Erkių platinamos ligos: ką apie jas žinote?

Purškalas nuo erkių / Shutterstock nuotr.
Autorius: Monika Kairienė
Publikuota: 2020-08-18 11:18
Šiemet Lietuvoje padaugėjo susirgimų erkių platinamomis ligomis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti 136 susirgimai erkiniu encefalitu – beveik trečdaliu daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Laimos ligos atvejų per šių metų pirmą ketvirtį užregistruota 166 – tai 66 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė paaiškina, ką turime žinoti apie erkių platinamas ligas.

Erkių platinamos ligos

Erkinis encefalitas pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Erkinis encefalitas yra viena iš svarbiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, galintys sukelti neįgalumą.

Laimo liga yra lėtinė liga, pažeidžianti įvairius organus bei sistemas - odą, vidaus organus, sąnarius, nervų sistemą. Laimo liga dažniausiai pasireiškia bėrimu erkės įkandimo vietoje.  Negavus gydymo, infekcija gali išplisti ir paveikti nervų sistemą, sąnarius ir/ar širdį, gali vystytis antriniai odos pažeidimo simptomai.

Sukėlėjas

Erkinį encefalitą sukelia erkinio encefalito virusas.

Laimo ligą sukelia bakterijos – borelijos.

Kaip užkratas perduodamas žmogui

Erkinį encefalitą gali platinti visos erkių stadijos (lerva, nimfa, suaugusi), nes iš užsikrėtusios erkės virusas gali patekti į kiaušinėlius ir kitas vystymosi stadijas. Virusą žmogui įsisiurbusi erkė perduoda iš karto, nes virusas yra erkių seilėse“, – sako ULAC gydytoja epidemiologė A.Bartulienė.

Laimo ligos sukėlėją perduoda nimfos ir suaugusios erkės. „Sukėlėjas į žmogaus organizmą gali patekti ne iš karto, o praėjus tam tikram laiko tarpui, po kelių valandų. Laimo ligos sukėlėjai būna erkės virškinimo trakte, jai maitinantis sukėlėjai patenka į seiles“, – sako A.Bartulienė.

Erkė / Shutterstock nuotr.
Erkė / Shutterstock nuotr.

Stebėjimas po erkės įsisiurbimo

Įsisiurbus erkei rekomenduojama save stebėti visą mėnesį.

„Erkinio encefalito atveju pirmi ligos simptomai gali būti karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, silpnumas, rečiau – virškinimo sutrikimas, viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymiai“, – sako ULAC gydytoja epidemiologė A.Bartulienė.

Pasak gydytojos, užsikrėtus Laimo liga, apie 70-80 proc. asmenų atsiranda plintanti raudona dėmė. Taip pat gali būti nedidelis karščiavimas, raumenų, sąnarių skausmai.

Dalis užsikrėtusių žmonių, tiek erkiniu encefalitu, tiek Laimo liga, gali persirgti besimptome arba lengva forma.

Ką parodo kraujo tyrimai?

Jei neramu dėl erkės įsisiurbimo, galima daryti kraujo tyrimą, kuris parodo, ar žmogaus organizme susidarė antikūnai prieš bakterijas, sukeliančias Laimo ligą, ar erkinio encefalito virusą. Tačiau kraujo tyrimus verta atlikti ne iškart po įsisiurbimo: „Antikūnai prieš erkinio encefalito virusą atsiranda po 2-3 sav., prieš Laimo ligos sukėlėjus – po 4-6 sav. Anksčiau padaryti tyrimai gali būti atskaitos taškas, rodantis tolimesnę antikūnų dinamiką“, – sako epidemiologė A.Bartulienė.

Ar verta tirti erkę?

Ar įsisiurbusi erkė nešioja erkinio encefalito ar Laimo ligos užkratą, galima sužinoti, ją ištyrus. Tiesa, tiriama erkė turi būti gyva ir tai, kad ji užsikrėtusi, nebūtinai reiškia, kad užkratą perdavė žmogui.

