Dietologė komentuoja populiariausius mitus apie mėsą, žuvį ir paukštieną

Kepsnys ant grotelių / Fotolia nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2021-04-17 19:16
Mėsa, žuvis, paukštiena sukelia ko gero daugiausia diskusijų tarp besidominčių sveika mityba. Šių produktų vartojimą lydi bene daugiausia mitų: kas sveika, o ko reikėtų atsisakyti. „Ieškant kompromisų, labai svarbu suprasti, kad kai kurie maisto produktai ir su jomis gaunamos maistinės medžiagos yra besąlygiškai reikalingas indėlis į mūsų gerą sveikatą. Nepriklausomai mėgstame mes juos ar ne. Čia kaip su dantų valymu – nesu tikra ar bent trečdalis iš mūsų labai jau mėgstame valytis dantis ir vien dėl to laukiame kiekvieno ryto ir vakaro. Kažin. Bet kitaip savo gyvenimo neįsivaizduojame: dantų valymas privalomas, patinka tai ar ne, jei visgi norime turėti sveikus dantis“, – sako gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė.

Gydytoja dietologė komentuoja populiariausius mitus apie mėsą, žuvį, paukštieną ir jų gaminius.

Dietologė Evelina Cikanavičiūtė
Dietologė Evelina Cikanavičiūtė

Apie mėsą, paukštieną ir žuvį

Vištos „ant“ antibiotikų ir hormonų užaugintos!

„Daktare, ar jūs žinot, kaip augina vištas, kad siūlot valgyt?“ – tokį klausimą dietologei E.Cikanavičiūtei tenka išgirsti neretai. „Tikrai nežinau taip, kad pasitikėčiau savo žiniomis, nes tas žinojimas reikalauja kitokio išsilavinimo ir kompetencijų. Todėl iš pagarbos kitų sričių specialistams vertinti palieku jiems. Be to, kaip ir sakiau, pasitikiu nacionalinėmis ir tarptautinėmis institucijomis, kurios prižiūri ir kontroliuoja žemės ūkio ir maisto pramonę. Galiu tik pajuokauti: nesu nė sykio išgirdusi klausimo: „Daktare, ar jūs žinot, kaip augina tas kiaules?“, – ironizuoja medikė.

Kas gali valgyti tą sausą vištos krūtinėlę?

Dietologė pritaria, kad vištienos krūtinėlė itin liesa mėsa, joje riebalų kiekis siekia tik apie 1 proc. Tad žmonėms, kurių skonio receptoriai reikalauja didesnio kiekio riebalų, vištienos krūtinėlė – mažiausiai mėgstama mėsa. „Reikia žinoti ir tai, kad neteisingai ruošiant krūtinėlę, ji gali prarasti per didelį kiekį vandens – dėl ko išsausėjusi mėsa bus tikrai sprangi. Todėl verta pabandyti keisti paruošimo būdus arba tobulinti išbandytus“, – pataria specialistė.

Visa žuvis užteršta nuodingomis medžiagomis!

Atsisakymą valgyti žuvį neretai lydi tokie komentarai: nėra geros žuvies čia pas mus, vasarą, kai tokie karščiai, nedrįstu pirkti žuvies. „Galiu tik pakartoti: neturiu pagrindo nepasitikėti Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, Europos maisto saugos tarnyba bei jų žemės ūkio ir maisto pramonės kontrolės priemonėmis, kad galėčiau rekomenduoti nevartoti kurios nors žuvies ar kuriuo nors metų laiku“, – sako dietologė E.Cikanavičiūtė.

Nuo vaikystės nevalgau žuvies!

Mitybos specialistė sako, kad iš tiesų mūsų maisto pasirinkimas iš dalies priklauso ir nuo maisto, kurį įpratome arba neįpratome valgyti vaikystėje. Jeigu tėvai nevalgė žuvies ir ypač, jei tai dar ir akcentuodavo, vaikas žuvies nevalgys nei vaikystėje, nei tikėtina, ir suaugusiam amžiuje. „Man pačiai vaikystėje tėtis pasakodavo, kaip jam suvalgius kepenėlių tą dieną teko operuoti apendicitą ir, kad nuo to laiko jis jų nebevalgo. Todėl ir aš iki šiol kepenėlių aš nei mėgstu, nei valgau. Tik, aišku, mitybine prasme kepenėlės joks praradimas lyginant su žuvimi“, – pasakoja gydytoja dietologė E.Cikanavičiūtė. Medikė pataria tėvams, kurie nori savo vaikams nuo mažų dienų  išugdyti sveikatai palankius valgymo įpročius, patiems rodyti pavyzdį.

Jei nėra mėsos – aš nepavalgau!

Pasak mitybos specialistės, mėsa, paukštiena, žuvis savo pagrindinių maistinių medžiagų sudėtimi skiriasi, bet ne taip, kaip skirtųsi mėsa lyginant, pavyzdžiui, su daržovėmis. Todėl sotumo jausmo, kuris priklauso nuo fiziologinių veiksnių, skirtumų žmogus fiziškai neturėtų justi. „Sotumas priklauso ne tik nuo fiziologinių veiksnių, bet ir nuo skonio, malonumo pajautimo valgant mėgstamą maistą bei susiformavusių įpročių, kuriuos pamažu galima koreguoti siekiant jaustis sočiam ir nuo kitokių maisto produktų, net ir augalinės kilmės“, – sako gydytoja dietologė.

Jokių dešrų iš parduotuvės nevalgau – tik naminę iš ūkininko!

„Jeigu dešros yra rūkytos, nepriklausomai ar pramoniniu būdu, ar privačiuose ūkiuose, ar net jūsų pačių – toks produktas yra perdirbtos mėsos gaminys, kuris siejamas su lėtinių ligų rizika“, – pastebi medikė. Pasak jos, jeigu dešros šviežios, situacija sveikatai yra palankesnė, jei jos valgomos ne per dažnai, nes visgi didžioji dalis dešrų yra iš raudonos mėsos: kiaulienos, avienos, ėrienos,  žvėrienos maišytos su kiauliena. „Kita vertus, ūkininkas ūkininkui nelygus ir jų gamybos metodai taip pat – todėl net renkantis produktus iš žinomo ūkio tikslinga išsiaiškinti receptus ir gamybos technologijas, pasidomėti gamybos sertifikatais ir pan.“, – pataria gydytoja dietologė.

Valgau tik aukščiausios rūšies dešreles!

Kokios rūšies dešros ar dešrelės bebūtų, tai yra perdirbtos mėsos gaminys, kurių vartojimas siejamas su lėtinių ligų rizika“, – teigia mitybos specialistė.

Rūkytų lašinių nevalgau – tik natūralius sūdytus!

Pasak E.Cikanavičiūtės, sūdytus lašinius vadinti natūraliais nėra teisinga, nes jie jau sūdyti. O sūdymas taip pat yra perdirbimo (konservavimo) metodas.

Užsiregistruoti konsultacijai pas gydytoją dietologę Eveliną Cikanavičiūtę GALIMA ČIA.