Dirbtinis intelektas padėjo trečdaliu sumažinti pacientų srautus į skubios pagalbos skyrius

Dirbtinis intelektas padėjo trečdaliu sumažinti pacientų srautus į skubios pagalbos skyrius / Shutterstock nuotr.
Autorius: Monika Kairienė
Publikuota: 2019-10-29 12:10
Pirmą kartą Jungtinėje Karalystėje išbandyta prevencinė programa sumažino pacientų srautus į Jorko regiono ligoninių priėmimo skyrius. Dirbtinis intelektas atrenka pacientus, kurie potencialiai gali kreiptis į skubios pagalbos skyrių, o slaugytojai tokius pacientus prevenciškai konsultuoja telefonu ar gyvai.

Jungtinėje Karalystėje pacientų srautai į ligoninių skubios pagalbos-priėmimo skyrius – didžiausi per 10 metų. Manoma, kad 25-35 proc. atvykimų į priėmimo skyrius galima išvengti, o jie šalies sveikatos sistemai kasmet kainuoja 6 mlrd. svarų. Jorko regione Anglijoje pirmą kartą išbandyta prevencinė programa, turinti sumažinti srautus į priėmimo skyrius.

Slaugos projektas vykdomas padedant dirbtiniam intelektui. Algoritmas identifikuoja pacientus, kuriems gali reikėti priežiūros. Dažniausiai tai – pacientai, sergantys lėtinėmis ligomis. Algoritmas, paremtas daugiau kaip 30 tūkst. pacientų duomenimis per 10 metų, pagal sveikatos duomenis kiekvienam pacientui suteikia „rizikos tašką“. Šie duomenys perduodami slaugytojams, kurie nusprendžia, kuriuos pacientus įtraukti į Sveikatos konsultavimo programą – pacientai prevenciškai konsultuojami telefonu ar gyvai, aptariama  jų būklė, veiksmų planas.

Pirmasis šio projekto bandymas parodė, kad pacientai, kurie buvo įtraukti į konsultavimo programą, 36 proc. mažiau vykdavo į priėmimo skyrius, palyginti su pacientais, kurie į programą nebuvo įtraukti. Jorko regione 30 proc. sumažėjo neplaninių hospitalizavimų, 25 proc. – planinių.

Dideli pacientų srautai į skubios pagalbos skyrius yra sistemos bėda. Daug pacientų vyksta į greitosios pagalbos skyrių, nes būna sunerimę dėl sveikatos arba jiems tiesiog reikia užtikrinimo, kad viskas gerai. Prevencinė slaugos programa padeda jiems geriau suprasti savo sveikatos būklę, keisti gyvenseną, ir užkerta kelią nebūtiniems apsilankymams skubios pagalbos skyriuje.

Pusė programoje dalyvaujančių pacientų jautėsi labiau įsitraukę į savo būklės priežiūrą, dauguma teigė, kad jų gyvenimo kokybė pagerėjo, jie labiau pasitiki savimi ir žino, kaip valdyti savo būklę. Sėkmingai išbandyta programa bus išplėsta iki 1800 pacientų. Panašų modelį bus bandoma pritaikyti ir mažinant pacientų srautus pas šeimos gydytojus.

Parengta pagal healthtechdigital.com