„Radus užsikrėtusią erkę, dar nereiškia, kad sukėlėjai pateko į organizmą, neaišku, kiek jų pateko. Gal organizmas sugebėjo nukenksminti ligos sukėlėjus. Tačiau žmonės turi teisę išsitirti. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atlieka tyrimus, naudodama pažangius molekulinius tyrimus, nustato erkinio encefalito viruso RNR ar Laimo ligos sukėlėjo DNR iš kraujo ir iš erkių. Šie tyrimai turi būti atlikti per 1-3 dienas po erkės įkandimo“, – sako ULAC gydytoja epidemiologė A.Bartulienė.

Gydymas

Kadangi erkinį encefalitą sukelia virusas, antibiotikais ši liga negydoma, specifinio gydymo nėra, gydymas – tik simptominis.

Laimo ligą sukelia bakterijos, ši liga gydoma antibiotikais. Svarbu, kad gydymas būtų pradėtas kuo anksčiau: „Kuo ankščiau gydymas bus pradėtas, tuo lengviau bus įveikta liga, – sako ULAC gydytoja epidemiologė A.Bartulienė, – jei liga nediagnozuojama ankstyvose ligos stadijose ir ligonis negauna gydymo, gali išsivystyti sunkios neurologinės, širdies ir sąnarių pakenkimo komplikacijos.“

Tikimybė užsikrėsti

ULAC duomenimis, Lietuvoje erkiniu encefalitu yra užsikrėtusios 0,5-2 proc. erkių, Laimo liga – 17 proc. „Abi šios ligos yra gamtinės židininės. Yra vietovių, kuriose ligos sukėlėjai nuolat cirkuliuoja tarp gyvūnų ir erkių. Šiuose židiniuose erkių užsikrėtimo procentas bus žymiai didesnis“, – sako ULAC gydytoja epidemiologė A.Bartulienė.

Sergamumo statistika rodo, kas abi šios ligos paplitusios visoje Lietuvos teritorijose. Tačiau kai kuriose apskrityse sergamumas yra didesnis už šalies vidurkį.

2019 m. didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu buvo užregistruotas šiose apskrityse:

  • Utenos (59,5/100 tūkst. gyv.)
  • Kauno (29,5/100 tūkst. gyv.)
  • Marijampolės (28,3/100 tūkst. gyv.)
  • Panevėžio (27,7/100 tūkst. gyv.)
  • Tauragės (27/100 tūkst. gyv.)

Lietuvos sergamumo erkiniu encefalitu vidurkis – 25,4 atv./100 tūkst. gyv.

2019 m. didžiausias sergamumas Laimo liga buvo užregistruotas šiose apskrityse:

  • Tauragės (157,4/100 tūkst. gyv.)
  • Kauno (144,3/100 tūkst. gyv.)
  • Utenos (138,9/100 gyv.)
  • Vilniaus (134,5/100 tūkst. gyv.)
  • Panevėžio (127,8/100 tūkst. gyv.)

Lietuvos sergamumo Laimo liga vidurkis – 117,8 atv./100 tūkst. gyv.

Prevencija

Patikimiausias būdas apsisaugoti nuo erkinio encefalito skiepai.

Nuo Laimo ligos skiepų nėra, todėl efektyviausia prevencija – individuali asmens apsauga. ULAC medikai rekomenduoja:

- Dėvėti tinkamus drabužius. Einant į mišką, vilkėti šviesius drabužius, viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnės taip pat turėtų būti gerai prigludusios prie kūno, sukištos į kojines arba batų aulus. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą.

- Naudoti repelentus(erkes atbaidančios medžiagas). Repelentais apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos) bei gamtoje dėvimi drabužiai.

- Grįžus iš miško, kūną gerai apžiūrėti. Vilkėtus drabužius reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje (sausame ore erkės greitai žūsta).