prisideda prie daugelio lėtinių ligų susirgimų pasireiškimo, tačiau galima būtų išskirti pagrindines ligas tiesiogiai susijusias su rūkymu: plaučių ar kitų organų vėžys, bei širdies ir kraujagyslių ligos. Tačiau dažniausiai kol sveiki, rūkoriai apie šiuos sutrikimus negalvoja arba vengia galvoti, manydami, kad tai jiems negresia.

Kalbant apie neigiamą rūkymo poveikį organizmui, vėl gi verta paminėti, kad rūkymas apskritai yra lėto veikimo nuodas, kasdien atimantis iš žmogaus jėgas, mažinantis aktyvumą, produktyvumą. Kiekviena surūkyta cigaretė kūne iškart kelia ne tik streso lygį, bet perpus susiaurina kraujagyslių spindį, o tai itin apsunkina kraujo mitybą organuose, dėl to jaučiamas nuolatinis vangumas, nuovargio pojūtis. Dėl nuolatinio nervų sistemos žadinimo prastėja nervinės sistemos balansas: mažėja nervų sistemos gebėjimas atsipalaiduoti, prastėja miegas, trūksta žvalumo, didėja dirglumas ir apatija.

Kaip vertinate naujas rūkymo „madas“ – elektronines cigaretes ir kaitinamą tabaką?

Naujas rūkymo madas tiek elektronines cigaretes, tiek kaitinamą tabaką vertinu itin neigiamai, nes šios priemonės yra sukurtos taip, kad būtų  patrauklios vartotojui, o tai reiškia, kad kelias į priklausomybę ir jos progresavimą yra dar tiesesnis ir greitesnis. Praktikoje girdžiu, jog žmonės, kurie pasirinko šias priemones, ypač „IQOS“ pradeda rūkyti dažniau ir daugiau, būtent dėl to, kad ši priemonė kelia žymiai mažiau nemalonių rūkymo padarinių, tokių kaip nemalonus kvapas, be to,  nereikia eiti į lauką, patogu. Kai kurie rūkoriai, teigia rūkantys net lovoje prieš miegą!! Atrodo tikrai patraukli priemonė vartotojui, tačiau nuo dažnesnio rūkymo greičiau vystosi ir progresuoja priklausomybė nikotinui.

Koks yra pats efektyviausias būdas mesti rūkyti?

Kol kas moksliškai nėra ištirta kuris metimo rūkyti būdas yra efektyviausias. Vieniems užtenka perskaityti motyvuojančią knygą, pvz. Aleno Karo „Lengvas būdas mesti rūkyti“, kitiems padeda žolinių preparatų naudojimas tokių kaip „Tabex“, tretiems patrauklūs efektyviai norą rūkyti mažinantys receptiniai vaistai „Champex“, dar kiti bado atsikratyti noro rūkyti nikotino pakaitalais. Pripažįstantys netradicinės medicinos būdus kai kurie rūkoriai renkasi akupunktūros pagalbą. Tačiau reiktų paminėti, jog bet koks mesti rūkyti būdas nebus efektyvus, jei žmogus nebus apmąstęs ir priėmęs tvirto sprendimo mesti rūkyti. Apmąstymas ir pasiruošimas atsisveikinti su cigarete ir išsitapatinti iš rūkoriaus vaidmens yra svarbi metimo rūkyti dalis, įtakojanti visą metimo rūkyti procesą.

Ar tiesa, kad metus rūkyti, būtinai priaugama svorio?

Svorio priaugimas metus rūkyti galimas reiškinys, tačiau tai nėra taisyklė. Kai kurie žmonės numeta svorio metę rūkyti. Taip yra todėl, kad kol organizmas patiria sunkų krūvį (tai gali būti viskas kartu: rūkymas, stresas, sportas), dėl širdies ir nervų sistemos apkrovos kūnas yra linkęs kaupti atsargas ir skysčius. Metus rūkyti širdies darbas palengvėja, normalizuojasi hormoninė pusiausvyra, nebesikaupia skysčiai ir svoris savaime palengvėja.

Kokių klaidų reikėtų nedaryti apsisprendus mesti rūkyti?

Didžiausia klaida, kuri daroma metant rūkyti savarankiškai – tai pasidavimas emocinei būsenai abstinencijos metu t.y., pirmosiomis 3-5 dienomis. Abstinencijos nikotinui sindromas, kaip ir kitos abstinencijos nėra lengvas ir malonus, tačiau atlaikomas procesas. Čia svarbu pabrėžti, kad nemalonūs nikotino nutraukimo požymiai praeina, jie nesitęsia amžinai. Vis gi, metantys rūkyti neretai pasiduoda silpnumo akimirkai ir pritrūksta vidinių pastangų atsispirti kūno poreikiui gauti nikotino. Pvz., metant rūkyti savarankiškai, trečia diena be nikotino laikoma pačia sunkiausia – kritiška, tačiau po jos ateina palengvėjimas. Ką daro savarankiškai metantys rūkoriai – dažniausiai palūžta trečią metimo rūkyti dieną, galvodami, kad nenusipelnė tokios agonijos savo gyvenime. Labai svarbu, kad metantis rūkyti žmogus suvoktų, kad šiuo metu yra sunku todėl, kad jis meta rūkyti ir būtent šiuo laikotarpiu rekomenduojama pažiūrėti į šį procesą ne tik su kantrybe, bet ir su meile sau. O tai reiškia, kad šiomis dienomis nereikėtų iš savęs reikalauti pernelyg daug, jei sunku, reiktų leisti sau išsigulėti, išsirgti, atsižvelgti į kūno rodomus poreikius ir požymius. Tada ir abstinencijos laikotarpis bus lengvesnis tiek fiziškai, tiek psichologiškai.

Kita klaida metant ar tik metus rūkyti, leisti sau parūkyti tik vieną cigaretę. Jei apsisprendžiama mesti rūkyti, ar nerūkoma jau kurį laiką, tokių išlygų sau nederėtų daryti. Kadangi medžiagos gavimas smegenyse palaiko ar atkuria priklausomybę, o tai savo ruožtu kelia priklausomybės požymius – nenumaldomą potraukį.

Apskritai, metantiems rūkyti asmenims yra labai svarbu įsisąmoninti, suvokti, kad jūs esate savo kūno šeimininkas, o ne kūno vergas. Jūs esate laisvas rinktis rūkyti ar ne, atsispirti kūno poreikiams, juos pažaboti ar jiems pasiduoti. Tai yra atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas. Be šio žingsnio kova su nikotino priklausomybe gali būti ilgas žaidimas, kuriame jūs, deja, užimsite pralaimėjusiojo vaidmenį. Svarbu paminėti, jog negalėjimas įgyvendinti savo tikslų susijusių su metimo rūkyti persikelia ir į kitas gyvenimo sferas, kai stokojama vidinės stiprybės ir nuolaidžiaujama aplinkybėms ar delsiama priimti svarbius sprendimus, kas nėra naudingos pačiam asmeniui. Tad drąsiai galima sakyti, jog toks, iš pirmo žvilgsnio visai nekaltas įprotis, kaip rūkymas, yra neabejotinai susijęs su asmenine  žmogaus branda.

Pas gydytoją registruokitės internetu www.manodaktaras.lt

Lapkričio 21 d. – Tarptautinė nerūkymo diena

Med. psichologė Neringa Bagdonaitė.
Med. psichologė Neringa Bagdonaitė.