Epilepsija: ar padeda ketogeninė dieta ir kaip padėti priepuolio ištiktam žmogui?

Epilepsija / Shutterstock nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2020-08-28 17:50
Epilepsija – vis dar daugybe mitų apipinta liga. Tai yra viena dažniausių lėtinių nervų sistemos ligų. Pasaulyje epilepsija serga apie 50 milijonų žmonių, Lietuvoje jų galėtų būti apie 26 tūkst. Dėl ko susergama epilepsija? Ar tai išgydoma liga? Ar garsioji ketogeninė dieta yra panacėja nuo epilepsijos?

Epilepsija gali pasireikšti greta kitų susirgimų: smegenų auglių, kraujagyslinių patologijų smegenyse, vyresniame amžiuje prasidėjus demensijoms, pasireiškus insultui ar esant priešinsultiniam kraujagyslių susiaurėjimui. Šios ligos gali iššaukti epilepsijos priepuolius. Deja, daliai ligonių nepavyksta jokiais metodais nustatyti jų ligos išsivystymo priežasties. Paprastai priepuoliai būna labai panašūs.

„Kas dešimtas žmogus savo gyvenime patiria bent vieną epilepsijos priepuolį. Iki 10 proc. populiacijos. Bet šia liga serga iki 1 proc. populiacijos“, – sako Santaros klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologė prof. Rūta Mameniškienė.

Gydytoja neurologė prof. Rūta Mameniškienė
Gydytoja neurologė prof. Rūta Mameniškienė

Profesorės teigimu, epilepsija susirgti gali bet kas ir bet kuriame amžiuje. Tai nėra tik vaikų ar tik senų žmonių liga. Ar galima pasveikti? Apie 70 proc. žmonių priepuoliai nesikartoja. „Yra tokių formų, kur priepuoliai kaip ir išaugami, daugiau niekada gyvenime nebesugrįžta. Subrendus smegenims, susitvarkius neuroniniams ryšiams smegenyse, priepuoliai daugiau nesikartoja. Ir gydymą galima nutraukti. Mes teigiame tuomet, kad epilepsija yra atsitraukusi“, – teigia gydytoja neurologė prof. R.Mameniškienė.

Lietuvoje 24 tūkst. sergančiųjų epilepsija gauna vaistus, tačiau, pasak neurologės, sergančiųjų yra daugiau, nes dažnai žmonės gydosi savarankiškai, kad niekas apie jų diagnozę nežinotų.  „Prieš 100 metų buvo 1 medikamentas, prieš 50 metų – 3, o dabar mes turim apie 30. Kiekvienais metais vis daugėja vaistų, todėl dabar vis rečiau matomi gatvėse priepuolį patiriantys žmonės“, – sako medikė.

Kada prikandamas liežuvis

„Anksčiau buvo privalu kišti šaukštą burnon. Didelių priepuolių metu žmogus neretai prikanda liežuvį arba žandą. Buvo manoma, kad taip nenutiktų, reikia kažką įkišti į burną ir pražiodyti, atplėšti sukąstus dantis. Buvo galvojama, kad tų trūkčiojimų pabaigoje ir sukramtomas liežuvis. O iš tikrųjų liežuvis prikandamas tada, kai žmogus krenta, iš pat pradžių. Kai tai išaiškėjo, tada ir pasikeitė rekomendacijos – jokiu būdu nieko nekiškite į burną, nes liežuvį jis jau prikando. O kišdami kažką į burną, kai įsitempę visi raumenys, galima sulaužyti žmogui žandikaulį, išlaužti dantis. Daugybė žmonių, kurie serga ne vieną dešimtį metų, yra su sulaužytais žandikauliais ir netekę dantų. Dar prieš 15 metų buvo taikoma „šaukšto burnon“ taisyklė“, – apie dažniausią klaidingą įsitikinimą pasakoja profesorė R.Mameniškienė.

Kaip elgtis, kai žmogus patiria epilepsijos priepuolį:

  • Priepuoliai yra trumpi. Jie trunka apie minutę.
  • Jei galite, fiksuokite jo trukmę. Jeigu žmogų dienos metu ištinka priepuolis, tų žmonių nepurtykite, nekratykite, paverskite ant šono.
  • Jeigu užsitęsia naktį vykstantis priepuolis – tuomet papurtykite žmogų. Švelniai papurtyti žmogų reikia, jei jis nekvėpuoja. Negalima nueiti miegoti, kol nėra kontakto su sergančiuoju.

Alternatyvus gydymo būdas. Ar padeda ketogeninė dieta?

Gydytoja neurologė prof. R.Mameniškienė teigia, jog ketogeninė dieta yra taikoma sergantiems epilepsija. Dažniau vaikams nei suaugusiems. „Jeigu suaugusieji turi valios jos laikytis ir laikosi, daliai pacientų galima palengvinti priepuolius. Tik jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad vien tik dietos užtenka epilepsijai išgydyti. Tikrai ne. Tai yra kaip pagalbinis, galima sakyti alternatyvus gydymo metodas“, – tvirtina profesorė.

Kadangi laikantis ketogeninės dietos yra būtina vartoti labai daug riebalų, prof. R.Mameniškienė visgi pataria dietos turinį ir mitybos principus aptarti su dietologais.