Erkinis encefalitas ir koronavirusas – kada skiepytis: paaiškina infektologas

Skiepai nuo erkinio encefalito / Shutterstock nuotr.
Autorius: manodaktaras.lt
Publikuota: 2021-03-05 23:30
Lietuva – didžiausias erkinio encefalito židinys Europoje. Net 30 proc. visų persirgusiųjų virusas visam gyvenimui palieka sunkių padarinių, tokių kaip atminties, koordinacijos sutrikimai ar net paralyžius. Šeimos gydytoja Izabelė Juškienė sako, kad skiepų nuo erkinio encefalito svarba išlieka nepakitusi ir koronaviruso pandemijos kontekste. Kartu su šiltesniais orais Lietuvoje prasidės ir erkių aktyvumo sezonas.

„Besitęsiant karantinui, kai dėl pandemijos uždaryta didžioji dalis parduotuvių, prekybos centrų ir pramogų vietų, laiko gamtoje atšilus orams šiemet visi laukiame labiau nei bet kada anksčiau. O erkių aktyvumo sezonas prasidės jau kovo viduryje, nutirpus visam sniegui. Todėl svarbu iš anksto pasirūpinti apsauga nuo erkinio encefalito ir laiku pasiskiepyti, kad gamta galėtume džiaugtis nebijodami bereikalingų ligų“, – pranešime spaudai teigia Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė.

Koronaviruso įtaka skiepams

Medikė priduria, kad šiuo metu pacientams kyla nemažai klausimų apie koronaviruso ir skiepų nuo erkinio encefalito „draugystę“. Gydytojas infektologas, LSMU profesorius Alvydas Laiškonis sako, kad dėl to nerimauti nereikėtų.

„Persirgęs koronavirusu, žmogus nuo erkinio encefalito gali skiepytis mažiausiai po trijų savaičių. Toks laiko tarpas reikalingas ir tarp šių dviejų skiepų: jei buvote paskiepytas nuo COVID-19, tai skiepytis nuo erkinio encefalito reikėtų po mažiausiai trijų-keturių savaičių. Ši pertrauka reikalinga tam, kad organizmas nebūtų alinamas“, – teigia A.Laiškonis. 

Užsikrėsti galima ir be erkės įsisiurbimo

Šeimos gydytoja I.Juškienė primena, kad pats erkės įkandimas grėsmės žmogaus gyvybei nesukelia. Viskas priklauso nuo to, ar įkandusi erkė buvo infektuota, ar ne.

„Įkandus infektuotai erkei, erkinio encefalito virusas, kurio yra jų seilių liaukose, žmogui perduodamas iškart. Būtent dėl šios priežasties ankstyvas erkės ištraukimas neapsaugo nuo užsikrėtimo: po kontakto virusas iškart patenka į odą“, – pasakoja I.Juškienė.

Erkiniu encefalitu taip pat galima užsikrėsti ir vartojant nepasterizuotą ožkų ir karvių pieną.

Gripą primenantys simptomai

Medikės teigimu, nuo erkės įkandimo iki pirmųjų simptomų, tokių kaip galvos skausmas, nuovargis, bendras silpnumas, atsiradimo gali praeiti iki 30 dienų.

„Paprastai šie simptomai trunka apie savaitę, o tada daugumai žmonių jie išnyksta. Kas trečiam užsikrėtusiam prasideda antroji ligos fazė – smegenų dangalų ar smegenų uždegimas, kuris yra ypač pavojingas. Tuo metu pakyla kūno temperatūra, atsiranda stiprus galvos skausmas, svaigimas, vėmimas. Taip pat gali sutrikti pusiausvyra, prasidėti traukuliai ir žmogus gali prarasti sąmonę ar būti ištiktas paralyžiaus“, – sako šeimos gydytoja.

A.Laiškonis priduria, kad jei įkanda nesubrendusios erkės nimfa ar lerva (apie 50 proc. visų atvejų), dėl simptomų nebuvimo žmogus gali net neįtarti būsimos ligos. Be to, vasarą erkinis encefalitas taip pat gali būti ir besimptomis. Vis dėlto, šiai viruso formai būdingi gripo, kurio vasarą nebūna, simptomai. Tad juos pajutusį žmogų iškart rekomenduojama tirti dėl erkinio encefalito.

Veiksmingiausia apsauga – skiepai

Siekiant išvengti užsikrėtimo, šeimos gydytoja I.Juškienė rekomenduoja naudoti repelentus, dėvėti tinkamus drabužius ir grįžus iš miško ar gamtos gerai apžiūrėti visą kūną. Tačiau, kadangi šiais laikais erkių gausu ne tik miške, bet ir mieste ar parke, veiksmingiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai.

„Erkinis encefalitas labai pavojingas tuo, kad specifinio gydymo, nukreipto prieš ligos sukėlėją nėra. Vaistais gali būti slopinami tik simptomai. Todėl pati efektyviausia apsaugos priemonė – skiepai. O Lietuvoje turimų vakcinų efektyvumas siekia 98 proc.“, – sako šeimos gydytoja ir primena, kad vaikus vakcina nuo erkinio encefalito galima skiepyti jau nuo vienerių metų.

Vis dėlto, LSMU profesorius ir infektologas pažymi, kad skiepai nuo erkinio encefalito Lietuvoje dar nėra populiarūs, nes lietuviai dažniausiai skiepijasi ne iš sąmoningumo, bet iš baimės.

„Mes vis dar mažai investuojame į savo sveikatą, galvodami, kad greičiau įkas kitam, tik ne man. Todėl ir skiepų populiarumas Lietuvoje pakankamai nedidelis. Tačiau, kai nors vienas iš šeimos narių suserga, matydama, kaip artimas žmogus kankinasi, pasiskiepija visa šeima. Vis dėlto, derėtų nelaukti nelaimės ir savo sveikata pasirūpinti iš anksto“, – aiškina A.Laiškonis.

Skiepytis nuo erkinio encefalito galima ištisus metus. Pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1–3 mėnesių intervalu, o trečioji – 9–12 mėnesių nuo pirmosios. Įprastai imunitetas nuo erkinio encefalito susidaro po dviejų skiepų dozių, todėl erkių aktyvumo sezono metu rekomenduojama skiepytis „pagreitinta schema“, kai tarp 1-os ir 2-os dozės yra 2-jų savaičių pertrauka. Po 2-os dozės vakcinavimo schema tęsiama įprasta schema.