Erkinis encefalitas: kas trečias susirgęs patiria ilgalaikes pasekmes, kurių galima išvengti pasiskiepijus

Šeima miške / Shutterstock nuotr.
Autorius: Monika Kairienė
Publikuota: 2021-06-28 11:27
„Man taip neatsitiks“ – tikriausiai daugelis turi tokią neįsisąmonintą nuostatą, galvodami apie ligas ar nelaimes. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. dr. Auksė Mickienė portale manodaktaras.lt pasakoja, kad daugelis erkiniu encefalitu susirgusių pacientų žino apie skiepus nuo šios ligos, tačiau nepasiskiepijo, manydami, kad liga juos aplenks. Erkinis encefalitas – nemaloni liga ne tik dėl to, kad ūmi ligos fazė gali būti sunki, bet ir dėl liekamųjų reiškinių. Trečdalis susirgusiųjų patiria ilgalaikius liekamuosius reiškinius.

Vilnietė Austėja pasakoja apie erkinį encefalitą, kuris jai diagnozuotas prieš pusantro mėnesio: „Kai išrašė iš ligoninės, palinkėjo kantrybės, dabar labai suprantu, ką norėjo pasakyti.“

Prasirgusi erkiniu encefalitu, ji nevisiškai valdo kairę ranką, kasdien vaikšto į reabilitaciją – fizioterapiją, ergoterapiją (pratimai paralyžiuotai rankai), stimuliaciją elektra, masažus kairei kūno pusei.

Net ir praėjus pusantro mėnesio nuo diagnozės, vis dar kankina didelis nuovargis.

„Ši liga labai vargina, sunku fiziškai ir emociškai. Visiškai nėra jėgų, išsivaliusi dantis, turiu eiti pagulėti, labai dažnai skauda galvą. Kiekvieną dieną stengiuosi apeiti vis didesnį ratą, kiekvienas ilgesnis pasivaikščiojimas kainuoja daug pastangų“, – pasakoja Austėja.

Austėjos vyras nuo erkinio encefalito pasiskiepijęs, tačiau ji pati – ne. „Gal per mažai informacijos apie tai, žinojau, kad tokia liga yra, bet nedaug žinojau apie ją. Arba visąlaik galvoji, kad man taip tikrai neatsitiks. Bet ima ir atsitinka. Liga yra labai sunki, ilga, varginanti. Jeigu galima pasiskiepyti ir nesirgti arba sirgti labai lengvai – net nėra abejonių“, – sako moteris.

Trečdaliui susirgusiųjų – liekamieji reiškiniai

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Infekcinių klinikos ligų vadovė prof. dr. Auksė Mickienė sako, kad sveikimo po erkinio encefalito laikotarpis ilgas – 6-9 mėn., o maždaug trečdalis dalis žmonių, persirgusių erkiniu encefalitu, nevisiškai pasveiksta.

Erkinio encefalito liekamieji reiškiniai – parezės (paralyžiai), pusiausvyros sutrikimai, pečių juostos raumenų pakenkimai, galvos skausmai, klausos, dėmesio, sutrikimai, psichologinės problemos. Kai kuriais atvejais liekamieji reiškiniai tokie stiprūs, kad sukelia neįgalumą.

„8-9 proc. susirgusiųjų turi tokias sunkias pasekmes, kad nebegali gyventi be kažkieno pagalbos. O apie 20 proc. lieka vidutinio sunkumo pasekmės, kurios veikia gyvenimo kokybę. Tai – vadinamasis neurokognityvinis poencefalitinis sindromas, kada sutrinka atmintis, dėmesys, miegas. Pavyzdžiui, žmogus negali tęsti studijų, turi padaryti pertrauką, negali tęsti to paties darbo, jei jis protiškai įtemptas, sutrinka problemų sprendimas, kritinis mąstymas, darbinė atmintis“, – teigia infekcinių ligų gydytoja A.Mickienė.

Svarbi reabilitacija

Pasak prof. dr. A.Mickienės, tiems susirgusiems, kuriems pasireiškė paralyžius, parezės, labai svarbu reabilitacija, kineziterapija: „Didele dalimi jie atsistato – gal ne visiškai, bet pagerėja tikrai, reabilitacinis gydymas yra labai svarbus, jis vyksta Lietuvoje ir visame pasaulyje.“

Tačiau tiems žmonėms, kuriems pasireiškė neurokognityvinės pasekmės, reabilitacijos nėra. „Tęsiame mokslinius darbus su užsienio partneriais, tokiais atvejais reikalinga personalizuota medicina – neuropsichologinė reabilitacija mentalinėms funkcijoms pagerinti. Sprendžiama, kaip sukurti geriausią reabilitaciją, kad būtų sumažintos tos neurokognityvinės pasekmės“, – sako prof. dr. A.Mickienė.

Visi galvoja, kad „man taip neatsitiks“

LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė A.Mickienė pasakoja, kad visi susirgusieji erkiniu encefalitu žino, kad yra skiepai nuo šios ligos: „Bet galvoja, kad jiems taip neatsitiks. Ūmią ligos fazę pacientai nupasakoja baisiai – jie karščiuoja, negali valgyti, pykina, vemia, bet, medikų akimis žvelgiant, tai tik vidutinio sunkumo forma – nėra traukulių, paralyžių, taigi nieko tragiško. O žmonės paskui sako, kad buvo kaip kosmose. Tuomet jau atveda visą šeimą skiepytis.“

Erkinio encefalito vakcina – trys dozės

Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, skiepytis nuo erkinio encefalito niekada nevėlu, tačiau rekomenduojama pasiskiepyti iki šiltojo metų laikotarpio, kol erkės yra neaktyvios. Patikimiausia apsauga – trys vakcinos dozės. Erkinio encefalito vakcina skiepijama išlaikant 1-3 mėnesių intervalą tarp pirmosios ir antrosios dozių, trečia vakcinos dozė skiriama maždaug po metų (9-12 mėn.).

Vėliau, siekiant palaikyti apsauginį imuniteto lygį, kas trejus-penkerius metus reikia pakartotinai skiepytis po vieną dozę. Po pilnos vakcinacijos (3 dozių) apie 97 proc. skiepytų asmenų susidaro apsauginis antikūnų titras. Atsižvelgiant į situaciją, pavyzdžiui, šiltuoju metų periodu, kai erkės jau aktyvios, gali būti taikoma pagreitintos vakcinacijos schema.

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Socialinė informacinė kampanija „Rinkis gyvenimą“